Garsioji verslininkų, politikų bei lovelasų šeima gyvenimą Amerikoje pradėjo devyniolikto amžiaus viduryje – 1849-aisiais. Tuomet dvidešimt šešerių Patrickas Kennedy ir keleriais metais jaunesnė jo žmona Brigita, neradę laimės gimtojoje Airijoje, tikėjosi ją susikurti Naujajame pasaulyje. Tiesa, didelių aukštumų ūkininkų pora nepasiekė, vertėsi labai vidutiniškai ir jokios svajonės, deja, nerado.
Tačiau didieji netikėtumai vis dėlto laukė už kampo. Jauniausias jųdviejų sūnus Josephas pasuko į verslą, o vėliau – itin sėkmingai – į politiką; karjeros piko metu apsukrusis demokratas netgi tapo Amerikos ambasadoriumi Jungtinėje karalystėje... Ir turėjo jis puikių sūnų: du iš jų, Robertas ir Edwardas, tapo senatoriais, trečiasis, Johnas, 1960-aisiais buvo išrinktas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu.
Šį postą, tiesa, tėvas Kennedy prognozavo vyriausiajam savo sūnui, Josephui jaunesniajam, tačiau šis žuvo Antrojo pasaulinio karo metais pilotuodamas lėktuvą. Jam buvo dvidešimt devyneri. Bet apie tragedijas – vėliau.
Tituluotoji šeima, arba spindinčioji pusė
Amerika yra respublika ir karališkųjų šeimų joje nėra. Tačiau Amerikos spauda pusiau juokais visada rašo, kad jei kieno kraujas šalyje ir yra mėlynas, tai kurio nors iš Kennedy palikuonių. Šešiasdešimt ketverius metus iš eilės (nuo 1947-ųjų iki 2011-ųjų) aukščiausiuose Vašingtono postuose būdavo bent vienas Kennedy. Paprastai baigęs Harvardą, paprastai demokratas. Šiandien Harvarde netgi yra Kennedy vardo mokykla, kurioje dėstoma viešoji politika. Ir paprastai joje rengiami būsimi demokratai.
Gausi, turtinga, galinga ir be galo įtakinga šeima aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, neaplenkdavo vakarėlių, nevengdavo draugysčių su įvairių reputacijų įžymybėmis; kartais dėl to neišvengdavo ir skandalų. Ne paslaptis, kad žiniasklaidos akiratin Kennedy pakliūdavo anaiptol ne vien dėl savo veiklos politikoje. Jie buvo gražūs ir spindintys. Jų moterys buvo ikonos. Galbūt tai nemaža dalimi prisidėjo prie vadinamojo Kennedy prakeiksmo. Galbūt.
Kenedžių klystkeliai ir romanai
Pasaulyje plačiai paplitusi istorija apie prezidento Johno Kennedy ir aktorės Marilyn Monroe meilės romaną. O prasidėjo jis 1962-ųjų vasarį, kuomet prezidento sesuo Patricia pakvietė žaviąją aktorę į prezidento garbei rengiamą vakarėlį. Kad Kennedy mylėjo pramogų verslą ir, be abejo, jame besisukančias žavias moteris, tuometinėje Amerikoje nebuvo paslaptis niekam. Kad prezidentas ypač žavisi blondinėmis aktorėmis – iš kažkur taip pat žinojo kone visi. Kad kelias valandas į vakarėlį pavėlavusi Monroe iškart prikaustė prezidento žvilgsnį ir pavergė jo širdį išsyk ir, panašu, visiems laikams... – taip šnabždamasi iki šiol.
Pasakojama, kaip Marilyn įžengus į kambarį, suspindo Kennedy akys, kaip persimainė jo elgesys – orusis, charizmatiškasis prezidentas tapo nuolankiu, ramiu, susižavėjusiu šviesiaplaukės palydovu. Ir visą vakarą nebendravo nė su vienu kitu vakarėlio svečiu. Tą patį vakarą, visiems išsiskirsčius namo, prezidentas paskambino savo vakaro damai ir pakvietė ją po mėnesio kartu vykti į Palm Springsą. Pokalbio pabaigoje subtiliai pridurdamas, kad Jackie'ės (prezidento žmonos Jacqueline Kennedy) kelionėje nebus. Marilyn, žinoma, sutiko. Ir jiedu ten praleido žavingą, prabangų (neabejojame) bei aistringą (taip sakoma) savaitgalį, po kurio jautrioji aktorė, pasakojama, liko susižavėjusi ir, be abejonės, norėjo tęsti pažintį. Tačiau prezidento sprendimas buvo sukti skirtingais keliais. „Vis vien nesi pirmosios ledi tipažo,“ – tokie buvo paskutiniai Kennedy žodžiai legendinei Holivudo gražuolei.
Vedęs prezidentas nevengdavo leisti laiką su ryškiausiomis to meto Amerikos damomis, tačiau ir pirmoji ledi buvo ne pėsčia. Mielo veido, smulkutė Jackie Kennedy buvo Amerikos namų šeimininkių, vidutinio amžiaus moterų ikona, tikra Motina ir Žmona, pavyzdys milijonams damų visame pasaulyje. Tačiau pasakojama, kad iš pirmo žvilgsnio dora, visada ori, romi, mandagi ir tvarkinga moteris turėjo ir tamsiąją pusę – nevaldė savo aistrų ir per dešimt metų trukusią santuoką su prezidentu turėjo aštuonis meilužius; kurių sąrašui kartais priskiriamos ir tokios žvaigždės kaip Marlonas Brando ar Frankas Sinatra.
Prakeiksmas
Gausią ir įtakingą šeimą lydėjo ne tik sėkmė. Tragedijos taip pat buvo nuolatinės jos palydovės – kartais atrodydavo, kad nė metai negali ramiai prabėgti be nelaimės Kennedy giminėje. Šių tragedijų gausa, paprastai apibrėžiama kaip „Kennedy prakeiksmas“, glumina net didžiausius skeptikus – atrodo mistiška ir neįtikėtina, kad vieną šeimą gali ištikti toks didžiulis kiekis nelaimių.
Prakeiksmas – ne tik skambus žodelis istorijai pagražinti. Dėl Kennedy žūčių, ligų bei avarijų tyrinėtojai iš tiesų kaltina prakeikimą, o šį kildina iš Airijos – pagrindinėmis galimomis prakeikimo priežastimis įvardijamas Kennedy buvęs būdingas antisemitizmas bei Kennedy pirmtakų Fitsgeraldų šeimos nesantaika su vargingais valstiečiais, pasak kai kurių šaltinių, praktikavusių įvairius ritualus.
Kennedy prakeiksmo pildymosi pradžia siejama su Rose Marie Kennedy, prezidento Johno Kennedy seserimi. Jauniausioji šeimos duktė turėjo protinę negalią. Sėkmingo verslo siekiančiai bei ambicijų veržtis į politiką turinčiai šeimai tokia narė gali ir reputaciją pagadinti, tad, kai merginai suėjo dvidešimt aštuoneri metai, tėvai nusprendė ją „pagydyti“ lobotomija (smegenų operacija, kurios metu yra pažeidžiamos smegenų kaktinės skiltys). Tai, beje, buvo 1941-aisiais, metai po to, kai apie lobotomiją imta kalbėti kaip apie žmogiškumo ribas peržengiantį gydymo būdą. Rose Marie prarado gebėjimą vaikščioti, beveik nebegalėjo kalbėti, neteko atminties. Tėvo sprendimas kainavo jai gyvenimą. Šį moteris praleido kraustydamasi iš vienos palatos į kitą – iš ligoninės ji nebuvo išrašyta šešiasdešimt ketverius metus, iki pat savo mirties 2005-aisiais.
Grįžkime į penktąjį dešimtmetį. Nespėjus prabėgti nė trims metams po lemtingos Rose Marie operacijos, Antrasis pasaulinis karas pasiglemžė jos brolį. 1944-ųjų vasarą Europoje tarnavęs pilotas Josehpas Kennedy jaunesnysis tragiškai žuvo – jo pilotuojamas bombonešis tiesiog sprogo ore. Po trejų su puse metų jo (taip pat ir prezidento Johno Kenedy bei vargšės Rose Marie) sesuo Kathleen taip pat žuvo lėktuvo katastrofoje, keliaudama į Prancūziją.
1956-aisiais prezidentui Johnui Kennedy bei jo žmonai Jacqueline gimsta negyva dukrytė. Po septynerių metų, 1963-iaisiais šeima susilaukia sūnaus Patricko. Sūnelis gimsta kiek per anksti ir, praleidęs dvi dienas Žemėje, miršta dėl neišsivystymo.
Tais pačiais metais, prabėgus vos trims mėnesiams po sūnaus mirties, šeimą (o ir visą Ameriką) ištinka dar viena tragedija – snaiperis Li Harvis Osvaldas nušauna prezidentą Johną F. Kennedy. Tragedija šokiruoja Ameriką, kartu su gedulu valstybę užlieja panika, nepasitikėjimas, baimė.
Sąmokslų versijų dėl prezidento nužudymo prikurta tūkstančiai. Iki pat šiol tikima, kad už prezidento nužudymą atsakingų žmonių yra daugiau nei vienas ir, žinoma, kad Li Harvis buvo tiesiog kruopštaus plano vykdytojas (nors oficiali versija teigia, kad Harvis buvo beprotis, prezidentą nušovęs dėl liguistos savo manijos).
Prezidento žūtis buvo ne tik Kennedy, bet ir visos Amerikos netektis. Skaičiuojama, kad jo kapą yra aplankę apie 16 milijonų žmonių.
Prabėgus metams po prezidento mirties, jauniausias jo brolis senatorius Edwardas Kennedy pakliūva į lėktuvo avariją, tačiau išsigelbėti jam pavyksta. Po metų jis automobiliu nurieda nuo didžiulio skardžio, žūva jo kolega, tačiau Edwardui, vadinamam Tedu, ir vėl pasiseka – jis yra vadinamas „ištvermingiausiu“ Kennedy šeimos nariu.
Po penkerių metų nužudomas prezidento brolis Robertas, laimėjęs Kalifornijos valdžios rinkimus. Robertas taip pat buvo nušautas, tačiau jo mirties kaltininkas nėra siejamas su prezidento žudiku.
1973-aisiais bėdos pradeda persekioti Kennedy palikuonis: Roberto sūnus Josephas padaro automobilio avariją, kurioje žūva žmogus; Edwardo sūnus Edwardas jaunesnysis suserga vėžiu, dėl kurio jam amputuojama ranka.
1984-aisiais perdozavęs kokaino ir migdomųjų tablečių miršta nužudytojo senatoriaus Roberto Kenedžio sūnus Davidas. Po trylikos metų slidinėdamas žus ir jo brolis Michaelis. Dar po dvejų – jų pusbrolis Johnas Kennedy jaunesnysis pasaulį paliks pilotuodamas lėktuvą. Jų pusseserę, Edwardo Kennedy dukterį Karą ištiks širdies smūgis.
Tokią, regis, protu nesuvokiamą vienos šeimos tragedijų gausą žmonės linkę vertinti kontraversiškai – vieniems tai akivaizdi mistika, burtai, lėmę begales mirčių. Tuo tarpu kitiems visos žūtys atrodo tiesiog logiška įtakos politikoje, valdžios, pinigų, narkotikų bei galios pasekmė.
