Artimiausias draugas
Rusijos monarchams priskiriama labai daug nesantuokinių vaikų, dauguma kurių iš tiesų niekada neegzistavo. Yra realių istorinių asmenybių, laikytų imperatorių vaikais, nors iš tiesų tokie nebuvo. Bet yra žmonių, kurių kilmė iki šiol istorikams yra paslaptis. Viena iš tokių asmenybių yra Jelizaveta Grigorijevna Tiomkina.
Jekaterina II, dar vadinama Jekaterina Didžiąja, turėjo daug favoritų, tačiau Grigorijus Aleksandrovičius Potiomkinas visada buvo išskirtinis jos gyvenime. Jam pavyko tapti ne tik imperatorės meilužiu, bet ir artimu jos draugu, dešine ranka, padėjėju visuose darbuose ir žygiuose.
Pakeitęs buvusį favoritą Grigorijų Orlovą, jo bendravardis pasirodė esantis išmintingesnis, veiklesnis, labiau toliaregiškas.
G. Potiomkino ir Jekaterinos II santykiai vienu laikotarpiu buvo tokie artimi, kad net buvo spėjama, jog jie slapta susituokė.
Kaip yra žinoma, nuo Grigorijaus Orlovo Jekaterina pagimdė sūnų Aleksejų. Turint omenyje tai, kaip imperatorė buvo prisirišusi prie G. Potiomkino, visiškai logiškai skamba versija, kad Jekaterina nusprendė pagimdyti vaiką ir nuo jo.
Slaptas gimdymas
1775 m. liepos 13 d. Maskvoje buvo slapta pagimdyta mergaitė ir pavadinta Jelizaveta. Kūdikį G. Potiomkinas nuvežė savo seseriai Marijai Aleksandrovnai Samoilovai, o mergaitės globėju buvo paskirtas jo sūnėnas Aleksandras Nikolajevičius Samoilovas.
Kai mergaitė paaugo, devintąjį aštuoniolikto amžiaus dešimtmetį jai buvo paskirtas kitas globėjas – juo tapo rūmų gydytojas Ivanas Filipovičius Bekas, kuris gydė imperatorės anūkus. Vėliau mergaitė buvo išsiųsta ugdymui į pensioną.
Kas buvo mergaitės tėvas, šiuo atveju klausimų nekyla – tiesioginis įrodymas yra mergaitei suteikta pavardė „Tiomkina“. Tais laikais nesantuokinėms aukštos kilmės tėvo atžaloms būdavo suteikiama pavardė, sudaryta nubraukus pirmąjį tėvo pavardės skiemenį.
Taip Rusijoje atsirado Beckiai, Pninai ir Licynai – nesantuokinės kunigaikščių Trubeckių, Repninų ir Golicynų atžalos. Tad jokių abejonių dėl to, kad Liza Tiomkina buvo Grigorijaus Potiomkino dukra, nėra. Bet ar jos motina buvo imperatorė?
Kažkiek laiko iki ir po 1775 metų liepos 13 dienos Jekaterina nesirodė viešumoje. Oficiali versija skelbė, kad Jekaterinai nuo neplautų vaisių sutriko skrandis. Tuo laikotarpiu ji tikrai buvo Maskvoje, kur buvo švenčiamas Kiučiuk-Kajnardži taikos sutarties, užbaigusios Rusijos–Turkijos karą, sudarymas. Trumpai tariant, buvo itin palankios sąlygos slapta pagimdyti vaiką.
„Pats laikas gimdyti vaikus“
Tačiau ir tuomet, kaip ir dabar, buvo daug skeptikų. Daugiausia abejonių kėlė pačios imperatorės amžius: numanomo gimdymo metu jai jau buvo 46 metai. Tokio amžiaus moterys ir šiais laikais retai gimdo vaikus, o aštuonioliktame amžiuje tai apskritai buvo negirdėta.
Prancūzijos karalius Liudvikas XVI – tas pats, kuris vėliau buvo nukirsdintas – ironizavo: „Poniai Potiomkinai jau daugiau nei keturiasdešimt penkeri – pats laikas gimdyti vaikus.“
Antroji abejonių priežastis – Jekaterinos santykiai su Jelizaveta Tiomkina. Tiksliau, jokio santykio nebuvimas. Turint omenyje, kad savo sūnumi nuo G. Orlovo Aleksejumi Bobrinskiu ji rūpinosi, o vėliau su juo pykosi, toks imperatorės abejingumas dukteriai atrodo keistas.
Tėvas taip pat nelepino dukters dėmesiu, nors viską, ko reikia, Jelizaveta, žinoma, turėjo.
Spėjama, kad Jelizavetos motina galėjo būti viena iš paties G. Potiomkino favoričių, kurios, žinoma, negalėjo konkuruoti su imperatore ir apie kurias mažai žinoma. Tačiau ir ši versija neturi jokių svarių įrodymų.
„Šeima gyveno draugiškai, linksmai ir triukšmingai“
Amžininkų teigimu, pati Jelizaveta Tiomkina nuo vaikystės žinojo, kad yra Grigorijaus Potiomkino ir Jekaterinos Didžiosios dukra. Po tėvo mirties J. Tiomkina paveldėjo didelius dvarus Chersono srityje – krašte, kurio vystymui ir plėtrai jos tėvas atidavė daug jėgų.
1794 metais 19-metė turtinga nuotaka buvo ištekinta už 28-erių metų sekund-majoro Ivano Christoforovičiaus Kalageorgi.
Graikų didiko sūnus, gvardietis-kirasyras Ivanas Kalageorgi buvo gana žinomas žmogus. Nuo vaikystės jis buvo auklėjamas kartu su didžiuoju kunigaikščiu Konstantinu Pavlovičiumi ir todėl priklausė artimam imperatoriškosios šeimos ratui. Jų santuoka buvo laiminga – Ivanui ir Jelizavetai gimė dešimt vaikų: 4 sūnūs ir 6 dukterys. Pats I. Kalageorgi išsitarnavo iki Jekaterinoslavsko gubernijos gubernatoriaus rango.
Jelizavetos Tiomkinos charakteris aprašomas skirtingai: vieni ją vadina išlepinta, pernelyg pasitikinčia savimi ir nevaldoma, kiti – kuklia moterimi ir gera motina.
Jelizavetos Tiomkinos proanūkis, garsus literatūrologas ir lingvistas Dmitrijus Nikolajevičius Ovsianiko-Kulikovskis taip aprašė savo prosenelių gyvenimą: „Šeima gyveno draugiškai, linksmai ir triukšmingai, bet kartu kažkaip labai neramiai, tarsi vis laukdami kažkokių negandų ir bėdų.“
Portretas iš Tretjakovo galerijos
Po to, kai Jelizaveta ištekėjo, vienas iš jos ankstesnių globėjų, Aleksandras Samoilovas užsakė, kad žinomas dailininkas Vladimiras Borovikovskis nutapytų jos portretą. „Man labiausiai reikia... Jelizavetos Grigorijevnos Kalageorgijevos portreto... Aš noriu, kad ją nutapytų dailininkas V. Borovikovskis... Jelizavetą Grigorijevną reikia nutapyti atviru kaklu, nerūpestingai išsidraikiusiomis garbanomis...“ – tokius nurodymus A. Samoilovas surašė laiške savo atstovui.
Portretas buvo užbaigtas po metų. V. Borovikovskis dar nutapė tokią pačią miniatiūrą ant cinko plokštelės. Joje Jelizaveta pavaizduota kaip deivė Diana – apnuoginta krūtine, su pusmėnulio formos papuošalu plaukuose. Portretas ir miniatiūra buvo padovanoti Kalageorgi šeimai.
Jelizaveta Grigorijevna Tiomkina–Kalageorgi nugyveno gyvenimą, kuriame nesiautė jokios politinės audros, ir mirė 1854 metų gegužę, būdama 78-erių.
1884 metais Jelizavetos sūnus Konstantinas Ivanovičius Kalageorgi pasiūlė motinos portretą kolekcininkui Pavelui Michailovičiui Tretjakovui už 6 tūkstančius rublių.
P. Tretjakovui ši kaina pasirodė per didelė. Tada į derybas įsijungė Konstantino sūnus ir Jelizavetos anūkas, taikos teisėjas Nikolajus Konstantinovičius Kalageorgi, kuris kolekcininkui parašė: „Mano močiutės portretas istoriškai vertingas dėl trijų priežasčių – dėl dailininko asmenybės, pačios mano močiutės asmenybės ir kaip aštuoniolikto amžiaus gražuolės tipas. Todėl portreto vertė visiškai nepriklauso nuo to, kokios šiuolaikinio meno srovės dabar madingos.“
Tačiau P. Tretjakovo šis argumentas neįtikino. Galiausiai portretas liko Kalageorgi šeimoje.
1907 metais teisėjo Kalageorgi našlė pardavė portretą kolekcininkui iš Maskvos Cvetkovui. Praėjus 18-ai metų Cvetkovo kolekcija tapo valstybinės Tretjakovo galerijos dalimi. Miniatiūrą su Jelizaveta Tiomkina, pavaizduota kaip Diana, Tretjakovo galerija įsigijo 1964 metais.
Grigorijaus Potiomkino dukters portretą šiandien gali apžiūrėti visi Tretjakovo galerijos lankytojai. Pamatyti ir pamėginti patys padaryti išvadą, ar ji buvo Jekaterinos II dukra. Nes 100 proc. įrodymų, kad ši versija teisinga ar kad ji klaidinga, istorikai iki šiol neturi.
