Savaitės skaitomiausi straipsniai:
- Gintarė Karaliūnaitė–Canuel – kaip lieknėja žinoma moteris
- V. Baublienė: erotikos atspalviai, sado-mazo efektas ir rožių aliejus
- Ką savo spintoje turi turėti šiuolaikinė miestietė?
- Balandžio mėnesio horoskopas: laukia santykių išbandymai
- Geriausia metų aktore pripažinta A. Diržiūtė: mėgstu tai, kas dvelkia naftalinu
- Velykų pynė
Vaikystė lovoje
Andy gimė 1928 metais, Pitsburge, JAV, slovakų emigrantų šeimoje. Vaikystėje berniukas buvo silpnas ir ligotas, todėl daug laiko leido namie, negalėdamas kelti kojos iš lovos. Mama, bandydama pralinksminti vaiką, įdavė jam piešimo reikmenų, o vėliau - fotoaparatą. Tai tapo mėgstamiausiu Andy užsiėmimu, kuriam jis buvo gana talentingas. Būdamas keturiolikos berniukas neteko savo tėvo, kuris mirė susirgęs gelta. Andy labai kentėjo dėl šios netekties, sakoma, kad net nedalyvavo laidotuvėse, o gulėjo pasislėpęs po savo lova.
Berniuko šeima nebuvo turtinga, ypač mirus tėvui. Kad padėtų mamai išlaikyti šeimą, Andy pradėjo dirbti daržovių parduotuvėje, vėliau dekoravo parduotuvių vitrinas. Tėvas savo palikime turtą skyrė sūnaus išsilavinimui, todėl Andy ruošėsi stoti į Kernegio technologijos institutą studijuoti komercinį meną. Studijų metu Andy aktyviai dalyvavo studentų veikloje, prisijungė prie modernaus šokio klubo, taip pat pradėjo dirbti studentų žurnalo meno redaktoriumi.
Baigęs studijas Andy nusprendė palikti taip mylimą mamą (juos siejo labai stiprus ryšys) ir išsikraustyti į Niujorką, jis tikėjosi, kad ten pradės iliustratoriaus ir nepriklausomo menininko gyvenimą. Čia jis gavo pirmą rimtą darbą – jam buvo patikėta iliustruoti smulkius apsakymus žurnale “Glamour”. Jau tada Andy išsikyrė savitu braižu, jam buvo pasiūlyta pereiti prie kitos temos – avalynės reklamos.
Auksinė Merilyn Monroe ir sriubos skardinės
Andy buvo vienas pirmųjų menininkų savo kūriniams pradėjęs naudoti šilkografiją. Išpopuliarėti jis sugebėjo kurdamas įvariaspalvius garsių žmonių portretus - Marilyn Monroe, Elvis Presley, Michael Jackson… Taip pat Andy, būdamas save gerbiantis menininkas, nepabūgo ir savęs priskirti prie garsių žmonių sukurdamas ir savo autoprotretą. Bene labiausiai kritikuojamu jo kūriniu tapo nupieštos sriubos skardinės.
Taupumas ir pavogti talentai
Andy, gamindamas portretus, sugebėjo susidraugauti su visa Niujorko „grietinėle” – vakarėliai su muzikos, kino žvaigždėmis, modeliais. Daugelis jų troško apsilankyti garsiojoje Andy Warholo studijoje „Gamykla“ (ang. Factory). Čia sukosi tikrasis menininkų gyvenimas – narkotikai, seksas ir rokenrolas. Nors tai buvo 1970-ieji, Andy neslėpė savo homoseksualumo ir čia susitikinėjo su turimais draugužiais. Šis menininkas sugebėdavo pritraukti mases turtingų jaunų, talentingų žmonių. Sakoma, kad jis pasisavindavo idėjas iš šių, jau priklausomybes jo „Gamykloje“ įgijusių jaunuolių. Pats kvaišalų jis vengė.
Andy, be abejo, buvo talentingas menininkas, tačiau mokėjo gerai „suktis“ – buvo be galo taupus. Modeliams, kurie filmavosi jo filmuose, vengdavo mokėti honorarus, susirinkdamas visus pinigus sau. Edie Sedgwick, kuri keletą metu buvo pagrindinė Andy mūza ir nusifilmavo daugybėje jo filmų, jis įdavė keletą dolerių ir nusistebėjo „Neužtenka?“ O merginai patapus visiškai priklausoma nuo narkotikų, jis tiesiog susirado kitą mūzą ir vaidino, kad Edie tiesiog nebeegzistuoja.
Nors Andy ir sukosi Niujorko grietinėlėje, sunku pasakyti, ar jis buvo visų mėgiamas. Jis įkūrė ir prodiusavo grupę „The Velvet Underground“ iš kurios vėliau buvo pats išmestas – grupės nariai negalėjo pakęsti Endžio charakterio. Taip pat vienas mylimiausių Andy rašytojų, Trumanas Capote, kurio darbus jis iliustravo, apie Andy sakė „Nesuprantu, kaip galima jį mėgti“.
Pasikėsinimas
Valerie Solanas, būdama radikaliosios pakraipos feministė, dažnai lankydavosi Andy Gamykloje. 1968-ųjų liepą ji į studiją atėjo su šautuvu rankose ir paleido tris šūvius į Andy Warholą. Menininkas liko gyvas, tačiau po šio įvykio jo gyvenimas labai pasikeitė. Iki tol gyvenęs atvirą, palaidą gyvenimą, jis surimtėjo, uždarė savo „Gamyklą“ ir perorganizavo ją į žymiai mažesnį „Ofisą“. Visą gyvenimą jis buvo katalikas, dažnai lankęsis bažnyčioje, tačiau po pasikėsinimo jis tapo dar pamaldesnis, brandesnis.
Vėlesniais metais Andy vis dar kūrė šilkografinius portretus, toliau tęsė savo, kaip kino kūrėjo, darbą. Tačiau pradėjo kurti ir rimtesnius darbus. Vienas paskutinių kūrinių – „Paskutinė vakarienė”.
Andy mirė 1987-aisiais metais, būdamas 58 metų. Po kelerių metų Pitsburge buvo atidarytas Andy Warholo muziejus – tai bene didžiausias vieno menininko muziejus, jame eksponuojami ne tik Andy darbai, bet ir asmeniniai daiktai, kolekcijos.
****
Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
