- Ž. Vaškytė-Lubienė: šeimoje moteris gali vyrą paversti vergu arba padaryti karaliumi
- Šiam grožio receptui – 500 metų!!! Angliška jauninanti kaukė veidui
- Grožio dosjė. N. Marčėnaitė: niekada nenorėjau būti kaip visos
- V. Baublienė: d’accord arba dar kartą apie prancūzes ir Paryžių
- 9 moteriškos aprangos detalės, kurios vyrams – pačios seksualiausios
- Lenktos koridoriaus sienos tarsi formuoja upę, tekančią per butą
- Žalumynų šaldymas žiemai
Kaip nutiko, kad atsidūrėte Austrijoje?
Matyt, tai likimas. Dar studijuojant teko ne kartą vertėjauti „Prekybos rūmams“ kelionėse į verslo konferencijas Austrijoje. Tokiu būdu galėjau nemažai sužinoti apie šalį, pamatyti, kaip veikia įmonės. Be to, studijuojant ekonomiką Vilniaus universitete vokiečių buvo mano pagrindinė užsienio kalba.
Išvažiavau į Austriją prieš 15 metų pagal ISIC studentų programą atlikti 1,5 metų praktikos. Tais laikais buvo beveik neįmanoma gauti darbo vizos, o praktikos metu man atsivėrė nauja galimybė, kurios nė už ką nenorėjau paleisti.
Po praktikos nutariau likti Austrijoje, nes čia – labai aukšta gyvenimo kokybė. Man asmeniškai tai reiškė, kad galėjau greitai ir gerai susitvarkyti savo gyvenimą, greitai įsigyti kooperatinį butą, keliskart per metus atostogauti, lankyti kultūros renginius. Tais laikais Lietuvoje tikrai nebūčiau turėjusi tokių galimybių ir tokios gyvenimo kokybės. Dabar, žinoma, Lietuvoje daug kas pasikeitė.
Ar lengvai pritapote?
Nežinau. Po tiek metų sunku ojektyviai atsakyti į šitą klausimą. Pradžioje tikrai buvo daug dvejonių. Manau, kad pradžia niekada nėra lengva. Susikurti naują draugų ratą, sužinoti, kaip veikia elementariausi buitiniai dalykai
Niekada nėra paprasta kurti gyvenimą nuo nulio svetimoje šalyje. Viską turi sužinoti, išmokti pildyti ivairius dokumentus ar sužinoti, kaip užsirašyti į eilę kooperatiniam butui. Taip, čia dar tokių yra. Tiesa, nuostabūs butai. Maniškis buvo su sodeliu ir baseinu ant stogo. Ištekėjusi apsigyvenau vyro name. Gyvename už miesto ir rūpesčiai jau kitokie – kur rasti gerą sodininką arba auklę... Tiesa, savo kooperatinį butą gražinau atgal į kooperatyvą ir atgavau pirmąjį įnašą. Tokia tvarka.
Dabar dažnai patariu žmonėms, atvykusiems į šalį, kaip jiems čia susitvarkyti gyvenimą.
O kaip jaučiatės šiandien gyvendama Vienoje?
Man labai patinka gyventi Austrijoje. Čia turiu savo šeimą, namus, Austrijos pilietybę, o dabar – ir savo firmą. Be to, man labai tinka Austrijos klimatas, čia žymiai šilčiau, labai mėgstu slidinėti. Vos už 100 km nuo Vienos – slidinėjimo kurortai. Slidinėti pramokau jau gyvendama čia. Tiesa, pradėti slidinėti suaugusiajam yra sunkoka, čia to mokosi jau 4 m. vaikai. Bet norėjau pritapti prie visuomenės, o tai reiškia, mokėti slidinėti ir šokti valsą.
Ypač nenorėjau atsilikti nuo savo vaiko. Jam jau beveik 7 metai ir jis labai gerai slidinėja. Jis, būna, greičiau už mane nusileidžia į slėnį ir šaukia man, kad greičiau čiuožčiau.
Vienos baliai yra taip pat svarbus visuomenės reiškinys, be to, tokios linksmybės sutrumpina žiemos sezoną. Tęsiasi praktiškai visą sausį ir vasarį. Balių yra daug ir įvairių: saldainių balius, simfoninis, gydytojų balius – tik spėk rinktis ir suktis valso bei kadrilio melodijom.
Mano vyras yra gydytojas, gydytojas ortopedas chirurgas. Man tenka aplankyti nemažai visuomeninių renginių kartu su vyru.
Kokia situacija Austrijoje su darbu?
Darbo niekuomet man netrūko. Nors turėjau aukštąjį išsilavinimą, labai norėjau tarptautinių MBA studijų. Jos labai brangios, bet man pasisekė – laimėjau laikraščio „DiePresse“ konkursą, gavau 22 tūkst. eurų stipendiją ir 3 metus dirbdama studijavau Austrijije, Italijoje, JAV ir Anglijoje.
Baigus praktiką dirbau keliose farmacinėse kompanijose marketingo ir prekybos srityje. Bet labai norėjau savo verslo. Tai buvo nelengvas žingsnis atsisakyti darbo prestižinėje kompanijoje ir pradėti kurti savo verslą. Bet apie tai visada svajojau. Ir man pavyko.
Papasakokite apie savo šeimą.
Dirbdama farmacinėje įmonėje susipažinau su būsimu vyru. Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Tuo metu abu turėjome antrąsias puses. Taigi turėjom daug laiko susipažinti, pabendrauti neutralioje teritorijoje. Po metų nutiko taip, kad likom vieniši, tuomet ir užsimezgė romantiški santykiai. Jie buvo labai romantiški, tokie liko ir iki šiol. Mus sieja ne tik meilė, mes labai vertiname vienas kitą.
Su Johannes'u auginame sūnų Ralphą, jam bus 7 metai. Baigė pirmą klasę.
Kokia kalba bendraujate su vyru, vaiku?
Deja, tik vokiškai. Tikiuosi, vėliau pramoks lietuviškai.
Ar vaikas žino Lietuvą, yra čia buvęs?
Su sūnumi stengiuosi bent kelis kartus per metus nors ir keliom dienom nuskristi į Lietuvą, nes čia gyvena mano mama. Mamai dar nepavyko išmokyti anūko lietuvių kalbos, bet anūkas moko močiutę vokiečių ir jam tai gerai sekasi, nes jis labai užsispyręs ir mano, kad močiutė turi mokytis kalbėti vokiškai.
Aš ir nenoriu jo versti. Kai paaugs, manau, pats užsinorės. Tiesiog rūpinuosi, kad jis neprarastų ryšio su Lietuva. Atostogoms dažniausiai renkamės egzotiskas šalis, bet planuojame kada nors pailsėti ir Palangoje. Dabar jau atsirado gerų viešbučių su SPA, baseinais, taigi, nebūtų baisu, jei užkluptų prasti orai.
Ar galite palyginti Lietuvą ir Austriją?
Gyvenimas Austrijoje labai skiriasi nuo gyvenimo Lietuvoje. Austrijoje žmonės labiau mėgaujasi gyvenimu, nėra tokio skubėjimo ar streso kaip pas lietuvius. Žmonės nevaikšto tokiais susirūpinusiais veidais, mažai kalba apie darbą. Daug daugiau – apie atostogas, šeimą, kultūros renginius, ypač opera yra svarbi gyvenimo dalis. Mes su drauge juokaujame, kad pradžioje norint praleisti malonų vakarą austriškoje kompanijoje, užtenka žinoti du žodžius: „nett“ (malonu) ir „gemütlich“ (jauku). Šie žodžiai taikomi praktiškai kiekvienoje situacijoje. Kaip tau patiko vakaras? Buvo malonu. Ka tu manai apie šitą žmogų? Jis malonus. Ir taip be galo. Kartais mane tai labai siutina. Nes iš vienos pusės tokiu atsakymu žmonės stengiasi visuomet likti mandagūs, bet iš kitos pusės labai sunku sužinoti kieno nors nuoširdžią nuomonę. Kartais norisi išgirsti, kad vakaras buvo nerealiai smagus, o sutiktas žmogus – be galo nuobodus.
Kitas dalykas – Austrijoje labai svarbu nesukelti streso kitiems žmonėms. Tai tiesiog nemandagu. Negali net kasininkės skubinti. Žinoma, jei esate temperamentingas, gal geriau gyventi Italijoje, bet už tai Austrijoje – visur savo tvarka. Visada žinai, kas už ką atsakingas, ir viską gauni laiku. Tvarka nėra tokia pedantiška kaip Vokietijoje, bet yra tokia sava jauki tvarka.
Koks jūsų verslas, kuo užsiimate?
Baigiant MBA programą kilo didelis noras įkurti savo firmą. Turėjau didelę marketingo ir pardavimų patirtį ir norėjau kurti savo verslą. Ir visada norėjau dirbti grožio srityje. Esu didelė sveiko gyvenimo būdo, ajurvedos šalininkė. Austrijoje tuo metu nebuvo jokios virtualios platformos, kurioje galima būtų rasti įvairių grožio paslaugų, pamatyti, kada ir kokiame salone yra laisvas kosmetologas, masažistas arba SPA procedūra, o, radus tinkamą variantą, iškart užsisakyti. Be to, galima palyginti kainas skirtingose vietose, pasiskaityti kitų paliktus atsiliepimus. Žmonės nori surinkti vis daugiau informacijos prieš užsisakydami kokią nors paslaugą. Ypač jei tai yra permanentinis makiažas arba vizitas pas plastinį chirurgą. Taigi įkūriau www.beauteo.at, surinkau komandą.
Ar tai jau įgauna pagreitį Austrijoje? Ketinate plėstis?
Austijoje 80 % žmonių, prieš užsisakydami paslaugą, ieško informacijos internete. Ypač populiarūs yra video reportažai. Taigi, mes plečiamės. Žmogus nori iš anksto žinoti, kaip atrodo salonas, gydytojas, kaip atliekama paslauga. Dabar ieškom partnerių bei bendraminčių – ketiname plėstis į Lietuvos bei Lenkijos rinkas.
