Populiariausi šių dienų tekstai:
- Maja Pliseckaja: anksti likusi be tėvų ir kentusi tetos neapykantą, balerina sąmoningai atsisakė motinystės
- Evelina: kaip be dietų ji sulieknėjo dviem dydžiais
- A. Jasaitytė-Čeburiak: moterų meilė sau priklauso nuo makiažo kiekio
- Antakiai: koks yra naujausias mados klyksmas
- Laimėkite knygą „Lieknėju paskutinį kartą“
- Traški žuvies filė, kepta orkaitėje

Portale stiliusos.lt vos už 4 eurus dalijate patarimus paprastoms moterims, tad geriau nei bet kuris kitas stilistas žinote, kokie kompleksai jas kamuoja. Ar lietuvaitės jaučiasi gražios?

Nors iš visų pusių nuolat kartojama, kokios gražios esame, neatsistebiu, kokia žema yra moterų savivertė. Labiausia jos išgyvena dėl neva per didelio svorio. Tarkim, rašo: „Patarkit, kaip man paslėpti šitą baisų užpakalį.“ Žiūriu į nuotrauką ir jokio baisaus užpakalio nematau. Akivaizdu, kad kūno masės indeksas yra visiškai normalus, o gal net ir žemesnis nei vidutinis, bet moteris vis tiek jaučiasi stora. Nežinau, iš kur mūsų galvose ta nuostata, bet absoliuti dauguma dailiosios lyties atstovių (taip pat ir jų vyrų) mano, kad turėtų būti gerokai lieknesnės, nei yra. Sutinku, yra tikrai storų moterų. Jei tokia esi ir neketini lieknėti, tapk stilinga pampuška! Nesistenk slėpti apkūnumo drabužiais – apranga ne-plo-ni-na! Geriau atkreipk dėmesį į gražius plaukus, sultingas lūpas.

Kas dar kliūva moterims? Gal plokščia krūtinė?

Nepastebėjau, kad moterys kompleksuotų dėl mažos krūtinės. Bent jau man nesiskundžia. Gal žino, ką manau apie visus tuos burbulus. Man mažos krūtys yra kur kas gražesnės nei didelės. Visi dizaineriai žino, kad mažakrūtėms drabužiai gražiau guli. Be to, mažos krūtys ilgiau išlaiko puikią formą. Sakau tai ne todėl, kad pati tokias turėčiau. Mano liemenėlės dydis yra B, bet visai sutikčiau turėti ir A – tada galėčiau vaikščioti apskritai be liemenėlės. Pažįstu nemažai vyrų, kuriems taip pat gražios mažos krūtys, tad nereikia aiškinti, kad visi svajoja apie burbulus. 

Aš iki šiol skaičiuoju kiekvieną kąsnį. Labai bijau sustorėti. Negaliu sau to leisti.A. Jagelavičiūtė

Dažnai moteriai kliūva jos nosis. Kaip dailininkė, galiu pasakyti, kad koreguoti savo nosį yra vienas kvailiausių dalykų. Nebent yra anomalija, patirta traumų. Nosis – veido ašis. Bet kuris kompoziciją išmanantis žmogus jums pasakys, kad koreguojant nosį reikėtų koreguoti ir skruostikaulių aukštį, žandikaulių plotį, lūpas ir kt. Nosis yra tam tikra loterija. Aišku, kai kurios sakys: „Lengva tau kalbėti, kai turi gražią nosį, o ką daryti man, jei aš toje loterijoje laimėjau bulvę?“ Tik neaišku, kuriai iš tiesų labiau pasisekė. Man asmeniškai tie lėliški veidai yra neįdomūs, nuobodūs, klasikinių bruožų moters nesirinkčiau savo kolekcijoms demonstruoti. Žmogų labiau puošia tai, kas yra savita, kas išskiria jį iš kitų. Dauguma vyrų, gyvenančių su tomis kompleksuojančiomis moterimis, pasakytų, kad kaip tik tai, ką jos nori pakoreguoti, jiems labiausiai ir patinka.

Kodėl lietuvių noras atitikti standartus toks stiprus?

Tai, manau, – iš sovietmečio. Pusę amžiaus svarbiausia vertybė mums buvo neišsišokti, būti tokiam kaip visi. Mes ne tik nemokame didžiuotis ir džiaugtis savo savitumu, bet jo ir gėdijamės. Sutinku, grožio standartai egzistavo visais laikais, jais grįsta mados istorija, bet šie laikai tuo ir ypatingi, kad vieno aiškaus apibrėžimo, koks žmogus yra gražus, nebėra. Kaip niekada iki šiol vertinamas natūralumas, savitumas. Todėl visiškai nesuprantu, iš kur tą keistą grožio supratimą atsinešė kai kurios mūsų pramogų pasaulio žvaigždės. Tos išpūstos lūpos, dirbtinės sruogos, išbalinti plaukai, silikoniniai papai – tokios estetikos nepamatysi nei užsienio filmuose, nei madų žurnaluose. Šita pornoelegancija atėjo iš pornografinių filmų. 

Išpūstos lūpos, išbalinti plaukai, silikoniniai papai... Šita pornoelegancija atėjo iš pornografinių filmų.A. Jagelavičiūtė

Gal šiek tiek persistengėme į visas puses trimituodami apie išskirtinį lietuvaičių grožį? Juk kiekvienam maga pabrėžti tai, ką turi geriausia...

Lietuvės tikrai yra fiziškai gražios, bet nuolatinis tos temos eskalavimas man nepatinka. Prisimenu, kai viena kelionių agentūra Lietuvą pavadino pigaus alaus ir gražių moterų šalimi, buvo labai neskanu, pakvipo prostitucija. Blogai, kai mergaitei nuo mažų dienų aiškinama, kaip svarbu būti gražiai. Tarsi vien tuo nusipelnai geresnio gyvenimo nei kitos. Tada užaugusios savo grožį jos bando iškeisti į materialius dalykus, pelningai parduoti. Vaikšto ir visiems giriasi, kad kailinius ar automobilį dovanų gavo. Kas tai, jei ne prostitucija? Ir apskritai – kodėl turėtum didžiuotis tuo, kas nėra tavo nuopelnas? Na, davė gamta tau gražų veidelį ar laibą figūrą, bet ar dėl to esi vertingesnė nei kiti? Nesutinku, kad gražiems žmonėms lengviau gyventi. Štai aš žinau, kad esu graži moteris, bet ar dėl to mano gyvenimas lengvesnis? Man atrodo, kad gražios moterys yra nelaimingesnės, nes turi per daug pasirinkimo galimybių, vis mano, kad už kampo laukia geresnis. Bendravau su daug ypatingų ir garsių vyrų, bet ar galėčiau pasakyti, kad mano asmeninis gyvenimas klostėsi sėkmingai? Laiminga nesijaučiau. Priešingai, labai daug kentėjau. Gal todėl, kad laimę matau kitur. Pavyzdžiui, mašina man nėra laimė, ji – tik buitinis prietaisas. Be to, moterys, grožį laikančios svarbiausia savo vertybe, rizikuoja prarasti save kaip asmenybę. Prisimenu, ir aš, būdama 23-ejų, kai ištekėjau ir išėjau iš darbo, buvau pradėjusi puoselėti grožį. Visko tada prisidariau. Galiausiai paskambinau Kęstui Rimdžiui ir paklausiau: „Kaip manai, gal man prisiauginti plaukus?“ Jis atsakė: „Agne, susirask darbą.“

Juk nenorite pasakyti, kad visos gražuolės yra kvailos? Tikra moteris visada turi būti susitvarkiusi, ar ne?

Nelygu, ką turime galvoje sakydami „susitvarkiusi“. Manau, moteris turi būti susitvarkiusi nagus, skirti dėmesio plaukams, kad jie atrodytų sveiki ir žvilgantys, lankytis pas gerą kirpėją, kad šis parinktų lengvai prižiūrimą, jai tinkančią šukuoseną, galbūt, jei reikia, pasikonsultuoti su stilistu. Svarbiausia pačiai pajusti malonumą būti gražiai – elegantiškai, skoningai ir paprastai. Deja, pas mus „susitvarkiusi“ dažniausiai reiškia pripūstomis lūpomis, silikoniniais papais, priklijuotomis blakstienos, priaugintais plaukais, maksimaliai apsitempusi ir atsidengusi visas grožybes, visada – su aukštakulniais. Šia prasme „susitvarkiusi“ reiškia individualybės sunaikinimą. Nesu prieš plastines operacijas, jei jomis pasiekiamas natūraliai atrodančio žmogaus rezultatas, bet kai padaromas visas šitas kokteilis, moteris tampa panaši į beveidę vištą. Ir paskui gali kiek nori įrodinėti, kad išvaizda – dar ne viskas. Jei jau nutarei atrodyti kaip kvailė, tai nesipiktink, kad kiti nelaiko tavęs protinga.

Ar galėtumėte iš namų išeiti nepasidažiusi, vilkėdama treningu?

Laisvai. Žinau, kai kurios moterys didžiuojasi, kad net šiukšlių neišneša nepasidažiusios, bet man baisiau atrodo ta, kuri rytą išbėga su kibiru šiukšlių pasidariusi tobulą makiažą. Mano veidas nuo to televizinio grimo toks pavargęs, kad džiaugiuosi galimybe leisti jam pailsėti. Prisimenu, vieną vėlų vakarą sirgdama nuėjau į artimiausią prekybos centrą kažko nusipirkti. Už manęs stovėjusios dvi merginos mane atpažino. Staiga išgirdau, kaip viena jų kitai taip nuoširdžiai nuoširdžiai, be jokio sarkazmo pasakė: „Kokia baisi...“ Buvo labai juokinga. Mano savivertė gana aukšta, tokios akimirkos manęs nesulaužo. Žinau, kad esu graži, bet žinau ir tai, kad kartais atrodau baisiai.

Jei koks nors vyras bandytų man aiškinti, kaip turiu atrodyti, pasiųsčiau jį po velnių.A. Jagelavičiūtė

Negi Jums visiškai nusispjauti, ką apie Jus mano kiti? Pavyzdžiui, mylimas vyras?

Yra moterų, kurios atsikėlusios ryte dažosi, kad vyrai visada matytų jas gaivias ir gražias. Aš namuose leidžiu sau vaikščioti ir susivėlusi, ir su pižama. Kartą net paklausiau savo sutuoktinio, ar jam tai nekliūva. Atsakė, kad ne. Tiesa, jei koks nors vyras bandytų man aiškinti, kaip turiu atrodyti, pasiųsčiau jį po velnių. Tai nereiškia, kad man nesinori patikti mylimam žmogui. Nesuprantu tų moterų, kurios mano – jei myli, mylės visokią. Nebijau prisipažinti, kad mano svoris šiek tiek keitėsi pagal tai, su kokiu vyru gyvenau. Aš rūpinuosi savimi, bet ne todėl, kad vyras to reikalauja, o todėl, kad pati noriu būti jam graži.

Lengva Jums kalbėti, kai esate gamtos apdovanota...

Aš visą gyvenimą kovoju su savo svoriu ir žinau, kiek pastangų tai kainuoja. Iki 20-ies metų buvau stora, paskui gana drastiškomis priemonėmis svorio atsikračiau. Iki šiol skaičiuoju kiekvieną kąsnį. Labai bijau sustorėti. Negaliu sau to leisti. Ir tikrai ne dėl vyro. Kaip galiu dalinti stiliaus ir grožio patarimus, jei pati su savimi nesugebu susitvarkyti? Pripažįstu, tai irgi priklausomybė nuo kitų nuomonės, bet kol kas dar pabūsiu plona, o po kokių 10-ies metų vadžias kiek atleisiu. Beje, net ir dabar, sverdama 55 kg, sulaukiu pastabų, kad esu stora. Ne vienas vyras internete yra komentavęs, kad tokios baisios bobos kaip aš nėra matęs. Pastebėjau įdomią tendenciją: kuo žemesnio lygio vyras, tuo griežčiau vertina moterų išvaizdą. Kartelė, kurią lietuviai kelia mums, apskritai yra protu nesuvokiama: moteris turi dirbti, uždirbti, tvarkyti namus, prižiūrėti vaikus, nesilinksminti, bet neprieštarauti, jei linksmintis nori jis, ir pasitikti jį grįžusį šviežia, gaivi ir graži kaip Monica Bellucci. Keista, kodėl moterys tam pasiduoda? Bijau, kad perspausta spyruoklė netrukus stipriai blokšis į kitą pusę. Jau dabar daugėja gražių berniukų, metroseksualų, kurie gyvena su vyresnėmis, finansiškai pajėgesnėmis moterimis ir sutinka būti jų aksesuaru. O juk dar neseniai atrodė, kad toks vaidmuo tinka tik gražioms turtingų vyrų lėlytėms.

****

Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!