Nuo dievinamos iki išplūstos
Sovietiniu laikotarpiu požiūris į Marijos Aleksandrovnos Uljanovos, Vladimiro Iljičiaus Lenino motinos, įvaizdį dėl suprantamų priežasčių buvo pabrėžtinai pagarbus. Socialistinės revoliucijos vado motinai buvo skiriami tik teigiami epitetai, kadangi moteris, pagimdžiusi „patį žmogiškiausią žmogų“ tiesiog negalėjo būti parodyta blogoje šviesoje.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai kilo antikomunistinės isterijos banga, todėl plūdimo neišvengė ne tik pats Leninas, bet ir visi artimiausi jo giminaičiai. Nebuvo pasigailėta ir jo motinos. Marijai Uljanovai buvo pripaišytos visos mirtinos nuodėmės: nuo seksualinio ištvirkavimo iki savo vaikų auklėjimo fanatikais-teroristais, siekiant suvesti asmenines sąskaitas su caro šeima.
Posovietiniais metais ypač paplito versija, kad revoliucijos vado motina buvo artima su imperatoriumi Aleksandru III, o šių santykių vaisiumi tapo Marijos Uljanovos vyresnysis sūnus Aleksandras.
Freilina ir imperatorius
Pagal šią versiją, Marija Aleksandrovna Uljanova, kuri iki santuokos buvo Marija Blank, jaunystėje buvo imperatoriaus dvaro freilina. Į ją dėmesį atkreipė būsimasis imperatorius, o tuo metu – didysis kunigaikštis Aleksandras Aleksandrovičius. Freilinos ir didžiojo kunigaikščio romanas baigėsi sūnaus gimimu. Sūnų tėvo garbei motina pavadino Aleksandru.
Didysis kunigaikštis planavo pasirūpinti savo meilužės ir pavainikio sūnaus ateitimi, tačiau aistringoji freilina užmezgė naujus santykius, netrukus vėl pastojo ir pagimdė dukrą Aną.
Kadangi didysis kunigaikštis su šiuo kūdikiu neturėjo nieko bendro, nusprendė atsikratyti neištikimos meilužės ir išsiuntė ją toliau nuo sostinės. Dėl šios priežasties Marija paskubomis buvo ištekinta už tokio Iljos Uljanovo, kuris radikalių istorikų teigimu buvo homoseksualių pažiūrų. Iš Sankt Peterburgo išsiųsta Marija Blank-Uljanova ir toliau gyveno pakankamai laisvą gyvenimą ir pagimdė dar keturis vaikus.
Įsižeidusi moteris atskleidė vyriausiam savo sūnui jo gimimo paslaptį, o paaugęs Aleksandras nusprendė atkeršyti imperatoriui, taip niekšingai pasielgusiam su juo ir jo motina. Deja, mėginimas pasikėsinti nepavyko ir Aleksandras Uljanovas buvo pakartas. Vyresniajam broliui įvykdyta mirties bausmė keršto keliu pastūmėjo ir Vladimirą Iljičių Uljanovą…
Nuosaikesnių pažiūrų istorikai nepalaiko versijos apie Iljos Uljanovo homoseksualius polinkius ir palaidą jo žmonos gyvenimo būdą Simbirske, tačiau pritaria, kad Marija Blank turėjo romaną su didžiuoju kunigaikščiu Aleksandru Aleksandrovičiumi, o Aleksandras Uljanovas iš tiesų buvo būsimo imperatoriaus sūnus.
Kaip įrodymą daugelis pateikia garsiosios rašytojos Marietos Šaginjan aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje archyvuose neva rastą šios istorijos patvirtinimą, nors sovietinė valdžia šiuos faktus publikuoti griežtai uždraudė.
Marija Blank sąrašuose neminima
Tad ar galėjo Marija Uljanova būti imperatoriaus meiluže ir pagimdyti jam sūnų?
Marija Aleksandrovna Blank gimė 1835 metų kovo 6 dieną gydytojo kineziterapeuto, dvaro patarėjo Aleksandro Dmitrijevičiaus Blanko šeimoje. Jos motina – Ana Ivanovna Groschopf, kurios tėvai buvo vokietis Johannas Groschopfas ir švedė Anna Oestedt.
Aleksandras Dmitrijevičius Blankas buvo daug pasiekęs gydytojas, pakankamai pasiturintis, tačiau negalintis pasigirti aukšta kilme. Jo sutuoktinė taip pat nebuvo iš kilmingos šeimos. O Rusijos imperijoje freilinomis tapti galėjo tik merginos iš kilmingų šeimų. Marija Blank neturėjo jokių galimybių ja tapti. Paveldima bajorystė Marijai Uljanovai ir jos vaikams buvo įforminta tik mirus jos vyrui, kad našlė su šešiais vaikais galėtų gauti padorią pensiją.
Dar vienas faktas, verčiantis abejoti romano su didžiuoju kunigaikščiu versija – jos pavardės nebuvimas freilinų sąrašuose. Visų imperatoriaus dvaro freilinų sąrašai Rusijoje be pertraukų buvo sudaromi nuo 1712 metų, o Marijos Blank pavardės juose nėra.
Pernelyg jaunas romanams
Negana to, yra žinoma, kad Marija Blank, iš tikrųjų gimusi Sankt Peterburge, šį miestą kartu su šeima paliko 1841 metais ir į jį vėl sugrįžo tik 1887 metais, kai suėmė Aleksandrą Uljanovą. Išvažiavimo metu Marijai Blank tebuvo vos šešeri, tad romano su būsimu imperatoriumi tokio amžiaus užmegzti tikrai negalėjo. Be to, kai šešiametė Maša išvyko iš Sankt Peterburgo, jos tariamas meilužis nebuvo net gimęs – Aleksandras III, kuris buvo už ją dešimčia metų jaunesnis, gimė tik 1845 metais.
Marijos Blank vaikystė ir jaunystė prabėgo Kazanės gubernijoje, Kokuškino kaime. 1861 metais puikų išsilavinimą namuose gavusi mergina atvyko į svečius pas Penzoje gyvenančią seserį, kur susipažino su jos vyro bendradarbiu Ilja Uljanovu, dirbusiu matematikos mokytoju Penzos bajoriškajame institute.
Iljai Uljanovui tuo metu buvo trisdešimt, Marija Blank – dvidešimt šešeri, o didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui Aleksandrovičiui – vos šešiolika.
Sensacijų mėgėjai pamiršo Aną
Praėjus dvejiems metams, kai didysis kunigaikštis tik tapo pilnamečiu, Ilja Uljanovas vedė Mariją Blank. Jauna šeima Persikelia į Nižnij Novgorodą, kur Ilja Nikolajevičius tampa Nižegorsko vyrų gimnazijos vyresniuoju fizikos ir matematikos mokytoju.
Pasak romano tarp Marijos Uljanovos ir Aleksandro III versijos, pirmiausia jai gimė sūnus Aleksandras. Stebėtina, tačiau čia šios versijos šalininkai padaro didelę klaidą. Reikalas tas, kad vyriausia Uljanovų šeimoje buvo dukra Anna, kuri gimė 1864 metais.
Jeigu tikėtume šios teorijos šalininkais, tai reikia sutikti su tuo, kad dvidešimtmetis sosto įpėdinis buvo užmezgęs romaną su slapta trisdešimtmete ištekėjusia freilina, kuri nebuvo įtraukta į jokius sąrašus ir Nižnij Novgorode turėjo metukų dukrelę ir sutuoktinį.
Akivaizdu, kad tęsti nėra prasmės. 1866 metais gimęs Aleksandras Uljanovas jokiomis aplinkybėmis negalėjo būti imperatoriaus Aleksandro III sūnus, kaip ir negalėjo būti teroristo Karakozovo, pasikėsinusio į Aleksandrą II, sūnus. Versijai, kad Marija Uljanova ir Karakozovas galėjo bent kartą susitikti nėra net menkiausio patvirtinimo.
Laisvės ir demokratijos gynėjai, mėginę demaskuoti sovietinio režimo nuodėmes, paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje taip troško sutrypti nekenčiamus personažus ir puolė taip žemai, kad nepagailėjo jų artimųjų ir giminių atminimo.
Motina palaikė vaikų pasirinkimą
Marijos Aleksandrovnos Uljanovos gyvenimas nebuvo labai paprastas. Ant jos pečių užgulė šešių vaikų auklėjimas. Kad ir kaip žvelgtume į Uljanovų šeimos atstovus, reikia pripažinti, kad jie buvo išsilavinę žmonės. Tai, be jokios abejonės, Marijos Uljanovos nuopelnas.
Po Iljos Uljanovo mirties – šio žmogaus nuopelnai Rusijos švietimui buvo įvertinti penkias Rusijos imperijos ordinais – šeima neteko pagrindinio ramsčio. Marija Aleksandrovna nešė krūvį už du.
Galima ginčytis, kiek revoliucinės Vladimiro Uljanovo idėjos buvo teisingos, tačiau čia kalba ne apie tai.
Marijai Uljanovai teko išgyventi nemažai sunkių akimirkų. Vyresnysis sūnus Alekdsandras, talentingas ir gabus jaunas žmogus, mokydamasis Sankt Peterburgo universitete susidomėjo radikaliomis revoliucinėmis idėjomis, kas pagimdė idėją pasikėsinti į carą, o vėliau – atvedė į kartuves.
Praėjus ketveriems metams, tą pačią dieną, kai buvo pakartas vyresnysis sūnus, nuo vidurių šiltinės mirė ir vidurinioji dukra Olga, svajojusi tapti gydytoja. Tada jai buvo devyniolika.
Vidurinysis sūnus Vladimiras, kaip ir vyresnysis jo brolis, susidomėjo revoliucinėmis idėjomis ir netrukus jomis užkrėtė visus savo brolius ir seseris.
Vaikų motinai Marijai Uljanovai teko nemažai išbandymų: įkalinimai, tremtis, priverstinė emigracija… Marija Aleksandrovna Uljanova liko su savo vaikais, nekreipdama dėmesio į kreivus žvilgsnius ir priekaištus. Ji palaikė jų pasirinkimą, nes kitaip pasielgti tiesiog negalėjo.
Revoliucijos, kurios lyderiu tapo Vladimiras Uljanovas Leninas, iškilmių moteris nepamatė. Marija Aleksandrovna Uljanova mirė 1916 metais.
Praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje iš Anatolijaus Sobčiako lūpų nuskambėjo tvirtinimas apie tariamai egzistuojantį Vladimiro Iljičiaus Lenino testamentą, kuriame jis prašė palaidoti jį šalia motinos, Sankt Peterburgo Volkovo kapinėse. Šis prašymas būtų visiškai suprantamas, tačiau tiesa yra tokia, kad toks testamentas niekada neegzistavo. Galiausiai - kad būtų kartu, Marijai Aleksandrovnai ir jos sūnui Vladimirui nereikia nei testamentų, nei leidimų.
