Muzika tapo jausmingesnė, paprastesnė, regis, artimesnė eiliniam klausytojui. Net šiandien, kai grupės įtaka galbūt jaučiama kiek silpniau, pasaulis tebesisuka „Queen“ ritmu.
Legendinės komandos priekyje stovėjusio ir daugelį dainų jai sukūrusio žmogaus - Freddie Mercury - gyvenimas – skandalingas, įvairus, veikiausiai net kiek kontraversiškas. Iš Indijos kilęs berniokas, jau vaikystėje „planavęs“ tapti legenda, buvo ne tik didis talentas, scenos legenda bei išskirtinė asmenybė. Jis taip pat buvo jautrus, be galo atidus, o kartais net drovus ir kiek užsisvajojęs žmogus. Ir nuo paviršinės, fasadinės Fredžio pusės nupūtę spindesio dulkeles, pakapstę truputį giliau nesunkiai pastebime – ryškiau už bet ką kitą spindėjusi ir gyvenimą labiau už viską mylėjusi žvaigždė... širdį turėjo išties didžiulę.
Rami ir laiminga vaikystė
Tikrasis Freddie Mercury vardas – Farrokh'as Bulsara. Gimęs 1946-ųjų rugsėjo 5-tąją Zanzibaro sultanate, Indijoje iki paauglystės gyvenęs ir ten pianinu skambinti išmokęs berniukas turėjo laimingą šeimą ir buvo išties šaunus – jo tėvai, kurie, beje, visą gyvenimą nugyveno kartu, o vienas jų ir šiandien tebėra gyvas, duodami interviu visuomet pabrėždavo, kad Faruchas buvo ramus ir geras nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Visada elgdavosi mandagiai, gerbdavo ir klausydavo vyresniųjų, būdavo dosnus ir paslaugus kiemo bei mokyklos draugams. Su pastaraisiais Faruchas gyveno kartu būdamas vos aštuonerių.
Mažametį sūnų į internatinę Šv. Petro mokyklą išsiuntė tėvai, tikėjosi, jog ten vaikas išmoks drausmės, įgis savarankiškumo, pasitikėjimo savimi bei išsiugdys atsakomybės jausmą. Būsimoji scenos žvaigždė tėvų lūkesčių neapvylė – ne tik buvo pavyzdingas mokinys, bet ir nuolat siuntė mamai ilgesio ir meilės kupinus laiškus, kuriuose pasakodavo apie patirtis mokykloje. Beje, būtent internatinėje mokykloje scenos legenda ir gavo vardą Freddie, kuris, gimęs pradinių klasių moksleivių galvose, po kiek laiko tapo žinomas ir mielas jei ne visam, tai bent pusei pasaulio. Mokytojai Freddie'į nuolat girdavo už kūrybingumą, susikaupimą, greitą reakciją ir imlumą – kriketą, stalo tenisą, žolės riedulį žaidęs, eskizus paišęs, įvairius muzikos atlikėjus mėgdžiojęs berniukas nuolat būdavo apdovanojamas kaip aktyviausias, ryškiausias, stropiausias mokinys.
1958-aisiais, būdamas dvylikos, Freddie subūrė pirmąją savo muzikos grupę „The Hectics“ („Nenuoramos“). Berniukai pergrodavo rokenrolo žvaigždžių dainas – tai daryti, teigiama, jiems sekėsi visai neprastai.
Kelionė į Angliją ir didieji gyvenimo pokyčiai
Kai Freddie buvo šešiolika, Zanzibare pradėjo dėtis siaubingi dalykai – į gatves pradėjo plūsti sukilėliai, indų ir arabų žudikai. Bulsarų šeimai ten gyventi nebebuvo saugu. Šeima išsikraustė į Angliją, o, nepraėjus nei metams, septyniolikmetis Freddie jau studijavo menus Vakarų Londone. Studijų metais Freddie buvo subūręs keletą muzikos grupių, tiesa, ne pačių sėkmingiausių – būsimoji žvaigždė anuomet gyveno iš darbo oro uoste.
Po studijų, 1970-aisiais, Freddie su gitaristu Bryanu May ir būgnininku Rogeriu Tayloru įkūrė grupę „Queen“. Teigiama, jog šis pavadinimas kilęs iš angliško žargono, kuriame žodis „Queen“ reiškia „moteriškąjį“ partnerį gėjų poroje, tačiau pati grupė tai visuomet neigė – esą pavadinimas tėra smagiai bei didingai skambantis žodis. Tais pačiais metais Fredis pasikeitė savo pavardę – iš Bulsaros tapo Mercury. Įdomus faktas – pirmajame „Queen“ albume, pasirodžiusiame 1973-aisiais, yra daina „My fairy king“, kurioje skamba maždaug tokie žodžiai: „O mama Mercury, tik pažiūrėk, ką jie su manimi padarė.“ Pats Mercury yra patvirtinęs, kad dainos tekste kreipiamasi į jo mamą.
„Queen“ kelias į nemirtingumą
Tik susibūrusi grupė koncertuodavo įvairiuose Londono vakarėliuose ir grodavo sunkiojo roko, metalo įkvėptus kūrinius. Tačiau ilgai netrukus atėjo suvokimas, kad norėdami pasiekti tikrąją sėkmę ir populiarumą vaikinai privalo pradėti kurti švelnesnius, radijo auditorijai labiau pritaikytus kūrinius. Tolimesnės jų muzikinės veiklos stilius dažniausiai vadinamas populiariuoju roku.
Pirmiejį „Queen“ albumai „Queen“ ir „Queen II“ didžiulės šlovės jiems neatnešė. Tikroji sėkmė grupę užklupo po kelerių metų, 1975-aisiais jiems išleidus albumą „A night at the Opera“. Šiame albume buvo garsioji „Bohemian Rhapsody“, išbuvusi Didžiosios Britanijos top‘ų viršūnėse net devynias savaites bei atnešusi grupei tarptautinį pripažinimą. Dar po dvejų metų buvo sukurtos kone visuotiniais sporto, pergalių bei švenčių himnais tapusios dainos „We are the Champions“ ir „We will rock you“.
Devintojo dešimtmečio pradžioje „Queen“ jau buvo laikoma viena populiariausių roko grupių pasaulyje – tuomet išėjęs jų singlas „Another one bites the dust“ tapo ne tik geriausiai parduodamu jų pačių įrašu, bet ir vienu pelningiausių iki tol muzikos istorijoje buvusių kūrinių. Jų pasirodymas 1985-aisiais labdaringame „Live Aid“ koncerte iki šiol laikomas vienu geriausių visų laikų muzikinių pasirodymų.
Grupė „Queen“ išleido 18 albumų, 18 pirmąsias top‘ų vietas pasiekusius singlus, 10 vaizdo albumų. Skaičiuojama apie 300 milijonų jų įrašų kopijų pardavimų visame pasaulyje, tai – vienas didžiausių skaičių muzikos istorijoje. Grupė taip pat įrašė keletą singlų su tokiomis žvaigždėmis kaip Paulas McCartney ir David Bowie.
Po Freddie mirties 1991-aisiais grupė tęsė savo veiklą. Antrajam gitaristui Johnui Deaconui nusprendus pasitraukti iš grupės veiklos, grupės pradininkai Brianas May ir Rogeris Tayloras pradėjo koncertuoti su vokalistu Paulu Rodgersu. Nuo 2011-ųjų grupė koncertuoja su jaunu dainininku Adamu Lambertu. 2014-aisiais jie išleido albumą „Queen forever“, kuriame galima išgirsti ir paskutiniųjų Freddie Mercury gyvenimo metų įrašus.
Požiūris į šlovę ir pražudžiusi aistra
„Sėkmė man atnešė pasaulinio masto idealizavimą ir milijonus svarų. Bet tai užkirto man kelią turėti vieną dalyką, kurio reikia visiems – mylimus, besitęsiančius santykius. Meilė man – tai lyg rusiška ruletė.“ Tai – paties Freddie Mercury žodžiai. Ne paslaptis, kad scenoje energijos ir emocijų viesulu tapdavęs, charizmą spinduliavęs, minioms savęs negailėjęs ir pasaulį pakerėjęs žmogus, gyvenime ne tik buvo tylus ir ramus intravertas, bet ir neretai niekino šlovę bei spindesį. Nors Mercury personažas tarytum pridengė, saugojo jautrią jo sielą, nors susikurtas ekscentriko įspūdis tikrai padėjo gyvenime, vis dėlto pasaulinė šlovė užkirto meilės troškusiam žmogui rasti tai, kas buvo svarbiausia pasaulyje.
Biseksualumo niekada neslėpęs vyras, tiesa, turėjo vieną ilgalaikę meilę – šešerius metus susitikinėjo su smulkute šviesiaplauke Mary Austin, su kuria susipažino per Brianą May pačioje „Queen“ gyvavimo pradžioje. Merginą Freddie viešumoje pristatydavo kaip savo žmoną, kelis metus juodu gyveno kartu.
Po šešerių metų draugystės Freddie pats nutraukė santykius su Mary – skaudžiai jai pripažino, jog yra gėjus. Nors iki pat Mercury mirties buvę partneriai išliko artimi draugai, teigiama, kad atlikėjas itin stipiriai gailėjosi išsiskyręs su mergina, kurią vadindavo savo gyvenimo meile. Po mirties Mary atiteko didžioji dalis Freddie turto, dar būdamas gyvas jis jai padovanojo namą, kuriame Mary gyvena lig šiol.
Būtent Mary yra skirta daina „Love of my life“. Šios moters Freddie nepamiršo iki pat mirties, ir tai nuolat pabrėždavo.
Po skaudžių skyrybų sekė santykiai su austrų kilmės aktore Barbara Valentin, po jos – su plaukų stilistu Jimu Huttonu. Tačiau nuolatinis aistros, jaudinančių patirčių poreikis ir galbūt tikrosios meilės ieškojimai skatino Freddie nuolat lankytis ir pačiam organizuoti vakarėlius, kuriuose buvo nevaržomai santykiaujama, žmonės vaikščiodavo nuogi, mylėdavosi kur norėjo, su kuo norėjo ir keliese norėjo.
Sodoma Gomora, paties Merkurio vadinta tikrosios meilės paieškomis, ir pražudė atlikėją. 1986-aisiais, pačiame AIDS siautėjimo įkarštyje, ir jam buvo konstatuota pražūtinga diagnozė. Dar kelis metus atlikėjas koncertavo, gandus apie ligą neigė tiek jis pats, tiek apie ją žinoję artimiausi draugai (šeimai Freddie iš pradžių neprisipažino sergąs). Ligai įsibėgėjus nuo Freddie lovos nesitraukė ištikimai jį slaugęs Jimas Huttonas. Nuolat jį lankė ir, kaip pats meiliai vadindavo, „ištikimoji senutė Mary“.
Kad serga AIDS, Fredis per savo vadybininką viešai pripažino tik po penkerių metų, 1991-ųjų lapkričio 22-ąją. Nepraėjus nei dviems paroms, lietingą lapkričio 24-ąją viso pasaulio muzikos legenda, būdama 45-erių mirė.
Paskutinės gyvenimo akimirkos
Paskutiniąsias gyvenimo savaites Merkuris praleido didžiulėje, kaip pats sakė, bent šešis žmones sutalpinti galėjusioje lovoje, apsuptas pulko persiškų kačių ir kiaurą parą budinčių bičiulių – Eltono Johno, Kenio Evereto, „Queen“ narių. Fredžiui užgesus, pasakojama, visi draugai išsyk paliko kambarį, užleisdami tylos ir atsisveikinimo valandėlę Mary Austin.
Prie didžiulės Fredžio vilos, turėjusios būti slėptuve nuo viso pasaulio, budėjo pulkai gerbėjų ir žurnalistų. Į atlikėjo namus plūdo šūsnys gerbėjų laiškų, gėlių puokštės, įvairios dovanos. Apie tragišką ligos atomazgą jiems iškart pranešė asmeninis jo gydytojas Gordonas Atkinsas.
Artimi dainininkui šaltiniai pasakoja, kad paskutiniosiomis gyvenimo dienomis jis buvo išblyškęs, nebeatpažindavo net artimiausių žmonių, apskritai vos vos matė ir itin sunkiai kvėpavo. Jo kūnas, visuomet kibirkščiavęs nevaldoma energija, buvo absoliučiai bejėgis.
Prieš mirtį scenos legenda dar spėjo perduoti legendinės „Bohemian Rhapsody“ autorines teises prieš AIDS kovojusiam Terenso Higinso fondui.
Atsisveikinimas su legenda
Pats Mercury kelias paskutiniųjų dar gyvybingų savo gyvenimo savaičių praleido planuodamas savo laidotuves – jau kurį laiką suvokė artėjančią gyvenimo pabaigą. Jis geidė, kad laidotuvėse šiuolaikinė roko dvasia susipintų su religija... Regis, – du skirtingi pasauliai, bet tai nenuostabu – jau žinome, kad Merkurio gyvenimas ir buvo dvilypis.
Karstą gaubė baltas šilkas, ant dangčio buvo padėta viena raudona rožė. Dvasininkai dėvėjo baltus muslino apdangalus. Pagal zoroastrizmo (religija, pagal kurią Freddie buvo išauklėtas) tradicijas buvo sukalbėta malda Dievui Ahūrai Mazdai. Ceremonija truko dvidešimt penkias minutes, per kurias susirinkusiems svečiams (jų buvo vos keturiasdešimt) neteko išgirsti nei vieno angliško žodžio – išskyrus „stokite“ ir „sėskitės“.
Po ceremonijos Mercury kūnas juodu rolsroisu nuvežtas į krematoriumą. Į paskutinę kelionę pasaulinę legendą, magiją scenoje kūrusį genijų, lydėjo gėlių jūrą nešanti procesija. Pasaulis žinojo, kad niekada nebebus toks, koks buvo anksčiau.
