Globėjais tapo per pusę metų
Prieš šešerius metus žymi moteris su „Ad Astra“ suorganizavo vaikučių, kurių niekas nelanko kūdikių namuose krikštynas. Taip, pasak I. Budrienės, ji tikėjosi, kad likimo nuskriausti vaikai turės bent krikšto tėvus. Viltys išsipildė, nes visi dešimt vaikučių surado šeimas. Ji su vyru taip pat tapo vieno berniuko krikšto tėvais.
„Po krikštynų ėmėme lankyti Mantuką. Jis greit prisirišo prie mūsų, mane ėmė vadinti mama. Netrukus ėmėme ir mes galvoti apie nuolatinę jo globą. Ryžtą dar labiau paskatino tai, kad Mantukas turėjo būti perkeltas iš kūdikių globos namų į vaikų globos namus. Jis neturėjo normalios šeimos, jau buvo pripratęs prie vienų namų, auklyčių. Atrodė, kad perkėlimas bus pernelyg skaudus tokiam mažam vaikui“, - pasakojo I. Budrienė.
Žymi šeima tris mėnesius lankė parengiamuosius kursus, vėliau laukė teismo nuosprendžio ir kol įsigalios sprendimas – tik po to galėjo pasiimti mažąjį Mantuką namo.
„Paskaitos globėjams ar norintiems įsivaikinti privalomos abiems šeimos nariams, jos trunka gana ilgai, todėl dalis norinčiųjų globoti atkrenta paruošiamuoju laikotarpiu. Reikia tikrai labai norėti, kad nebūtų gaila pasiruošimui skirti tiek laiko. Kita vertus, gal ir gerai, kad taip nubarsto tuos, kurie nėra tikrai pasiryžę. Keisčiau pasirodė tai, kad net ir teismui priėmus sprendimą, kad Mantuką globosime mes, reikėjo laukti kone mėnesį, kol įsigalios teismo procesas ir vaikutį galėsime parsivežti namo. Vaikas tarsi jau ir mūsų, bet vis tiek turi gyventi kūdikių namuose“, - pasakojo verslininkė.
Vargus atperka vaiko meilė
Pasak I. Budrienės, vaiko globa nėra lengvas darbas ar rožėmis klotas kelias. Mantukas jų šeimoje beveik šešerius metus ir per juos būta įvairiausių krizių ir bėdų.
„Visada tikėjomės, kad augant normalioje šeimoje auklėjimas vaiką veiks labiau nei genai. Deja, genai turi įtakos ir su tuo reikia susitaikyti. Tai ima ir išlenda – pasireiškia agresijos priepuoliais, ligomis ar elgesio sutrikimais. Tam būsimi globėjai turėtų nusiteikti. Aišku, būna įvairių vaikų, kitiems gali pasisekti. Mantukas turi bėdų ne tik su silpnomis akimis, kitomis sveikatos problemomis, pirmoje klasėje jam buvo nustatytas atsilikimas. Bendraujame su šeimomis, kurios globoja jaunesnes Mantuko seseris – čia problemų dar daugiau“, - atvirai pasakojo moteris.
Tačiau problemų, pasak I. Budrienės, gali kilti ne tik dėl genetikos, bet ir dėl suformuotų įpročių kūdikių namuose.
„Iš pradžių Mantukas šlapindavosi į lovą, daug ko nevalgė – jis buvo pratęs viską daryti pagal grafiką ir palieptas. Jei nepasakydavai, kad reikia keltis, jis ir gulėdavo. Jei nenuvesdavai ant puoduko, jis nepasakydavo, kad nori. Užtruko, kol vaiko įpročiai buvo pakeisti kitais“, - pasakojo verslininkė.
Net ir sunkiausiomis akimirkomis I. Budrienė teigė nesvarsčiusi grąžinti vaiko į vaikų namus. Pasak jos, tai būtų labai žiaurus žingsnis ir sudaužytų berniuko gyvenimą galutinai.
„Auginame ir tikimės, kad užaugs geru žmogumi, nors suprantame, kad padėti jam reikės visą gyvenimą. Kai kas nors sako, kad padarėme gerą darbą, atsakau, kad dar nėra už ką girti – dar tik pradžia, reikia sulaukti bent 18 gimtadienio. Kita vertus visus vargus atperka tai, kad Mantukas švelnus vaikas, dažnai prieina apsikabina ir pasako, kad myli. Be to, matau, kad kiekvienas vaikas nusipelno turėti jį mylinčius mamą ir tėtį“, - sakė žymi moteris.
Būtina stipri šeima
Visi vargai, su kuriais tenka susidurti globojant vaikutį, kur kas lengviau išsprendžiami, jei globėjų tarpusavio santykiai stiprūs ir globoti pasiryžę abu, įsitikinusi I. Budrienė.
„Jei šeima stipri, dviese bus kur kas lengviau su viskuo susidoroti. Kita labai svarbi sąlyga – globoti turėtų taip pat stipriai norėti abu sutuoktiniai. Kitaip, manau, globotinis gali paskatinti net ir skyrybas. Taip pat patarčiau vaikutį globoti imti, jei nėra savų vaikų arba jie jau užaugę. Globotiniams būtina skirti daug dėmesio ir laiko. Jei yra savas nedidelis vaikas jautiesi kaltas, kad atimi iš jo dėmesį“, - būsimiems globėjams patarė verslininkė.
Pasak I. Budrienės, jų šeimai pasisekė, nes gavo ir gauna daug rūpesčio ir pagalbos iš socialinių darbuotojų. Moteris juokavo, kad kol įsitikino, kad jų šeimai gerai sekasi, to rūpesčio kartais būdavo ir per daug.
„Manau, tikrai atsirastų daugiau norinčių globoti vaikučius, jei globėjams valstybė skirtų bent panašią sumą, kuri yra skiriama globos namas už vieną vaiką. Pas mus žmonės nėra itin turtingi ir žino, kiek reikia skirti lėšų vaiko auginimui, būreliams, mokslams, o vaikučiams iš kūdikių namų dažnai reikia intensyvesnės gydytojų priežiūros, psichologų konsultacijų“, - sakė žymi moteris.
