Vladikas tapo Šuriku
1965-ųjų viduryje afišos Maskvoje kvietė kino mėgėjus į kinoteatrus. Tačiau ne į Gaidajaus komediją - kritikai iš filmo „Operacija „Y“ ir kiti Šuriko nuotykiai“ nieko nesitikėjo. Ir kaip turėjo nustebti ne tik kritikai, bet ir pats režisierius, kai „Operaciją „Y“ pamatė 69 milijonai 600 tūkst. žiūrovų! Leonidas Gaidajus ir jo Šurikas sumušė bet kokius iki tol buvusius kino peržiūrų rekordus.
O komedijos istorija prasidėjo 1964-aisiais. Režisierius L. Gaidajus ieškojo komedijos scenarijaus. Kartą jam atnešė dviejų autorių – Moriso Slobodskio ir Jakovo Kostiukovskio – kūrinį, pavadintą „Nerimtomis istorijomis“. Gaidajui iškart patiko pagrindinis herojus – studentas Vladikas Arkovas, nuoširdus, nekonfliktiškas žmogus, vis papuolantis į juokingas situacijas, – visai kaip ir jis, Leonidas Gaidajus. Režisierių taip sužavėjo Vladiko likimas, kad jis perrašė beveik visą scenarijų, palikęs gyvuoti tik vieną sceną, kur Vladikas ryžosi perauklėti niūrų tipą, kuriam visai nepatiko dirbti, o labai prie dūšios buvo ilsėtis.
Gaidajaus pageidavimu, Vladikas tapo Šuriku. Mat režisieriui niekaip nesisekė rasti aktoriaus šiam vaidmeniui. Išbandė kelis pretendentus, bet nė vienas netiko. Kol kartą jam parodė aktoriaus iš Leningardo Aleksandro Demjanenko nuotrauką. „Iš akies trauktas Vladikas!“ – sušuko Gaidajus ir išvyko į Piterį pažindintis. Susitikęs aktorių Gaidajus jau buvo įsitikinęs 200 proc., kad prieš jį stovi tas pats Vladikas, tiksliau, Šurikas. Sako, režisierius pakeitė pagrindinio personažo vardą Demjanenko garbei. Beje, Leningrade režisierius sutiko ir kitą būsimo filmo herojų - tą patį niūrųjį tipą, kurį turėjo perauklėti Šurikas, - aktorių Aleksejų Smirnovą.
Pagrindinę filmo heroję, gerąją merginą Lidą, Gaidajus rado Maskvoje. Jauna studentė Natalija Selezniova pritrenkė režisierių savo drąsa ir tiesmukumu. Bandymų metu režisierius nutarė kiek pasišaipyti iš merginos ir, perliejęs ją šaltu žvilgsniu nuo galvos iki kojų, karčiai pareiškė: „Filmo herojei teks suvaidinti nusirenginėjimo scenoje. O jūsų figūra, kaip matau, tai nelabai“.
„Tai mano nelabai?!“ – supyko Selezniova ir tuoj pat, nesidrovėdama kino grupės, nusivilko suknelę. Įvertinęs ne tik figūrą, bet ir merginos drąsą, Gaidajus patvirtino ją Lidočkos rolei.
Tik vieną aktorių Gaidajui pasisekė rasti pirmuoju bandymu – tai buvo bokseris. Tiesa, Gaidajui vėliau teko filmavimo aikštelėje padirbėti už tą šunį. Filmuojant epizodą, kai Demjanenko ir Selezniovai reikia praeiti pro piktą šunį ir visiškai jo nepastebėti, režisierius sukomandavo: „Motoras“ ir tuoj pat gulė ant žemės greta šuns, paėmė jį už prekinių letenų bei kilstelėjo bokserio pečius. Filmavimo metu nei režisierius, nei šuo nenukentėjo, o epizodą pavyko nufilmuoti iškart.
Tačiau filmo „Operacija „Y“ filmavimo grupei ne visada sekėsi nufilmuoti iš karto, tiksliau, labai nesisekė. Dažnai visas kortas sumaišydavo lietingas oras, vis pertraukdavęs filmavimus. Tačiau vieną dieną išlindo saulė, operatorius metėsi prie kameros, režisierius - link savo kėdės, aktoriai išsirikiavimo filmavimo aikštelėje. Tąkart filmavo sceną iš statybų aikštelės, kai Šuriko kojos įstrigo smaloje. Karšta, sausa, danguje nė debesėlio, temperatūra jau perkopė 30 laipsnių... smala užsidegė. Gerai, kad iki to momento Demjanenko nebuvo spėjęs ten įkišti kojos. Taigi vietoj filmavimo visa grupė puolė gesinti gaisro.
Morgunovą išbrokavo
Baigėsi vasara, dvi istorijos jau buvo nufilmuotos, praėjo ruduo, atėjo žiema. Gaidajus išvyko į Leningradą baigti filmuoti vienos scenos. Pagal scenarijų, - šaltis, sniegu užverstas sandėlys. O tuo tarpu gatvėse – lietus ir pliurza. Ką daryti? Kažkur prikasė sniego, atvežė sunkvežimiais, išpylė prie sandėlio. Po dviejų valandų ten telkšojo didžiulės balos ir nė gramo sniego. Tada Gaidajus privertė dekoratorius sumeistrauti sniegą iš vatos. Štai per vatą ir nuvažiavo Morgunovas mažute invalidams skirta mašinėle, ant kurios Gaidajus, juoko dėlei, užkabino diplomatinius numerius.
Nuostabu, kad šį momentą cenzūra pražiūrėjo, nepastebėjo. Tačiau atkreipė dėmesį į ką kita. Jie pareikalavo iš filmo pašalinti Vladimirą Basovą, kuris neva netinka milicininko vaidmeniui, gerokai sumažinti scenų su Pugovkinu (statybos darbų vykdytojas), praretinti ekrane Morgunovo, Vicino pasirodymus.
„Manau, reikia baigti filmuoti Morgunovą ir Pugovkiną. Jie neįdomūs ir nusibodę...“ - karščiavosi „Mosfilmo“ vadovas Pirjevas. Jam nepatiko ir scena, kurioje niūrusis tipas iš statybų aikštelės tampa papuasu, taip pat egzamino istorija, kai studentas simuliuoja ligą, o pats tuo metu per ausines klausosi atsakymų į egzamino klausimus.
Gaidajus klausėsi vyresnybės, padūsavo kartu su jais, o paskui iškirpo porą scenų, o visa kita paliko kaip buvo. Už tai sovietinio kino vadovai komedijai skyrė 2-ą grupę, tai yra, pavadino ją antrarūše, dėl ko ir režisierius, ir aktoriai gavo mažesnius honorarus.
Tačiau paskui, jau išvydus galutinį rezultatą, net cenzūra savo kritiką atsiėmė.
