Kaip Jus vadinti – vizažiste ar grimuotoja? Kuo šios dvi profesijos skiriasi?

Vizažistai kuria makiažą, o grimuotojai – grimą. Grimas – tai ne vien makiažas. Tai – ir šukuosena, net personažo charakteris. Aš daugiausia dirbu kino ir reklamos srityse, tad esu grimo dailininkė. Tenka daug ruoštis, studijuoti tam tikro laikotarpio subtilybes, išmanyti mados istoriją. Patys įdomiausi yra istoriniai filmai, o labiausiai vargina juostos apie karą, nes jose labai daug kraujo, purvo. Vis dėlto filmavimo aikštelėje jaučiuosi geriausiai, dirbti kino srityje – mano pašaukimas.

Kaip politologė tapo grimuotoja?

Buvo atvirkščiai: pirmiausia tapau grimuotoja, paskui – politologe (juokiasi.) Politikos mokslus baigiau prieš dvejus metus. Dabar esu tarptautinių santykių ir diplomatijos specialybės magistrantė. Nesakau, kad buvo labai lengva: mažas vaikas,verslas ir dar mokslai... Išėjau akademinių atostogų, nes reikėjo rūpintis nuosavos grožio studijos – ji atidaryta maždaug prieš pusmetį – reikalais. Planuoju grįžti į mokslus, žiūrėsime, ar planas pavyks...

Nesakyčiau, kad labai mėgau dažytis ar daryti draugėms makiažą. Baigusi mokyklą nelabai žinojau, ko noriu iš gyvenimo, net neplanavau stoti, tačiau reikėjo ką nors veikti. Šovė mintis važiuoti į Vilnių mokytis kirpėjos amato. Nuo to viskas ir prasidėjo. Nė įsivaizduoti negalėjau, kad mergaitė iš Utenos atsidurs vienoje filmavimo aikštelėje su Helen Mirren ir Jeremy Ironsu. Man tada nebuvo devyniolikos. Kadangi filmas „Elžbieta I“ kurtas Lietuvoje, į kirpėjų mokyklą paskambino paklausti, gal kuris nors anglų kalbą mokantis studentas galėtų padirbėti asistentu. Užsidegiau žūtbūt ten pakliūti. Jaunai merginai būti pagrindinio grimuotojo asistentu, net jei reikia tik kavą virti (juokiasi), – didelė garbė. Dabar šepetėlių nebepadavinėju, jau ir patį Jeremy Ironsą galėčiau padažyti.

Nė įsivaizduoti negalėjau, kad mergaitė iš Utenos atsidurs vienoje filmavimo aikštelėje su Helen Mirren ir Jeremy Ironsu. Man tada nebuvo devyniolikos.

Tąkart atsidūrusi filmavimo aikštelėje supratau, kad tai – vieta, kur norėčiau būti. Vėliau dirbau kuriant italų televizijos filmą „Nebijok: popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimas“ (angl. „Have No Fear: The Life of Pope John Paul II“), buvau plaukų stilisto asistentė. Supratau, kad, norint dirbti kino srityje, būti vien plaukų stiliste neužtenka, – turiu išmokti ir grimo. Taip atsidūriau Rygos grimo akademijoje, nes šios srities specialistų neruošė nė viena Lietuvos mokykla. Akademiją baigiau per metus. Mokslai buvo labai intensyvūs – šešias dienas per savaitę, nuo dešimtos ryto iki septynių vakaro. Neturėdavau kada net grįžti namo aplankyti namiškių.

Baigusi mokslus važiavau autobusu namo. Mums tik kirtus Lietuvos ir Latvijos sieną, gavau pirmą rimtą darbo pasiūlymą. Prie filmo komandos turėjau prisidėti po dviejų dienų. Nežinau, kodėl man taip pasisekė... (Šypsosi.)

Reikia labai stiprios motyvacijos vienu metu užsiimti šitiek skirtingų veiklų. Atleiskite, bet kam grimuotojai diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrės diplomas? Ketinate tapti politike?

Studijavau, kaip sakoma, dėl savęs. Nuoširdžiai sakau – tai vienintelis mano motyvas. Nebūtina žinias kur nors pritaikyti, galima mokytis, nes tiesiog įdomu. Ir naudinga smegenims (šypsosi). Mano profesija, verslas ir mokslai neturi nieko bendra, ir tai man netgi patinka, nes išvengiu monotonijos. Įstojau į politologiją, kad nenupuščiau nuo kalbų vien apie lūpų dažus (juokiasi). Diplomatė? Kodėl gi ne! Tai atitiktų mano svajonių darbo kriterijus: nemonotoniška, bendravimas su žmonėmis, kelionės, pažinimas. Tik gal kūrybos mažoka.

Kuo Jus taip traukia kinas?

Tai – ne tik romantika. Jos tikrai mažai, – vien juodas darbas. Valandos būna sekinamai ilgos (net iki dvidešimties per parą), laukti kartais tenka ilgai, o dirbti – greitai, kartais ir ekstremaliomis sąlygomis. Prisimenu, filmuojant vokiečių karinę juostą „Mūsų motinos, mūsų tėvai“ (angl. „Generation War“), dirbti tekdavo nuo keturių ryto ant užšalusių marių spaudžiant dvidešimt penkiems laipsniams šalčio, per pūgą. Jei užsinorėdavai į tualetą, tekdavo prašyti, kad sniego motociklu nuvežtų į krantą. Kinas mane labai traukia, nenorėčiau dirbti jokioje kitoje srityje. Net sunku nupasakoti, kokia ypatinga aura gaubia filmavimo aikštelę. Kino virtuvė ypatinga.

Ir nesvarbu, kad toje virtuvėje net rytinės kavos nėra kada išgerti?

(Juokiasi.) Džiaugiesi, jei spėji tai padaryti antrą popiet, per pertraukėlę. O jei filme yra didelių masinių scenų, kai nugrimuoti tenka daugybę žmonių, kavutę gali pamiršti. Tik kai darbas labai patinka, taip sunku neatrodo. Tiesa, kokius trejus metus iš filmavimo aikštelės buvau pasitraukusi – jaučiausi pervargusi, nebenorėjau matyti kraujo, purvo... Vis dėlto kino ilgesys niekur nedingo. Kai prieš trejus metus paskambino prodiuserė ir pasiūlė dirbti kuriant filmą „Ana Karenina“, negalėjau atsisakyti. Taip mano kino atostogos baigėsi.

Moterį labiausiai sendina papilkėjusi oda, per didelis kiekis makiažo ir per tamsus įdegis. Jaunina – saikingas makiažas ir skaistinamosios priemonės.

Su kolegėmis svarstėme, kaip grimo meistrams pavyksta dešimčia ar net daugiau metų pasendinti (arba pajauninti) filmų herojus, pavyzdžiui, pagrindinį „Keistos Bendžamino Batono istorijos“ veikėją. Ar tai labai sudėtinga?

Jei reikia pasendinti keleriais metais, pakanka makiažo priemonių. Jei trisdešimčia, kaip kad aktorių Bradą Pittą, vaidinantį minėtą personažą, – tai jau mokslas, reikia išmanyti veido anatomiją ir daug kitų grimo technikos niuansų, vien priemonių neužtenka.

Žurnalas "Moteris" (V. Abromaitytės nuotr.)

Koks makiažo triukas labiausiai jaunina moterį, o kas sendina?

Labiausiai sendina papilkėjusi oda, per didelis kiekis makiažo ir per tamsus įdegis. Jaunina saikingas makiažas, skaistinamosios priemonės, rausvi skruostai.

Matote daugybę kino žvaigždžių, prie kai kurių veido tenka liestis. Ar tai, kad dažote garsenybę, Jus verčia įsitempti?

Ne, man visos mano klientės yra žvaigždės. Garsenybės – kaip visos moterys.

Kokių kuriozų nutinka profesiniame gyvenime?

Didelių kuriozų nepatyriau. Pamenu tik vieną ryškesnį atvejį: moteris mano darytu makiažu buvo labai patenkinta, o mašinoje laukusiam vyrui nepatiko, tad ji grįžo ir pareikalavo viską perdaryti. Sakė, kad negražu ir visko per daug, be to, vyras nepažino.

O koks komplimentas labiausiai pamalonina širdį?

Kino srityje didžiausias įvertinimas, jei esi paskiriama pagrindine didelio biudžeto užsienio filmo grimuotoja. Toks darbo pasiūlymas – didžiulis pripažinimas.

Kokiomis šventinio makiažo gudrybėmis patartumėte pasinaudoti skaitytojoms?

Šventėms patarčiau įsigyti skaistinamąjį makiažo pagrindą arba švytėjimo suteikiančią kreminę pudrą (tik šviesesnio atspalvio). Man šventinis makiažas – tai tobula skaisti šviesi oda ir tinkamo atspalvio raudonos lūpos. Dar veidą labai pagyvina rausvi skaistalai, todėl siūlyčiau nenuvertinti šios priemonės.

Turbūt nepasidariusi makiažo neinate iš namų – net šiukšlių išmesti?

(Kvatoja.) Mano makiažas trunka dvi minutes – mašinoje, laukdama prie šviesoforo, užsitepu kreminės pudros ir padažau blakstienas.

Kokias klaidas moterys dažniausiai daro dažydamosi?

Neįvertinusios apšvietimo pasirenka netinkamą makiažo pagrindo atspalvį. Ir pati esu taip suklydusi. Jei tik yra galimybė, pasidažiusios būtinai išeikite į dienos šviesą – kad galėtumėte įvertinti tikrąjį priemonės atspalvį. Vilniuje yra kelios parduotuvės, kuriose labai patogu tai padaryti. Jei dažote veidą, būtinai patepkite pudra ir kaklą. Net iškirptę, jei suknelė atviresnė. Verta nepamiršti ir ausų.

Taigi kreminę pudrą iš tikrųjų reikia bandyti... ant veido, vidinės riešo pusės ar...?

Nuomonių labai daug, bet tik ne ant vidinės riešo pusės! Mano nuomone, geriausia bandyti ant pasmakrės.

O kaip tobulai padažyti lūpas raudonais dažais?

Jei nenorite naudoti lūpų pieštuko (o beveik visos moterys nori pasidažyti kuo greičiau), lūpų dažus geriausia tepti plokščiu plonu teptuku – tada spalva bus tolygi, gražų kontūrą lengviau nubrėžti šepetėlio krašteliu. Arba naujais lūpų dažais – šių aštrus smaigalys leidžia jas padažyti gražiai.

Kai tarėmės dėl interviu, žinutes rašėte iš Japonijos – ten dirbote kuriant vieną filmą, apie kurį pasakoti dar negalite. Kaip japonės rūpinasi savo grožiu? Kas toje šalyje labiausiai nustebino?

Kosmetika! Ji tobula! Viską norėčiau turėti, bet parsivežiau tik tiek, kiek tilpo į lagaminą. Net pigios priemonės ten yra labai kokybiškos. Šiaip japonės nesidažo itin ryškiai, tačiau jas yra apsėdęs dirbtinių blakstienų kultas. Gali būti nepasidažiusios, bet blakstienos – būtinai priklijuotos! Apskritai žiūrėdamas į japones nesuprasi, ar jų grožis prigimtinis, ar tai – įdėtų pastangų rezultatas. O šiaip azijietės lygiuojasi į europietes, tik pastarosios dieną niekada nevaikšto su dirbtinėmis blakstienomis. Tikiuosi! (Juokiasi.)

Žurnalas "Moteris" (V. Abromaitytės nuotr.)

Už ką pagirtumėte lietuves?

Atsakysiu japonų prodiuserės, su kuria dirbau, žodžiais. Į klausimą, kas labiausiai šokiravo Lietuvoje, ji atsakė: „Tai, kad visos lietuvės yra be galo gražios.“

Koks Jūsų didžiausias pastarojo meto grožio atradimas?

Raukšles naikinanti lempa. Apie ją papasakojo Amerikoje gyvenanti kolegė. (Sukrizenu.) Nesijuokite! Svarstau, kad reikėtų tą lempą atsivežti... PRP procedūra (angl. Platelet-Rich Plasma; trombocitais papildytos plazmos) – irgi tarp tų, kurias norėčiau išbandyti, nes tikiu, kad yra veiksminga (ją grožio namuose „Beauty Resort“ atlieka plastinės chirurgijos specialistas Dainius Daunoravičius).

Labai patinka jauninamoji procedūra, daroma auksinių rankų grožio terapeutės Jorės, taip pat nepaprastai džiaugiuosi neseniai atrasta plaukų puoselėjimo organiniu keratinu procedūra ir dar viena – su augalų sacha inchi sėklų aliejumi, – šukuosena atrodo tiesiog tobulai.

Ką apie žmogų sako šukuosena ir kaip nesuklysti ją renkantis? Tarkime, esu girdėjusi, kad geriausia nebėgti nuo savo prigimties ir natūralios plaukų spalvos, nes tai, kas duota gamtos, tinka labiausiai. Kokia Jūsų nuomonė?

Labai džiaugiuosi, kad pastaruosius kelerius metus madingas natūralumas, žemiškos spalvos, lengvos garbanos, nerūpestingai susegti plaukai – taigi iš esmės tai, ką davė gamta.
Ne per seniausiai vienas aktorius pasakė, kad plaukai yra charakterio atspindys. Ir tikrai, kai pradėjau stebėti žmones ir kreipti dėmesį į jų plaukus, pamačiau, kad šis posakis gana teisingas!

Neseniai išsipildė dar viena Jūsų svajonė. Kaip kilo idėja įsteigti grožio namus? Kokios patirties įgijote kurdama nuosavą verslą?

Grožio namus kūriau dėl vienintelės priežasties – labai norėjau turėti nuosavą grimerinę, kur galėčiau priiminėti klientes. Idėja kirbėjo jau seniai, dar tampant grimo ir šukuosenų reikmenis (mažiausiai dvi rankines) pas nuotakas, tarkime, į dvyliktą aukštą, nes liftas – sugedęs (juokiasi). O jeigu nuotaka – jau penkta tą dieną... Norėjau, kad ir klientėms, ir man būtų patogiau. Grimo kambarys išaugo į „Beauty Resort“, nes pasiūlė fantastiškas 120 m² dydžio patalpas senamiestyje. Juk nesėdėsiu viena prie veidrodžio tokiame plote... Niekas netiki, tačiau šiaip esu tinginė, todėl dažnai įmetu save į situacijas, iš kurių kelio atgal nėra, – turi imti ir daryti. Grožio namuose darome ne tik makiažą ir šukuosenas, bet ir įvairias procedūras, netgi plastinės chirurgijos, rengiame įvairias šventes, organizuojame seminarus. Tikrai neplanavau tiek visko imtis.
2015-ieji buvo sunkiausi ir kartu įdomiausi metai mano gyvenime. Ne veltui sakoma, kad kartais 30-metėms moterims taip nutinka. Apskritai nemažai dalykų mano gyvenime vyksta neplanuotai. Iš kirpėjų mokyklos nuėjau į filmavimo aikštelębigudukų sukti, o štai kuo viskas baigėsi (šypsosi)...

Portreto štrichai
Gimė 1985 m. spalio 8 d. Utenoje.
Šeima. Sūnus Herkus (2 m.), vyras Ričardas. „Vyras tikrai labai daug padeda. Neįsivaizduoju, kaip ištvėrė šiuos metus, kai kūriau verslą ir dar dirbau kino bei reklamos srityse. Džiaugiuosi turėdama šalia žmogų, kuris manimi tiki, pasitiki ir suteikia laisvės, kai jos labai reikia.“
Filmai. „Elžbieta I“ (angl. „Elizabeth I“, 2005 m.), „Žiema karo metu“ (angl. „Winter in Wartime“, 2008 m.), „Sibiro ekspresas“ (angl. „Transsiberian“, 2008 m.), „Nereikalingi žmonės“ (2008 m.), „Ana Karenina“ (2013 m.), „Nepatyręs“ (2014 m.), „2 naktys iki ryto“ (angl. „2 Nights Till Morning“, 2015 m.) ir kt. Iš viso dirbo kuriant 13 filmų.
Reklamos. „Milka“, „Viasat“, „Sony“, „Play Station“, „Scholl“, „Snickers“, „Compeed“, „Activia“, „Vilniaus duona“, „Galeria Ryga“, „Define“, „Jack and Jones“ ir kt.
Garsenybė. „Aktorė Sienna Miller. Ji visada atrodo tobulai.“
„Sergu profesine liga – visada pastebiu vakarėlių dalyvių makiažą, o žurnaluose visada pasižiūriu, koks meistras kūrė jį ir šukuoseną.“
Posakis. „Jeigu nori turėti tai, ko niekada neturėjai, teks daryti tai, ko niekada nedarei.“ (Coco Chanel)
Knyga atradimas. „Platono „Valstybė“. Lyg skaityčiau savo pačios mintis. Manau, kiekvienas turėtų dirbti tai, ką geriausiai išmano.“
Filmas, kurį galėtų žiūrėti daugybę kartų. „Laumžirgis“ (angl. „Dragonfly“).
„Man grožio suteikia... žalioji arbata. Esu didelė jos mėgėja.“
Geriausias poilsis. „Kalnuose su snieglente. Kartais juokauju, kad turėjau gimti šiaurėje. Man labai tinka kalnų oras, nuo jo atsigauna oda, grįžtu pailsėjusi. Buvau profesionali lengvaatletė, – norėčiau bėgiojimui rasti daugiau laiko.“
Kasdienis ritualas. „Mano gana probleminė oda. Galiu nesidažyti blakstienų, tačiau kreminę pudrą naudoju kasdien (šiuo metu – „La Prairie“).“
Keisčiausia procedūra. „Žuvyčių „atliekamas“ pedikiūras ir baisaus kvapo veido kaukė su vingrūnėmis, – ištvėriau tik 5 minutes, nors reikėjo 15-a.“
Patarimas visoms moterims. „Veido odą ne tamsinkite, o šviesinkite – tokia atrodo jaunatviškiau.“
Spalva. „Tamsiai ruda.“
Kvepalai. „Šiuo metu – kompanijos „Serge Lutens“ aromatas „Feminite du bois“.“