Šių dienų skaitomiausi straipsniai:
- Populiariausios vasaros šukuosenos iš Kanų: kuodeliai valdo!
- Kur gimdyti – namuose ar ligoninėje. Privalumai ir trūkumai
- B. Vanagas: dabartinę savo situaciją galėčiau palyginti su pogimdymine depresija, kurią išgyvena moterys
- Savaitės horoskopas: siurprizų bus, ir ne visi malonūs
- Turbūt skaniausias varškės pyragas
Taigi veikiu, bent rašydama.
Pabuvau Vienoje. Ne, ne Eurovizijoje. Kitame reikale teko pasibūti, aplankėme du įdomius žmones, kurių istorijas jau paruošiau eteriui, bet kadangi užgriuvo krepšinio vakarai, laidų, tikėtina nebus net iki birželio. Bet paskui atsigriebsime vasarą, rodysimės su visokiomis prikauptomis temomis, kalbėsime, ką žmonės veikia visą vasarą ir kuo gyvena…
Taigi grįžtu prie Vienos. Beje, šioje nuotraukoje kaip austrų televizininkai repetavosi prieš Euroviziją. Tiksliau grįžtu ne prie Vienos, o į už jos gerokai nutolusį Limbergo miestelį, kur pasimatėme su Erwinu Wurmu. Kas žino tą pavardę? Manau, mažai kas, net ir patys austrai nelabai išmano, kas jis toks.
Bet pasaulio galerijos ir muziejai šį menininką didžiai gerbia, stvarsto jo kūrinius, jei tik įperka. Šiuolaikinio meno pasaulis jau neįsivaizduojamas be E.Wurmo skulptūrų. Apie tą apsilankymą greitai parašiau pasipasakojimą žurnalui „Žmonės“, nes jau buvo atėjusi mano eilė išsipažinimams, o kadangi kažin ką gero pasamprotauti nebuvau iš anksto sugalvojusi, tad išgelbėjo austrų avangardistas, sykiu ir meno provokatorius, besirūpinantis ne tik menais, bet ir gyvenimo kokybe. Nors sako, pilis, kurioje gyvena, jam nelabai rūpi, bet su kokia meile apie ją kalbėjo…
Net mano operatorius Raimis, visko matęs, visko filmavęs, sakė – ohooo…
Nesiplėsiu, pačias sultingiausias dalis palikau laidai. Va ten tai ir Erwinas Wurmas pasipasakos. Ir apie gyvenimą, ir menus, ir aš pastebėsiu tai, už ko akys kliuvo jo gigantiškose valdose.
Ir birželio 6 d. labai prašom pasižiūrėti ir pasigrožėti, koks tas šiuolaikinių meno legendų gyvenimas.
O dar svarbiau paskui nepraleisti paties menininko apsilankymo Lietuvoje. “Vartų” galerijoje ir ŠMC Erwino Wurmo darbus bus galima apžiūrinėti visą vasarą. Bet siūlyčiau labai netempti ir parodas aplankyti kuo anksčiau, net kai pats autorius jas pristatinės. Verta, tikrai labai verta jo pasiklausyti, pamatyti darbus, nuo kurių meninių poteksčių alpsta pasaulis. O šiaip, ganėtinai impozantiškas tatai vyriškis, tyliai sau gyvenantis pilyje.
Kita ponia, kurią irgi pažinau Vienoje, Angelika Krauzė, Lietuvių bendruomenės pirmininkė. Vėjas, ne moteris. Gal net visas uraganas. Taip išpasakojo savo kelius ir idėjas, kad pagalvojau, gyvenime viską lemia ryžtas: sumąstei, turi minčių ir varyk pirmyn. Norėsi, savo būtinai pasieksi, kaip tai daro Angelika, kurios vyras ir uošvis darbuojasi Lichtenšteino princo sode. Kaip ten pateko? Kol kas neišsiduosiu, bet jei pasakotų ne pats, nepatikėčiau.
Išvaikščiojom tą sodą skersai ir išilgai su Martynu, Angelikos vyru. Nei kokių apsaugų, nei kampuotų vyriškių – prašom, slampinėkite visi. Tik nelieskite vejos… Ir ką sau manote, kaip Martynas sako, viskas su Princu ir darbu būtų gerai, jei tik daugiau mokėtų… O žmona priduria, iš tokio darbo išeinama tik į pensiją… Gera istorija bus.
Kiek kas kam moka ir kaip austrai taiso dantis už dyka, viską laidoje išpasakos Angelika. Klausimas, kada rodysim, dar neatsakytas, bet irgi birželį.
O kol kas einu ruoštis kitos savaitės “Dermės linijai” – konferencijai. Net jaudinuosi, rinksis respektabilus moterų būrys ir dalykiškai kalbėsimės apie labai svarbias gyvenimo atsparas: santykiai, grožiai, stilius. Ne pačios kalbėsimės, bet minkštai gyventi mokys patikimos lektorės.
„iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
