Šių dienų skaitomiausi straipsniai:
- Kaip būnant 60-ies atrodyti lyg 30-metei? Christie Brinkley istorija
- V. Baublienė: ar lengva būti kiaune?
- Kokie šviestuvai reikalingi miegamajame
- Savaitės horoskopas: abejonės ims sklaidytis
- Sūrio sriuba su vištiena
Vaikystė teatre
Aleksandras Abdulovas gimė Tobolske, 1953 metų pavasarį. Berniukas buvo jauniausias trijų vaikų šeimoje. Būsimasis aktorius augo teatre - jo tėtis buvo teatro režisierius, aktorius, mama ten pat dirbo grimuotoja. Šeimai sugrįžus atgal į gimtinę, Ferganą, A.Abdulovas turėjo galimybę čia debiutuoti Ferganos dramos teatre, spektaklyje „Kremliaus kurantai“, kur jo tėtis atliko Lenino vaidmenį. Tuomet jam buvo tik penkeri.
Augdamas Aleksandras didesnes viltis dėjo į sportininko karjerą, tapo fechtavimosi sporto meistru. Visgi, padrąsintas tėvo, įstojo į Valstybinį teatro meno institutą (GITIS) Maskvoje. Studijų metai aktoriui buvo sunkūs: prieš tai pinigų prisidurdavęs tėvo teatre, dabar naktimis krovė vagonus. Patirta pirmoji nelaiminga meilė taip pat paliko kartėlį visam gyvenimui. Tai buvo gražus ir audringas romanas, tačiau sužinojęs, jog mylimoji Tania jam neištikima, vaikinas neištvėrė - bandė nusižudyti, tačiau, laimei, jį laiku išgelbėjo draugas.
1975 m. diplominį studentų spektaklį stebėjo teatro „Lenkom“ vadovas Markas Zacharovas. Sužavėtas Aleksandro vaidyba, pakvietė jį prisijungti prie savo teatro trupės.
Karjera ir pripažinimas
Dar besimokydamas institute A. Abdulovas pradėjo vaidinti kine, čia jis debiutavo filme „Apie Vitią, apie Mašą ir jūrų pėstininkus“. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje pasirodęs filmuose „72 laisniai žemiau nulio“ ir „Auksinis upelis“ tapo populiariu aktoriumi, o šlovės olimpe atsidūrė suvaidinęs Lokį M.Zacharovo filme „Paprastas stebuklas“ (1978).
Sėkmingas pasirodymas užtikrino pagrindinius vaidmenis ir tolimesniuose šio režisieriaus filmuose. A. Abdulovas buvo tikras moterų numylėtinis - charizmatiška asmenybė, turėjęs puikią figūrą ir nuostabią šypseną.
Lietuvių širdis aktorius galutinai pavergė suvaidinęs filme „Moteris baltais drabužiais“ (1981). Čia pagrindinius vaidmenis jie atliko kartu su lietuvių aktore Gražina Baikštyte. „Tai buvo žmogus vulkanas,“ - prisimena aktorė. Žavėjo ir tai, jog A.Abdulovas beveik visada sudėtingus triukus atlikdavo pats, jam nereikėjo dublerio.
Aktorius nebijojo vaidinti skirtinguose vaidmenyse, o tai tik kėlė jo populiarumą. Lokys, pavirtęs berniuku, flegmatiškas vaikinas ar širdžių daužytojas - visi vaidmenys nepalikdavo abejingų.
Vaidindamas kine, A.Abdulovas stengėsi nepamiršti ir teatro. Tolimesnė jo veikla vis dar siejama su M. Zacharovo teatro trupe. Bene garsiausias atliktas vaidmuo buvo roko operoje „Junona ir Avos“. 1993 m. aktorius suorganizavo teatro festivalį „Kiemas“, kurio pelnas buvo skiriamas labdarai. Abdulovo ir jo kolektyvo dėka buvo atrestauruota Kristaus Gimimo cerkvė.
Mylintis vyras
Negalima slėpti, kad Aleksandras buvo moterų aktorius. Žinoma, vertintas dėl savo aktorinių sugebėjimų, tačiau kelią į moterų širdis prasiskynęs savo vyrišku žavesiu. O žavėti moteris jis mokėjo ir pačiam jam dėmesio niekada netrūko.
Po pirmosios nelaimingos meilės aktorius įsivėlė į romaną su amerikiete verslininke. Būtent dėl šios priežasties užsitraukė KGB nemalonę ir jam buvo uždrausta išvykti į užsienį. Nepaisant to, kai garsusis mados dizaineris Pierre'as Cardin'as pasiūlė roko operą „Junona ir Avos“ parodyti ir Paryžiuje, A. Abdulovas nepabijojo su trupe išvykti į Prancūziją. Prancūzų dizaineris P. Cardinas vėliau teigė, kad aktorius iš proto vedė visas jo komandos nares, kurios specialiai lįsdavo į grimo kambarį, norėdamos susipažinti. A. Abdulovas nepasimesdavo - pasakodavo anekdotus, spinduliuodamas savo beprotišku žavesiu.
Su būsima žmona Irina Alferova susipažino studijuodami. Nors tuo metu mergina laukėsi kito vyro vaiko, pakirsta aktoriaus žavesio, Irina neatsilaikė. 1976 m. pora susituokė ir tapo gražiausia šalies kino pasaulio pora. Nepaisant to, jų charakteriai ir požiūriai į gyvenimą liko skirtingi. Irina buvo rami, savo veiksmus pasverianti protu, tuo metu Aleksandras - išsiblaškęs svajotojas, mėgęs dideles draugų kompanijas. Moteriai buvo sunku susitaikyti su kartais pernelyg laisvu vyro elgesiu ir po 17 metų ji nutraukė santuoką. Pora bendrų vaikų neturėjo, nors kartu užaugino I. Alferovos dukrą Kseniją, kuri dabar - taip pat garsi kino aktorė.
Abdulovas vienas nebuvo. 8 metus gyveno su balerina Galina Lobanova. Paskutinioji aktoriaus gyvenimo draugė ir žmona buvo 22 metais jaunesnė teisininkė Julija, ją vedė 2006 metais. Po metų, kovo mėnesį jie susilaukė dukters Jevgenijos.
Greitai pasiglemžusi liga
2007-ųjų metų rugpjūtį aktoriui Sevastopolyje buvo atlikta opos operacija. Praėjus kelioms valandoms po operacijos aktoriui sutriko širdies veikla. Šešias dienas Abdulovas praleido intensyvios terapijos palatoje ir buvo perkeltas ir kardiologijos centrą Maskvoje. Skrydis dar labiau pablogino aktoriaus būklę, jo sveikata dar labiau sumenko. Rugsėjo pradžioje Abdulovas buvo perkeltas į Izraelio ligoninę, kure jam buvo diagnozuotas ketvirtosios stadijos plaučių vėžys. Jis visą gyvenimą savęs netausojo, intensyviai rūkė, o iš gydytojų įspėjimų tik juokėsi. Ligos metu A. Abdulovas liko pozityvus ir stengėsi nepasiduoti, net planavo grįžti į sceną.
„Reikia gyventi šiandiena,“- teigė jis. Susirgęs didelę dalį laiko jis leido Izraelyje, kur buvo gydomas, taip pat savo sodyboje netoli Maskvos.
Paskutinį kartą aktorius viešai pasirodė tų pačių metų gruodžio mėnesį, kuomet jam buvo įteiktas ketvirtojo laipsnio ordinas už nuopelnus tėvynei. Nepaisant didelių vilčių liga buvo negailestinga ir A. Abdulovą pasiglemžė gana greitai - aktorius mirė 2008 m. sausį, sulaukęs 54 metų.
****
Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
