Neseniai sukako lygiai 110 metų, kai gimė legendinė Greta Garbo. Sunku patikėti, bet vaidmenys, sužavėję milijonus žiūrovų visame pasaulyje, jai pačiai dažnai būdavo varginantys ir nemalonūs.
Iš kino ji pasitraukė būdama 36 metų. Būtų tai padariusi anksčiau, jei per Didžiąją depresiją nebūtų praradusi viso savo turto. Kodėl pasirinkta profesija ilgainiui ėmė ją slėgti? Pasakojame apie vienos iš paslaptingiausių Holivudo žvaigždžių gyvenimą.
Dievinama ir nemylima dukra
Greta gimė Stokholme, Karlo Alfredo ir Annos Lovisos Gustafssonų šeimoje. Be jos pora turėjo dar du vaikus – dukterį Alvą Marią ir sūnų Sveną Alfredą. Būsimosios aktorės tėvas buvo tylus žmogus, daug gėrė, bet jo santykiai su Greta buvo labai šilti. Jis skaitė jai knygas, sekė pasakas, dviese jiems buvo jauku. Anna Lovisa dukrai buvo abejinga, ji labiau mylėjo du kitus vaikus. 1918 metais šeimos galva mirė nuo tuberkuliozės. Greta labai sunkiai išgyveno artimiausio žmogaus netektį, kasdien lankė tėvo kapą. Bet gedėti nebuvo kada, Gustafssonai gyveno skurde.
Sulaukusi 15-os Greta kaip ir kiti jos šeimos nariai buvo priversta eiti dirbti, jai teko mesti mokyklą. Ji įsidarbino pardavėja viename didžiųjų Švedijos prekybos centrų, skrybėlių skyriuje. Jaunoji Greta mandagiai šypsojosi klientėms ir svajojo tapti aktore, ji nuoširdžiai žavėjosi neprilygstamu Sarah Bernhardt talentu. Bet aplinkybės jai neleido mokytis aktorinio meistriškumo, jai vėrėsi durys į visai kitą, labai tolimą nuo kinematografo gyvenimą.
Kamera, motoras, pradedam!
Kartą į parduotuvę, kurioje dirbo mergina, užėjo Stokholmo kino studijos operatorius. Jaunuolis pasiūlė jai nusifilmuoti reklamoje. Kai Greta atsidūrė kadre, tapo akivaizdu, kad kamerai „patinka“ jos veidas. Patraukli brunetė labai greit gavo dar vieną panašų vaidmenį. 1922 metais G. Gustafsson pradėjo mokytis aktorystės meno Karališkojoje akademijoje prie Stokholmo dramos teatro.
Akademijoje ji susipažino su režisieriumi Mauritzu Stilleriu. Vyriškį apstulbino naujosios pažįstamos išvaizda. Būtent jis sugalvojo Gretai skambų pseudonimą – Garbo. Pavardė gimė visiškai atsitiktinai. Tuo metu į Švediją iš Norvegijos gastrolių buvo atvykusi operetės aktorė Erica Darbo. Mauritzui pakeitus tik vieną raidę, atsirado vardas, kurį šiandien žino milijonai žmonių visame pasaulyje: Greta Garbo.
Stilleris nepaprastai žavėjosi aktore, bet ne kaip moterimi. Jis garbino jos talentą, tad darė viską, kad Greta taptų tikra žvaigžde, asmeniškai ėmėsi ją mokyti ir, kalbant šiuolaikiniais terminais, ją reklamuoti. Kartą režisierius nusprendė nufilmuoti juostą „Mergina iš Sevastopolio“. Pagal scenarijų, veikėja Nina pabėgo iš Rusijos ir gyvena Turkijoje, kur užsimezga jos santykiai su vyriškiu.
Filmavimo grupė, kurią sudarė 19 žmonių, išvyko į Turkiją. Kelionės metu Greta ir Mauritzas gatvėje sutiko čigones. Viena iš jų režisieriui išpranašavo nepavydėtiną likimą – nepaprastą populiarumą, nuosmukį ir vienišą mirtį. Gretai moteris pasakė, kad ji nepanaši į kitus žmones ir jos laukia ypatingas kelias. M. Stilleris buvo prietaringas žmogus, pranašystės jį nuliūdino, tad jis nusprendė nutraukti filmavimą ir išvyko į Berlyną. Vokietijos sostinėje pora ėmė gyventi kartu – tai neabejotinai buvo meilė, bet ne fizinė, o platoniška.
Lik sveika, Europa, tebūnie pasveikintas Holivudas
Berlyne Gretos laukė dar viena lemtinga pažintis, atvėrusi jai duris į Holivudą – šįkart su Louisu B. Mayeriu, kuris tuo metu vadovavo kino studijai „Metro-Goldwyn-Mayer“. Jis pasiūlė kūrybiniam tandemui dirbti jo kino studijoje. 1925 metais aktorė ir režisierius atvyko į Ameriką. Tačiau už vandenyno jų sėkmė buvo skirtinga. Viskas, ką darė M. Stilleris, nepatiko „Metro-Goldwyn-Mayer“ savininkams, nes reikalavo didelių išlaidų. Galiausiai jam vis dėlto pavyko pradėti filmuoti juostą „Gundytoja“, ir jau buvo matyti filmavimo pabaiga, kai staiga vadovybė nusprendė procesą nutraukti. Lėšų perviršis siekė beveik pusę milijono dolerių. Ši suma tapo svariu argumentu, padėjusiu tašką režisieriaus M. Stillerio karjeroje Holivude. Tada Greta ryžosi pasikalbėti su studijos vadovybe, bet jos pastangos buvo bergždžios. Aktorė buvo labai prisirišusi prie režisieriaus kaip prie žmogaus, bet tuo pačiu ir aiškiai suvokė, kad M. Stilleris Holivudui nereikalingas, o ji reikalinga. 1927 metais Mauritzas išvyko iš JAV, palikęs ten patį artimiausią žmogų. Visuomenė manė, kad garsus režisierius ir aktorė yra meilužiai, Greta nepaneigė ir nepatvirtino šių gandų, kaip, beje, niekada nekomentavo informacijos apie netradicinę M. Stillerio orientaciją. Ji mokėjo saugoti svetimas paslaptis.
Grįžimas namo
Mauritzas Stilleris mirė praėjus metams po grįžimo iš Amerikos, būdamas 45 metų. Jam buvo per vėlai diagnozuotas vėžys. G. Garbo negalėjo atvykti į laidotuves, bet vos tik baigusi filmuotis eilinėje juostoje, iškart išvyko į Europą. Buvo 1928 metų gruodis. Tai buvo jos pirmasis vizitas į Senąjį pasaulį po išvykimo į JAV. Nusigavusi į gimtąjį Stokholmą, ji nuvažiavo ne pas giminaičius, o į kapines – iš pradžių aplankė M. Stillerio, po to – savo tėvo kapą. Gimtojoje aktorės šalyje buvo palaidoti du mylimi vyrai.
Kai Greta grįžo, jos šeimos ratą sudarė motina, brolis Svenas ir jo dukra. Sesuo Alba mirė būdama 24 metų nuo limfmazgių vėžio. G. Garbo išlaikė visus savo artimus giminaičius. Vėliau milžinišką aktorės palikimą paveldėjo jos dukterėčia. Po garsiosios tetos mirties ji aukcione pardavė ne tik visus paveikslus iš G. Garbo buto, bet ir asmeninius Holivudo žvaigždės daiktus.
Pirmasis fiasko
Filmuodamasi nebyliajame kine G. Garbo nepaprastai išpopuliarėjo. Kai kine prasidėjo naujas etapas ir atsirado garsas, ji viena iš nedaugelio nebyliojo kino aktorių sugebėjo harmoningai įsilieti ir prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų. Žinoma, ji labai jaudinosi prieš įgarsintos juostos debiutą. Bet nerimauti nevertėjo. Filmas „Anna Christie“ pagal Eugene‘o O‘Neillo pjesę sulaukė didelio žiūrovų pripažinimo. „Kalbanti“ G. Garbo žiūrovams patiko ne mažiau nei ankstesnė. Filmas tapo pačiu finansiškai sėkmingiausiu 1930 metų filmu. 1931 metais aktorė nusifilmavo kartu su Clarku Gable‘u juostoje „Susan Lenox (Her Fall and Rise)“. Tai buvo jų pirmas ir paskutinis bendras darbas, nes dvi kūrybingos asmenybės nerado bendros kalbos. Vienas kitam jie jautė priešiškumą, kurio nė nemanė slėpti nuo kitų.
1933 metais G. Garbo suvaidino filme „Karalienė Kristina“, kur su malonumu pasirodė kadre apsivilkusi vyrišką kostiumą. Greta buvo biseksuali. Buvo kalbama, kad milijonų žmonių dievaitė turi romanų su moterimis, tarp kurių – rašytoja Mercedes de Acosta. Kartą Greta vos neištekėjo už kolegos aktoriaus Johno Gilberto, bet paskutinę minutę atšaukė vestuves, nes suprato, kad jaunikiui reikia tik jos vardo.
Ernsto Lubitscho komedija „Ninotchka“, pasirodžiusi ekranuose 1939 metais, padėjo G. Garbo parodyti žiūrovams, kad ji sugeba vaidinti ne tik lemtingas moteris. Pačiai aktorei šis vaidmuo buvo atgaiva, nes iki to laiko ji jau buvo gerokai pavargusi nuo savo kaip seksualios gundytojos įvaizdžio.
Visi Gretos filmai turėjo fenomenalų pasisekimą, kritikai ją mėgo. Per visą savo karjerą G. Garbo nesužinojo, kas yra žlugimas. Bet pasirodžius juostai „Dviveidė moteris“ legendinę Holivudo žvaigždę užgriuvo kritikos lavina. 1941 metais aktorė nusprendė baigti karjerą. Tuo metu ji buvo visiškai išsekusi. Iš prigimties uždarą moterį vargino nuolatinis dėmesys, ji nuoširdžiai nesuprato, kodėl milijonai žmonių rašo jai laiškus ir prašo atsiųsti nuotrauką su autografu. Ji tenorėjo tylos ir ramybės. Labiausiai ji mėgo tiesiog gulėti savo lovoje ir žiūrėti televizorių, bet kartais jos pasirinkta profesija reikalavo visai kitokio elgesio ir gyvenimo būdo.
Sulaukusi 36 metų ji pavargo nuo kino žvaigždės vaidmens ir pamėgino tapti paprasta moterimi, kad galėtų mėgautis gyvenimu. Ko gero ji tai būtų padariusi daug anksčiau, jei Didžiosios depresijos metais nebūtų žlugęs bankas, kuriame ji laikė visas savo santaupas. 1954 metais G. Garbo gavo garbingą „Oscaro“ premiją už indėlį plėtojant kino meną. Į sceną ji išėjo su didžiuliais akiniais, kurie pasibaigus karjerai tapo nepakeičiama jos įvaizdžio detale, o tada vos akimirkai juos nusiėmė. Kitą dieną jos nuotraukos puošė visus laikraščius.
Paskutinė meilė
1953 metais G. Garbo nusipirko apartamentus Manhatane, 52-ojoje gatvėje. Šią vietą aktorė pasirinko neatsitiktinai: toje pačioje gatvėje gyveno jos kutiurjė Valentina Sanina, kūrusi apdarus visai Niujorko bohemai – garsioms aktorėms, baleto ir operos dirvoms.
V. Sanina buvo ne tik vieno iš sėkmingiausių tais laikais mados namų savininkė, bet ir milijonieriaus George‘o Schlee žmona. Nepaisydama draugystės su V. Sanina, G. Garbo išdavė draugę ir užmezgė romaną su jos vyru. Šie santykiai truko apie 20 metų. G. Schlee neskubėjo skirtis su teisėta žmona, kol galiausiai 1964 metais jį ištiko staigi mirtis meilužės glėbyje viename iš ištaigingiausių Paryžiaus viešbučių. Aktorė nevažiavo į savo mylimojo laidotuves, visus šiuos metus ji stengėsi išvengti susitikimo su V. Sanina, nors visą šį laiką jos ir toliau gyveno vienoje gatvėje, vienoje laiptinėje. Aktorė jautė kaltę.
Po G. Schlee mirties G. Garbo ėmė gyventi dar uždariau. Bet paparaciai nuolat ją sekė tikėdamiesi padaryti sensacingą pasenusios Holivudo mūzos kadrą, nes iš ankstesnės G. Garbo liko nedaug: kaip žinia, laikas negaili nieko.
Garsi aktorė mirė privačioje klinikoje netoli nuo savo namų. Tai įvyko 1990 metų balandžio 15 d. Ji buvo labai turtinga, nors niekas negali tiksliai įvertinti jos turto, kuris visas atiteko dukterėčiai.
Aktorės ilgai negalėjo palaidoti, nes JAV norėjo, kad Holivudo žvaigždės palaikai liktų Amerikoje, o švedai buvo visiškai tikri, kad G. Garbo palaikai turi ilsėtis tėvynėje. Šis ginčas truko 7 netus, bet galiausiai didžioji Greta Garbo buvo palaidota Švedijoje. Per visą savo gyvenimą ši moteris taip ir nesusiejo savęs santuokos saitais, ji neturėjo vaikų, draugus kruopščiai atsirinkdavo, todėl jų turėjo nedaug. Kartą aktorė pasakė savo direktoriams ir prodiuseriams: „Aš noriu pabūti viena“. Ši trumpa frazė tapo viso jos gyvenimo devizu.
