- V. Baublienė: apie emigrantus, Šventąją ir Chanel
- Klaidos, kurias daro lieknėjančios mamos
- Grožio dosjė. I. Gudelis: nors mano oda plona, naudoju jį beveik kasdien – oda atsigauna tiesiog akyse
- Niekada nepaleiskite moters, turinčios šias 12 savybių
- Nekeptas braškių tortas
Kelias vienos šeimos kartas apjungusi, suvienijusi, aplink pasaulį apskriejusi muzika lig šiol pažįstama ne vienai ausiai, tačiau ją kūrusios šeimos gyvenimas tebėra miglotas ir palieka begales mįslių, kurių įminti galbūt nebepavyks jau niekam.
Klajokliai, gyvenantys namelyje ant ratų, ilgaplaukiai, dėvintys pačių pasisiūtus drabužius... Absoliučiai kitokie nei visi, absoliučiai laisvi ir stebinantys, „The Kelly Family“ pakerėjo pasaulį. Sąmoningai, kryptingai ar likimo valia – nežinia.
Klajonės į šlovę
1957-aisiais Danielis Kelly vedė savo meilę Joanne. Jiedu susilaukė keturių pametinukų - Danielį, Caroline, Kathleen Anne (Kathy) ir Paulą. Jų gyvenimas buvo įprastas, galime sakyti, tradicinis – stabilūs darbai, televizorius, radijas, du automobiliai, rami ir tvarkinga rutina. Deja, tai, ką daugelis anuomet būtų pavadinęs tikra amerikietiška svajone, Danieliui pakyrėjo neprabėgus nė dešimčiai metų. Ramus ir lėtas gyvenimas, kasdienybė, tik iš pirmo žvilgsnio užtikrinanti visa, ko širdis begali geisti, Danielį ėmė varyti iš proto. Jis nusprendė kažką keisti. Keisti kardinaliai, greitai ir iš esmės.
1965-ųjų gegužę Danielis Kelly vyresnysis ir jo žmona Joana nusprendė palikti gimtąją Ameriką. Pora „susirinko“ savo vaikus (tuomet jų teturėjo tik keturis) ir patraukė Europos link. Kelly šeimyna apsistojo Ispanijoje, Madride (kur jau gyveno Danielio brolis) ir atidarė antikvariatą (tęsė Amerikoje pradėtą antikvarinių prekių verslą).
Laimingai gyventi Ispanijoje Kelly šeimai buvo lemta neilgai – Danielis sutiko kitą. Jos vardas buvo Barbara-Ann. Ji Danielio širdį pakerėjo staiga ir jau 1967-aisiais siūbavo pirmąjį jo vaikelį. Kelly išsiskyrė su Joanne, kuri su vienu iš vaikų – neįgalumą turėjusiu Danieliu jaunesniuoju – apsisuko ir grįžo Amerikon.
1970-aisiais Danielis Kelly vyresnysis vedė Barbara-Ann, vėliau pagimdžiusia jam dar aštuonis vaikus. Juos Danielis ir Barbara augino patys, į mokyklą neleido. Įvarių disciplinų pradmenis vaikai įgijo namie, tačiau diduma laiko visgi buvo skiriama dainavimo ir šokių repeticijoms. Taip nedideliame namuke be elektros užaugo tikra legenda.
1974-aisiais debiutavo „The Kelly Kids“ – grupė, suformuota iš jau ūgtelėjusių Danielio vaikų iš pirmos santuokos. Pradėję pasirodymais vaikų gimtadieniuose, „The Kelly Kids“ jau po metų pradėjo filmuotis televizijos laidose. Vienas po kito prie grupės prisijungdavo mažesni broliukai ir sesutės – scenon su jau populiaria grupe jie žengdavo vos išmokę groti kokiu nors instrumentu.
Saksofonu, smuiku, akordeonu ir kitais instrumentais grojantys vaikai buvo populiarūs, tačiau Ispanijoje jiems tapo per ankšta. Prie bendro darbo prisijungus tėvams, grupė buvo pervadinta „The Kelly Family“. Netrukus prasidėjo koncertiniai turai po Europą. Kelly šeima tapo žinoma Italijoje, Vokietijoje, Airijoje, o Beneliukso šalyse jų dainos pasiekdavo net top‘ų viršūnes. Įdomu tai, kad į koncertus kitose valstybėse šeima vykdavo tiesiog namelyje ant ratų. Jame ir gyvendavo. Viešbučių, prabangos, spindesio jiems nereikėjo – regis, svarbi jiems buvo tik muzika. Pasitaikydavo, kad Barbara koncertuodavo nėščia ar supdama vaikelį ant rankų. Net ir tokios „menkos“ kliūtys nesustabdydavo jos noro muzikuoti ir skleisti džiaugsmą žmonėms.
1976 metais „The Kelly Family“ koncertuojant Italijoje buvo apvogtas jų namelis ant ratų. Šeima faktiškai liko basa – visas jos turtas buvo iššluotas. Kad atsistotų ant kojų, Kelly šeima pradėjo groti dar intensyviau. Prasidėjo blaškymosi po Europą laikai. Netrukus šeima išleido „Kelly Family Tours Europe“ – įrašų rinkinius, kurie buvo graibstyte graibstomi koncertų metu.
1982-aisiais, kai „The Kelly Family“ jau buvo atsistoję ant kojų, įsigiję dviaukštį autobusiuką turams, išleidę keletą įrašų ir, žinoma, subrendę bei patobulėję, mirė mama Barbara. Paskutiniuosius trejus gyvenimo metus ji kovojo su krūties vėžiu. Pasakojama, kad paskutiniai jos ištarti žodžiai buvo „Nesustokit dainavę“.
Gyvenimas po Barbaros
Vaikai ir vyras Barbaros noro paisė. Ir toliau įrašinėjo dainas – nuosavoje studijoje, kurią atsidarė, tiesa, dar 1980-aisiais.
Devintajame dešimtmetyje du vyresnėliai nusprendė palikti grupę – mat sulaukė pilnametystės ir nusprendė siekti kažko kito. Caroline tapo medicinos sesele, Paulas – virėju.
„The Kelly Family“ pradėjo perdainuoti žinomas dainas, pavyzdžiui, „We are the world“ ir „The Rose“, tačiau didžiąją dalį jų koncertų bei įrašų visgi sudarė pačių kurtos dainos, atskleisdavusios asmenines patirtis, pasaulėžiūrą, jausmus. Žymiausi „The Kelly Family“ kūriniai – „Santa Maria“, „An Angel“, „Break free“, „Mama“ – pastarojoje, beje, visi Kelly šeimos vaikai apdainuoja mirusią Barbarą.
„The Kelly Family“ šlovės viršūnė – dešimtasis dešimtmetis. 1994-aisiais pasirodęs jų albumas „Over the Hump“ buvo parduotas daugiau nei 4,5 milijono kopijų visoje Europoje. Į jų koncertus susirinkdavo šimtai tūkstančių žmonių, o koncertai, vykdavę dažniausiai Vakarų Europoje, persikėlė net į Kiniją.
Ilgainiui šeima apsistojo Olandijoje. 2002-aisiais Barby, jauniausioji narė, paliko grupę dėl lėtinės ligos. Tais pačiais metais ištiktas infarkto mirė tėtis Danielis. Paddy, taip pat vienas jaunėlių, paliko grupę, nusirėžė ilgus plaukus ir įstojo į vienuolyną Prancūzijoje. Tiesa, Paddy muzikuoja ir toliau, sėkmingai apjungdamas solo karjerą su religiniais įsitikinimais.Prieš dvejus metus jis vedė.
Likę grupės nariai lig šiol kartkartėmis pasirodo kartu, atskirai ar duetais. 2007-aisiais, gerbėjų paskatinti, „The Kelly Family“ surengė didįjį grįžimą – dalyvavo Vokiškoje Eurovizijos atrankoje, kurioje liko ketvirti.
Oficialiai grupės veiklos pabaiga laikomi 2008-ieji, kuomet įvyko paskutinis jų pasirodymas kartu. Tačiau nutrūktgalvių, augusių klajonėse ir tebeturinčių dešimtis tūkstančių gerbėjų visame pasaulyje, nesupaisysi. Galbūt jie grįš. Grįš su dar didesniu trenksmu, o galbūt su pastiprinimu - savo atžalomis? Galbūt atsiras "The Kelly Family" įkvėptų šiuolaikinių scenos žvaigždžių-klajoklių?
Ateitis - priešingai negu istorija - nėra žinoma niekam, dėl to ja taip ir žavimės. Tačiau sutikime, pasauliui visados reikia žmonių, gebančių spjauti į turtus, patogumus ir materialinę gerovę tam, kad kurtų aplinkiniams džiaugsmą, kuris už spindesį ir šlovę iš tiesų yra šimtąkart svarbesnis. Laimė nėra kažkas, ką turime kaupti ir slėpti po devyniais užraktais. Laimė - tai, ką kuriame ir kuo dalinamės. O tai, kuo pasidaliname, grįžta atgal bumerangu. "The Kelly Family" taip galvojo. Ir, ko gero, buvo teisūs.
