- Ž. Vaškytė-Lubienė: šeimoje moteris gali vyrą paversti vergu arba padaryti karaliumi
- Grožio dosjė. N. Marčėnaitė: niekada nenorėjau būti kaip visos
- Eva Tombak: sakote, vaikystė - gyvenimo džiaugsmo metas? Ponai, jūs su marškinėliais gimę...
- Savaitės ikona. J. Arlauskaitė-Jazzu: kaspinėliai, rožės ir „kvarbatkos“ manęs nežavi
- Žalumynų šaldymas žiemai
1940 m. spalio 9 d. Liverpulyje gimė garsusis „bitlas“, muzikantas, kompozitorius Johnas Lennonas. Muzikanto biografiją iš privačių ir viešų kolekcijų ilgus metus rinko jo biografas Hunteris Daviesas. Į jo rankas pakliuvo dauguma dalykų iš epistolinio J. Lennono paveldo: atvirukai, rašteliai, sveikinimai ir laiškai.
Muzikanto našlė Yoko Ono, kuri ilgai manė, kad sutuoktinio laiškai yra per intymūs, kad galima būtų juos skelbti, pagaliau suteikė leidimą juos publikuoti. AiF.ru skelbia ištrauką iš J. Lennono laiškų rinktinės su sudarytojo Hunterio Davieso komentarais.
Komentuoja Hunteris Daviesas:
„Gerbėjai visame pasaulyje mėgino suprasti, kas vyksta su Johnu ir Yoko. Sklido kalbos, kad jie kuoktelėjo, pernelyg įsitraukė į kažkokias nesuvokiamas materijas ir filosofijas, su amžiumi tapdami vis labiau ekscentriški.
1979 m. gegužę atsakydami į gerbėjų bei masinių žiniasklaidos priemonių klausimus ir susirūpinimą dėl jų proto būsenos, jie nusprendė parašyti Meilės laišką. Natūralu, kad gyvendami Niujorke, jie jį paskelbė leidinyje „The New York Times“. Laiškas išėjo ilgas, užėmė visą laikraščio skiltį, jį perspausdino kiti leidiniai visame pasaulyje.
Susidaro įspūdis, kad ši idėja kilo Yoko Ono, nes laiškas skamba labai rimtai ir pakylėtai, nors, žinoma, Johnas taip pat galėjo rašyti rimtai ir pakylėtai. Laiške nėra nei juokų, nei kalambūrų, nei pašmaikštavimų. Bet laišką pasirašė jie abu, tad manykime, jog tai bendra jųdviejų kūryba.“
Johno ir Yoko meilės laiškas
Žmonėms, kurie mūsų klausia „kas“, „kada“ ir „kodėl“
1979 m. gegužės 27 diena, sekmadienis
Per pastaruosius dešimt metų mes pastebėjome, kad viskas, ko mes norėjome, vienaip ar kitaip išsipildė, gerai tai būtų ar blogai. Mes vis kartojome vienas kitam, kad jau laikas susiimti ir nusiteikti tik geriems dalykams.
Ir štai mums gimė kūdikis! Mes jautėme susižavėjimą ir tuo pačiu didelę atsakomybę. Dabar mūsų mintys veikė ir jį. Mes pajutome, kad svarstymai baigti ir atėjo laikas apsispręsti, kokie mūsų siekiai. Pavasarinis smegenų valymas! Čia buvo daug darbo.
Paaiškėjo, kad tolimuose mūsų proto kampeliuose glūdėjo dar nerealizuoti troškimai, ir mes patys nesidžiaugėme juos radę. Tvarkydamiesi mes ėmėme pastebėti trūkumus ir namuose: štai ta lentyna buvo akivaizdžiai ne vietoje, o anas paveikslas jau nebepatiko, o dvi kažkokios tamsios patalpos tapo šviesios ir erdvės, kai išgriovėme jas skyrusias sienas.
Mes pamėgome augalus – vienas iš mūsų manė, kad jie siurbia orą! Mums ėmė patikti dundantis miesto ritmas, nors anksčiau jis mus erzino. Mes padarėme daug klaidų ir toliau jas darome. Anksčiau mes eikvojome daugybę energijos norėdami pasiekti, kaip mums atrodė, geidžiamo tikslo, ir stebėdavomės, kodėl mes jo nepasiekiame, o vėliau suprasdavome, kad vienas iš mūsų arba abu visiškai to nenori.
Kartą ant mūsų ėmė lyti šokolado iš viso pasaulio lietus. „Ei, kas gi tai! Mes juk nevalgome saldumynų? „Kieno tai buvo noras?“ Abu ėmėme juoktis. Supratome, kad kai ko nors trokšti unisonu, išsipildo greičiau. Geroje Knygoje pasakyta: „Kur du susirenka kartu“. Tai tiesa. Du – tai daug. Nauja Švari Sėkla.
Vis daugiau ir daugiau mes prašome ir meldžiamės. Tai, ką anksčiau pasiekdavome iškėlę į viršų „V“ ženklą, dabar pasiekiame prašydami. Ir ne todėl, kad taip paprasčiau. Prašyti yra veiksmingiau nei mojuoti vėliavomis. Tai veikia. Tai tarsi burtai. O burtai – nesudėtinga. Burtai realu. Svarbiausia suprasti, kad tai paprasta, ir negadinti sudėtingais ritualais, kurie yra pavojaus ženklas.
Jei kas ant mūsų pyksta, mes mintyse nupiešiame virš jo galvos nimbą. Ar jis liaujasi pykęs? Mes nežinome! Žinome tik tai, kad kai mintyse nupiešiame nimbą virš žmogaus, jis staiga mums tampa kaip angelas. Ir tai mums padeda jausti tam žmogui šiltus jausmus, mes prisimename, kad kiekvienas savyje turi gėrio, ir kad visi pas mus ateinantys žmonės yra persirengę angelai, kad jie neša mums Visatos dovanas ir žinią. Burtai turi logiką. Išbandykite tai patys.
Mūsų dar laukia ilgas kelias. Panašu, kad kuo labiau mes įsitraukę į valymosi procesą, tuo greičiau vyksta norų išsipildymo procesas. Namai tampa vis jaukesni. Seanas nuostabus. Auga augalai. Murkia katės. Miestas spindi ir šviečiant saulei, ir lyjant, ir sningant. Mes gyvename nuostabiame pasaulyje.
Esame dėkingi už kiekvieną visaverčio gyvenimo dieną. Tai ne šiaip gražūs žodžiai. Mes suvokiame, kad ir miestas, ir šalis, ir planeta išgyvena gana nelengvą laiką, ore juntama panika. O saulė ir toliau šviečia, mes čia, kartu, ir jaučiame meilę vienas kitam, meilę miestui, šaliai, planetai. Jei du žmonės kaip mes gali taip tvarkyti savo gyvenimą, reiškia, stebuklai yra įmanomi! Iš tiesų, esame ant didelių stebuklų slenksčio! Svarbiausia juos atpažinti, kai jie ateis, ir būti dėkingiems. Jie ateina palaipsniui, iš pradžių į kasdienį gyvenimą, po to – kaip stipri srovė, kaip upė, kaip vandenynas. Viskas pavyks! Planetos ateitis priklauso nuo mūsų visų.
Daugelis žmonių kasdien mums siunčia savo impulsus – laiškuose, telegramose, beldimu į duris, gėlėmis arba tiesiog geromis mintimis. Esame dėkingi jiems už tai, kad jie gerbia mūsų asmeninę erdvę, kurios mums reikia. Dėkojame jums už visą tą meilę, kurią mums dovanojate. Jaučiame ją kasdien. Mes jus taip pat mylime. Mes žinome, kad jūs dėl mūsų nerimaujate. Tai malonu. Būtent todėl jūs ir norite sužinoti, ką mes veikiame. Štai kodėl visi klausinėja: „Kas“, „Kada“ ir „Kodėl“. Mes suprantame. Apskritai tai yra tai, ką mes veikėme. Tikimės, kad sieloje jūs tokie pat ramūs, kaip ir mes, ir kad jūsų troškimai išsipildys.
Kai ir vėl mus prisiminsite, žinokite, kad mūsų tylėjimas yra meilės, o ne abejingumo tylėjimas. Atminkite, mes rašome danguje, ne popieriuje – tai mūsų daina. Pakelkite akis, pažvelkite į dangų. Ten mūsų laiškas. Vėl pažvelkite į viršų, apsidairykite aplink ir pamatysite, kad vaikštote dausose, kurios driekiasi ligi žemės. Visi mes – dangaus, o ne žemės dalis. Atminkite, mes jus mylime.
Johnas Lennonas ir Yoko Ono
Niujorkas
P.S. Rašydami šias eilutes, sau už nugaros pastebėjome tris angelus!
