Šių dienų skaitomiausi straipsniai:
- Kaip lytiniai hormonai lemia mūsų išvaizdą, sveikatą ir net charakterį
- Kokią įtaką žmogaus likimui daro jo vardas?
- Savaitės horoskopas: prasidėjusios jaunaties prognozės nuteikia optimistiškai
- Populiarioji Pietų paplūdimio dieta ir –7 kg
- Makaronų ir maltos mėsos apkepas
Maniau, gebėjimas pakibti virš skirtingų krypčių yra privilegija. Sveikas adrenalinas. Tikėjau, kad mulktitaskinimas didina darbo našumo apsisukimus ir kūrybinį potencialą. Žemesne kasta laikiau tuos, kurie geba tik vienoje vietoje būti, kapstytis su viena užduotimi. Man tai atrodė apgailėtinai, kaip koks plaukimas šuniuku.
O dabar tyliu kaip po šluota. Ačiū, negaliu, pabaigsiu rašyti knygą ir tuomet atnaujinsiu jogos užsiėmimus. Kol kas galiu tik kartą, na, du per savaitę. Negaliu ir nenoriu blaškytis. Jau išmokau – gainiodamasi dviejų kiškių lieku su nieku. Daug tikslų reikalus raukia, daug minčių kelia sumaištį, didelį minčių debesuotumą. Gal iš jo ir bus lietaus, nuaidės keli žaibų čiauduliai. Tačiau niekas nesudygs. Nes viską skandins liūtys nefokusuotų tikslų.
Man multitaskinimą primena bendravimai gausiose sueigose. “Labas Evut, kaip seniai nesimatėme. Ką veiki dabar? Na iki, pasimatysim kada, bėgu pasilabinti su kitais!” Vakarėlių bendravimas – tai klausimai su šauktukais ir daugtaškiais. Jie atsakymų neprašo, nelaukia. Lakstantys žvilgsniai, greitąja skenuojantys naujai atvykstančius. Šokčiojimas ir tūpčiojimas, po biškį, prie vieno, prie kito. Dėmesys kaip pienės pūkas draikosi pavėjui. Jis – kaip bitutės – nuo gėlelės prie gėlelės, svečio vieno, svečio kito. Šios bitutės nektarą skanauja, bet medaus neneš. Susibūrimų draugystė yra kaip gėrimo/maisto degustacija. Ragaujant kelintą skirtingą skonį pojūčiai atbunka ir malonumų nebeteikia. Susitelkti į viską paprasčiausiai neįmanoma.
Baru vyrą, kai jis kalba telefonu vairuodamas ar manęs prašo skubiai atsakyti į kažkieno sms užklausą. O pati vos prieš penketą metų buvau sms rašymų vergė. Prisimenu, kaip po ilgiau trukusio žinučių rašymo jausdavausi tarsi mano smegenys užverda. Kaip jų tankis mažėja, nyksta. Šiandien tyrimai tvirtina, kad multitaskinimas mažina intelekto koeficientą. Kad protingiau būtų neatsakynėti į svarbius laiškus iš posėdžių salės. Arba šią užduoti patikėti…vaikui. Nes multitaskinimo metu mūsų intelekto koeficientas yra maždaug dešimtmečio vaiko lygio.
Liūdna žinia ta, kad šis proto aštrumo atšipimas nėra trumpalaikis. Dažnas dėmesio barstymas žaloja mūsų smegenis. Ilgainiui, net ir toks nekaltas multitaskinimas kaip spragėsių valgymas ir žinučių rašymas kine keičia mūsų smegenų struktūrinį lygmenį. Dauginasi emocinės ir bendravimo problemos, silpnėja atmintis, didėja Alzheimerio grėsmė.
1905 metais Nobelio laureatas bakteriologas Robertas Koshas sakė, kad išauš toji diena, kuomet žmonija stos kovoti su triukšmu taip pat nenumaldomai, kaip anksčiau kovojo su cholera ir maru. Praėjo šimtmetis ir toji diena tapo kaip niekad arti.
Šiandien tylą, susifokusavimą galima priskirti prie nykstančių gyvūnų (čia cituoju ekologą Gordoną Hemptoną). Šiandien Buda turbūt sakytų: “daryk mažiau, bet geriau.” Velnias – detalėse, užsiėmę multitaskinimu, mes pametame pagrindinį tikslą. Paskęstame nereikalingose detalėse. Budos mokymas, kuriam – 2500 metų, sako, kad fokusavimasis įmanomas tik siekiant vieno tikslo. Jei tikslų daug, dėmesys blaškosi, energija išsibarsto, ir veiklos kokybė neišvengiamai kenčia. O kartu kenčia ir sveikata – nuo darbų apimties, skubių terminų vykdymų, per didelio streso. Fokusuota išmintis – tai minčių erdvė, kurioje nėra multitaskinimo. Multitaskinimas – tai “beždžionės proto” erdvė, kur mintys kaip girtos beždžionėlės šokinėja nuo šakos prie šakos, vieno objekto prie kito, niekur negalėdamos susifokusuoti.
P.S. Kol rašiau šį tekstą, kelis sykius kalbėjau telefonu, išgėriau vieną kavą, dvi arbatas. Lyginau orų prognozes su termometro parodymais. Užteks multitaskinti, einu jogą daryti. Kas kartu?
P.P.S. Sakyk, o kaip tu skaitai šį tekstą? Gerdamas kavą/ arbatą? Žiūrėdamas televiziją ir užkandžiaudamas? Naršydamas internete? Dalindamas užduotis kolegoms, planuodamas atostogas? O gal žaisdamas su vaiku?
Eva Tombak. „Laisvė basomis“ (leidykla „Alma Literra“)
Skaitykite daugiau: http://www.moteris.lt/sveikata/eva-tombak-ka-as-galvoju-apie-sveikus-zalingus-iprocius.d?id=68150976
