Klausydamasi jo dainų užaugo ne viena karta. ХХ amžiaus amerikietiškos kultūros simbolis, vadinamas Frenkiu, Balsu arba „Mr. Blue Eyes“, nugyveno ilgą, audringą, įdomų gyvenimą, kupiną nuopuolių ir kilimų.
Būsimasis „Grammy“ premijos laureatas (šią premiją jis gavo devynis kartus) gimė mažame Amerikos Hobokeno miestelyje italų imigrantų, niekuo nesusijusių su muzika, šeimoje. Jo tėvas buvo nesusiklosčiusios karjeros boksininkas, kuriam tekdavo papildomai dirbti gaisrininku, o motina – paprasta medicinos sesuo. Nuo pat vaikystės Frankas kėlė tėvams nemažai problemų, buvo chuliganas ir nenorėjo mokytis. Jaunystėje būsimoji žvaigždė ne kartą pakliuvo į skandalingas ir net nusikalstamas istorijas, todėl niekas nenustebo, kai berniuką išmetė iš mokyklos.
Frankas svajojo apie žurnalisto profesiją, tačiau kadangi negavo atitinkamo išsilavinimo, buvo priverstas pradėti savo karjerą nuo nešiko laikraščio redakcijoje. Pavydėtinai atkaklus, ilgainiui jis persikvalifikavo į kopijuotoją, o vėliau išmoko mašinraščio ir stenografijos. Galiausiai spaudoje pasirodė jo reportažai apie nelabai svarbius sporto renginius.
„Neslėpkite savo randų. Jie atspindi tai, kas jūs esate.“
Tačiau, kaip žinome, Frankas pasižymėjo kitu talentu, nesusijusiu su žurnalisto profesija. Vieną gražią dieną 19-metis vaikinas, kuris tik retkarčiais dainuodavo savo malonumui, sudalyvavo vietos radijo paskelbtame talentų konkurse. Taip prasidėjo vieno iš pačių populiariausių XX a. atlikėjų karjera.
Po sėkmingų pasirodymų Frankas pasirašė savo pirmą profesionalią sutartį, bet pinigų gavo taip mažai, kad jam tekdavo papildomai dirbti muzikantu provincijos miestelio pakelės bare ir ten pat dirbti padavėju bei komiku. Kartą Franko dainavimą išgirdo didelės džiazo grupės vadovas Tommy Dorsey, kuris pasirašė sutartį su dainininku, neturinčiu muzikinio išsilavinimo.
T. Dorsey neapsiriko: labai greit žydraakis vaikinas jau turtėjo gerbėjų, o sulaukęs dvidešimties jau išleido pirmąją plokštelę „Polka Dots And Moonbeams“. Frankas visada sakydavo: „Dainos interpretacija visada svarbiau nei pati daina“, – ir čia jam neegzistavo jokių autoritetų, išskyrus jo paties skonį.
Talento, charizmos ir ryžto dėka jis labai greit gavo savo sėkmingą bilietą – kvietimą į Holivudą.
„Meilė – kai norisi dainuoti ir dieną, ir naktį. Be honoraro ir vadybininko.“
Neįmanoma pasakojant apie Franką Sinatrą nepaminėti jo meilės nuotykių. Jis buvo pagarsėjęs lovelasas ir labai greit pajuto žvaigždės gyvenimo skonį. Visoje Amerikoje buvo įsteigta du tūkstančiai dainininko gerbėjų klubų, o jo pašto dėžę kas savaitę užtvindydavo penki tūkstančiai laiškų.
Aplink publikos numylėtinį sukosi minios pačių gražiausių moterų, kurios svajojo bent sekundei atsidurti šalia žaviojo žydraakio dainininko, o jis buvo pernelyg gerai išauklėtas, kad joms atsakytų neigiamai.
Yra žinoma, kad žinomas širdžių ėdikas filmuodamasis filme „Higher and Higher“ savo grimo kambaryje pasikabino gražiausių Holivudo žvaigždžių sąrašą, į kurį įrašė bent 20 gražuolių. Artėjant filmavimo pabaigai jis galėjo drąsiai švęsti pergalę – sąraše neliko nė vienos neišbrauktos pavardės. Nenuostabu, kad šeimyninis Amerikos legendos gyvenimas nesusiklostė – sunku buvo rasti moterį, pasiruošusią toleruoti nuolatinius mylimo vyro meilės nuotykius.
Pirmoji moterų numylėtinio žmona buvo jo vaikystės meilė Nancy Barbato. Penktajame dešimtmetyje sutuoktiniams gimė trys vaikai: Nancy Sandra, Frankas Wayne‘as ir Christina.
Bet net ir didelė šeima nesustabdė garsiojo širdžių ėdiko, kai filmo „Džiaze tik merginos“ premjeroje jis susipažino su aktore Ava Gardner. Žvaigždžių romanas truko labai ilgai, o po skandalingų skyrybų praėjus vos 72 val., Frankas vedė fatališką gražuolę, kuri, beje, po šešerių bendro gyvenimo metų pati su juo išsiskyrė, neištvėrusi per didelio priešingos lyties dėmesio savo vyrui.
Kita santuoka taip pat nežadėjo nieko gero – Franko ir aktorės Mios Farrow amžiaus skirtumas buvo 30 metų. Vos po metų jie išsiskyrė: 20-metė Mia išvyko į Indiją medituoti su hipiais, o vėliau, grįžusi, ištekėjo už Woody Alleno.
Ketvirta ir paskutine legendinio atlikėjo ir aktoriaus žmona 1976 metais tapo prašmatni blondinė Barbara Marx. Ji su Franku išgyveno iki pat jo mirties, nors jai taip ir nepavyko rasti bendros kalbos su populiariojo dainininko vaikais iš pirmosios santuokos.
„Geriausias kerštas yra didžiulė sėkmė“
Kiekviena moteris F. Sinatros gyvenime tapdavo tikra mūza, kiekvieną jis mylėjo ir elgėsi kaip su karaliene. Tačiau jos ne visada tapdavo jam ramsčiu. 1949 metai buvo patys sunkiausi Franko karjeroje: jį atleido iš radijo, įrašų bendrovė „Columbia Records“ atsisakė jam suteikti studijos laiką, koncertų Niujorke planai buvo grubiai pažeisti, kaip tik tuo metu romanas su A. Gardner peraugo į didelį skandalą, o jo pirmoji žmona pateikė skyrybų prašymą. Nemalonumai nesibaigė: po poros metų po stipraus peršalimo Frankas prarado balsą. Nelaimė buvo tokia netikėta ir sunki, kad dainininkas net ketino nusižudyti. O mylimą žmoną visą laiką labiausiai domino tik jos pačios karjera.
Po patirtų sukrėtimų Frankui teko viską pradėti iš naujo. Jis susitarė dėl bendradarbiavimo su įrašų bendrove „Capitol Records“, kuri jam pasiūlė labai griežtą sutartį. Nepaisant ilgos pertraukos, Franko vardas vėl sužibėjo muzikiniuose reitinguose – jis vėl sparčiai populiarėjo. F. Sinatra nusprendė neapsiriboti dainomis ir nusifilmavo meniniame Fredo Zinnemanno filme apie Antrojo pasaulinio karo įvykius „Dabar ir visada“ („From Here to Eternity“), už vaidmenį kuriame gavo „Oscaro“ apdovanojimą kaip geriausias antraplanis aktorius.
Franko triumfo žygis tęsėsi iki pat 1995 metų. Jis tapo vieninteliu XX a. muzikantu, kurio pirmą ir paskutinį hitą skiria pusė šimtmečio. Jis didvyriškai kovojo su laiku, su savo amžiumi ir praeinančia mada, patvirtindamas savo vaikystės dievaičio Bingo Crosby žodžius: „Tik vienas žmogus yra geriausias pasaulio dainininkas. Jo vardas – Sinatra. Ir joks kitas.“
1994 metais, praėjus kone 60 metų po savo pirmojo profesionalaus turo, 78-erių F. Sinatra surengė paskutinį savo koncertą, po kurio oficialiai išėjo „užtarnauto poilsio“. Bet be scenos, filmavimosi ir naujų singlų įrašymo jis gyveno labai neilgai – 1998 metais Los Andžele 82 m. Amerikos dievaičio gyvenimas užgeso. Tą dieną laikraščiai rašė: „Velniop kalendorių. Diena, kai mirė Frankas Sinatra, yra XX amžiaus pabaiga.“
