- Apie Šapranauską: žmonės jį matydavo linksmą, bet jis buvo pilnas graudulio
- J. Steponavičiūtė: netiesa, kad manekenės - anoreksikės ir bulimikės
- Penkios jauninančios šukuosenos
- Kokius drabužius rinktis darbui biure. Rekomenduoja stilistai
- Bulvių kotletai su kumpiu
Žinia, televizijoje prisiklausom tiesmukumų, nes apie „veidus“ visi žino viską. Paprastai tie žinojimai susiveda į tai, kad esame išpuikę puspročiai arba bepročiai, besimaivantys ekrane. Be to, girtuokliaujame arba jau esame alkoholikai. Vyrai neretai esti homoseksualūs arba biseksualūs, o moterys – voliojasi kiekvienoje lovoje.
Žodžiu, gero nieko su tais televizininkais.
Todėl kai gauni tikrą laišką, o jame siūlymą tekėti, va taip iš niekur nieko, kaip sakoma, „out of the blue“, tai ir žagteli.
Siūlymais susipažinti, padraugauti ar artimiau pabendrauti šiais laikais jau nieko nenustebinsi. Senosios TV žvaigždės, kažkada skaičiuotos ant vienos rankos pirštų, dar gaudavo glėbius gėlių, kalnus laiškų, gerbėjų serenadų po langais.
Dabar simpatijos reiškiamos racionaliau, dažniausiai elektroniniais laiškais ar facebook‘o mirktelėjimais ir pasilabinimais. Na dar koks paštu siųstas sveikinimas sykiais ateina.
Ir kai kolegė įdavė tikrą laišką su racionaliai ištiesta ranka visam gyvenimui, vos ne atsisėdau.
„Ką tau ten parašė?“, – persigando bičiulė, stebėdama mano reakciją atplėšus voką.
„Nieko baisaus, pasiūlė tekėti“, – nesugebėjau nuslėpti nuostabos ir juoko.
Taigi reikalas rimtas. Nėra čia ko juoktis. Taip tiesmukai dar niekas „nekabino“. O va žmogus, žiūrėdamas televizorių, nutarė – laikas. Prisipažįsta, perprato mane kiaurai. Ant popieriuko sudėjo savo ir mano charakterius, ir gavo sumą. Kelias vienas – pirštis.
Na pirštis, tai pirštis. Ir kai reikalas racionaliai pamatuotas, verta samprotauti toliau. Tiesa, pirmiausia laiško autorius bando raminti, kad neišsigąsčiau. Rašo esąs sveikas, tiek protiškai, tiek fiziškai. Jokio alkoholio nevartoja, nerūko ir delikačiai prisipažįsta: „apskritai neapvilsiu“.
O dangau, ir net laišką, pasirodo, skrebena jau ne pirmą. Nesuprantu, kur nugrybavo ankstesni? Šiais laikais gauti ranka rašytą meilės išsipažinimą – vertybė! Ko gero, kas nors iš nedorų televizininkių, labiau norinčių tekėti, nugvelbė.
Taigi toliau būsimo jaunikio mintys sukasi taip. Ir netoks jau drąsus žmogelis pasirodo esąs, nes dar ir paprašo leidimo susirašinėti, kad “dialogo kompromisu galėtume kalbėtis, nes noriu labai išsamiai pateikti siūlymą dėl perspektyvos mūsų abiejų tikslams įgyvendinti”.
Ir jei aš tokio reikalo nepasmerksiu, tuomet jau ir pateiks rimtą siūlymą. Bet nutaria negaišti ir viską sudėlioja iškart.
Nagi nagi…
Pasirodo, išsistudijavo vyriškis visas gilumas – žino, kas man rūpi, kokias vertybes išpažįstu, net susitikslino, jog širdis mano laisva, antraip, su nelaisva nesusidėtų. Žodžiu, padorus žmogus su aukštais moraliniais prioritetais ir net jautrus, jei siūlo “neapvilsiu tavo širdies”.
Toliau reikalas juda pinigų link. Rimtas vyras žino, kad moterį reikia išlaikyti. Taigi ir maniškis jaunikis neslepia, turi jis tų pinigų dviems. Pažada – gyvensim įdomiai.
Įtikinėja, tikrai abu turim bendrų tikslų, kuriuos su jo finansais įgyvendinti galima net pasišvilpaujant. „Viską galim pakeisti, atstatyti į visavertę meilės egzistenciją, mums nėra kliūties […] ir nenusivilsi, kalbėkimės dar ko nesi patyrusi ir neapturėjusi, mieloji, susituokę vienas su kitu, visus rūpimus klausimus ir sumanymus realizuosime…“
Na daug dar visokių vilionių pribūrė jaunikis, bet galutinai mane užkariavo nuostabiausia laiško pabaiga, verta 10 balų!
“Ate, už kiekvieną atsakymą įdėsiu po voką su markute“.
Va taip va!
„iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
