Susiradau vienišumo reikšmę tiek anglų, tiek lietuvių kalbomis. Anglų kalba vienišas – tai žmogus, kuris nevedęs, netekėjusi, laisvu pasirinkimu yra vienas ir nepriklausomas. Lietuvių kalba „vienišas“ – emocinė būsena, kuomet žmogus jaučia gilų tuštumo ir izoliacijos nuo kitų žmonių jausmą. Susimąsčiau. Turiu pasirinkimą: būti vieniša ir laisva, ir būti vieniša – savo gilioj emocinėj būsenoj.

Buvimas vienišu – nieko nauja gyvenime. Kartais pasvarstai, kad vienišu būti geriau, nei vienišu santykiuose. Bet statusas „vieniša“ po ilgų santykių yra kažkoks kitoks, o juk tai – gal tik nauja patirtis. Naujas smegenų impulsas. Pasak visagalio interneto, esu laisva rinktis: eiti į pasimatymus/ neiti, rinktis partnerį/ partnerę/ abu, nesirinkti ir t.t. Vis dėlto tą akimirką, kai įgauni statusą ne savo valia, jauti absoliučią baimę būti pats su savimi. Suknistai lietuviškai esi atbukęs savo emocinėje būsenoje. Tada pagalvojau, ko iš tiesų aš labiausiai bijau. Būti vieniša, ar tai, kad praradau saugumo jausmą? Dalį susikurto pasaulio? Stabilumą?

Skaičiau, kad Amerikoje vieniši žmonės moka didesnius mokesčius, nei susituokę. Aš ne ten, bet tikiu, kad moku daug daugiau nei didesnius mokesčius – moku savo orumo praradimu. Kai jautiesi nestabilus, neturi pagrindo, kai esi priklausomas nuo žmogaus, kuris tave palieka. Dieną po išsiskyrimo ir bent dvi savaitės po prarandi dalelę savo pasitikėjimo, praeities, ateities, įsitikinimų, kuriuos statei ir kūrei, prarandi tėvų džiaugsmą, jog susitvarkei gyvenimą, draugų dalis „atpuola“ – iš esmės jaučiausi ties riba „game over – start again“.

Kas iš tiesų buvome ? Pora ar draugai? Gaila, kad daugelis porų sukuria daugybę įsipareigojimų ne tik sau, bet visuomenei. Sukuriame tuos pažadus, kuriuos tęsiame. Aklai.

Tai yra man buvimo vieniša pagrindai. Aš pati pasirinkau kelią, kurį turiu. Priėmiau sprendimus. Ir blogiausia suvokti, kad pati save ir pastačiau į šią poziciją. Turėjau atsakymus daug anksčiau, bet buvo daug lengviau nieko nedaryti, stengtis išspausti paskutinį lašą. Iš esmės, gyvenimas „rokuoja“ viską pats, panaikino darbą, vyrą, namus, dalį šuns, finansus ir paliko mane. Vieną. Esi žmogus. Priimk sprendimus ir auk.

Po ilgo laiko įsijungiau boksą. Senus įrašus, kur komentatorių kalbos yra geriau už juokingiausią komediją per TV. Nė negaliu paaiškinti, kodėl to nedariau. Daug piešiu ir iliustruoju. Atrodo, kai smegenys išgyvena absoliučią „šikną“, įsijungia ta smegenų pusė, kuri tūnojo ties skrandžio turiniu. 

Būti vienišu – būti savimi.