Biografija
Nikolajus Petrovičius Karačencovas 1944 m. spalio 27 d. gimė menininkų šeimoje. Jo tėvas Piotras Jakovlevičius – nusipelnęs TSRS dailininkas, mama Janina Jevgenjevna dirbo baletmeistere prestižiniuose Maskvos teatruose. Taigi iš tėvų paveldėti genai pasireiškė dar mokykliniais metais. N. Karačencovas aktyviai dalyvavo meninės saviveiklos konkursuose, o vyresnėse klasėse tapo vaikų teatro grupės „Aktiv“ nariu.
Pabaigęs mokyklą jaunuolis abejojo dėl profesijos pasirinkimo, tačiau visgi nusprendė stoti į vaidybą ir susieti savo gyvenimą su kinu ir teatru. 1963 m. N. Karačencovas įstojo į MCHAT teatro mokyklą–studiją, V.K. Moniukovo klasę, o 1967 m. studijas jis baigė su pagyrimu.
Talentingas vaikinas pateko į geriausių šios teatro mokyklos studentų dešimtuką ir buvo paskirtas į Lenino komsomolo vardo teatrą, kuriam atidavė visą savo kūrybinį potencialą.
Teatras
Talentingajam N. Karačencovui jo impulsyvus ir aštrus charakteris teatro scenoje padėjo kurti nepakartojamus vaidmenis spektakliuose, taigi per trumpą laiką jis spėjo pelnyti meilę ir žiūrovų pripažinimą. Beveik per tris kūrybinės veiklos dešimtmečius jam pavyko užsitarnauti vieno žinomiausių šių laikų aktoriaus vardą.
Triumfuojančiu N. Karačencovo vaidmeniu teatre tapo spektaklis „Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis“, po kurio sekė daugybė kitų spektaklių, kuriuose aktorius meistriškai pademonstravo savo talentą scenoje. Pačius ryškiausius N. Karačencovo pasirodymus žiūrovai stebėjo spektakliuose „Junona ir Avos“, „Čekiška nuotrauka“, „Hamletas“, „Žiaurūs žaidimai“, „Tilis“, „Optimistinė tragedija“.
Vaisingiausiu ir charakteringiausiu žanru aktoriui tapo ekscentriška muzikinė komedija, nes N. Karačencovas suteikė galimybę pademonstruoti aukšto lygio profesionalumą ir žiūrovų širdis pavergusį nepakartojamą balsą.
Kinas ir muzika
N. Karačencovo debiutas kine įvyko 1967 m. Jis atliko epizodinius vaidmenis kino filmuose „Dvylika kėdžių“, „Mano likimas“, „Puota maro metu“, „Ir vėl gegužis“. Vis dėlto didžiausią populiarumą kine N. Karačencovas pelnė atlikęs Busygino vaidmenį filme „Vyresnysis sūnus“.
Nuo 1977 m. aktorius tapo itin paklausus kino pasaulyje, nuolat sulaukdamas siūlymų filmuotis ir beveik visi jam tekę vaidmenys buvo pagrindiniai. N. Karačencovas atliko vaidmenis sudėtingiausiose ir nestandartiškiausiose scenose be dublerių, todėl pelnytai vadintas universaliu aktoriumi.
1980–1990 m. populiariausi N. Karačencovo vaidmenys filmuose „Elektroniko nuotykiai“, „Vienas už visus“, „Šuo ant šieno“, „Baltosios rasos“, „Žmogus iš Kapucinų bulvaro“, „Dievobaimingoji Marta“.
Visą gyvenimą N. Karačencovas domėjosi dainavimu, kuriam aktorius laiko rasdavo nepaisant įtempto grafiko. Andrejaus Mironovo aktorių dainų festivalyje jam visada tekdavo vieta teisėjų komisijoje.
Be to, jis pats dažnai atlikdavo dainas, kuriomis žavėjosi minios jo talento gerbėjų.
N. Karačencovas ne kartą įgarsino aktorių Jeaną Paulį Belmondo užsienio filmuose, tačiau taip pat ir rusiškame kine N. Karačencevo dainos tapdavo šių filmų vizitine kortele. Hitais tapo jo atliktos dainos „Klevo lapas“, „Ledi Hamilton“, „Mačiau sapną“, „Archangelas Mykolas“, „Patriarcho telkiniai“.
2014 m. Lenino komsomolo vardo teatre surengtas jubiliejinis N. Karačencovo vakaras, kuriame dalyvavo visas būrys aktoriaus scenos kolegų. Tais pačiais metais Maskvos knygos namuose taip pat surengtas aktoriaus kūrybos vakaras, kuriame pristatytas dvigubas kompaktinis diskas „Tai, kas geriausia ir dar neišleista“.
Asmeninis gyvenimas
Asmeninis N. Karačencovo gyvenimas ne ką mažiau sėkmingas nei jo karjera. Jau daugiau nei 40 metų jis gyvena santuokoje su buvusia teatro aktore ir scenos kolege Liudmila Porgina. 1978 m. jiems gimė sūnus Andrejus. Jis tėvų pėdomis nesekė ir pasirinko advokato profesiją.
N. Karačencovas visada stengėsi vengti audringų aktorių vakarėlių, tačiau niekada neatsisakydavo linksmų pasisėdėjimų su šeima. Nors asmeninei kūrybai jis kėlė itin aukštus reikalavimus, buityje jis neišrankus.
Aktorius turi anūką Piotrą ir anūkę Janiną. Iki šiol M. Karačencovą supa ir paliko jaunystės draugai, tarp kurių Anna Čurikova, Borisas Čunajevas, Maksimas Fiodorovas, Marina Širšikova, Rustamas Nevredinovas.
2005 m. vasario 28 d. N. Karačencovo vairuojamas automobilis pateko į rimtą avariją. Tą naktį rusų kino žvaigždė skubėjo iš užmiesčio namo į Maskvą, sužinojęs, kad mirė jo žmonos mama Nadežda Porgina. Plikledis, neprisegti saugos diržai, viršytas greitis ir smūgis į stulpą – įvyko kraupi avarija, aktorius patyrė rimtą galvos smegenų traumą, buvo sumaitoti vidaus organai.
Skubos tvarka jam atlikta trepanacija ir galvos smegenų operacija, po kurios jis buvo perkeltas į Sklifosovskio instituto ligoninę. Aktorius komoje praleido beveik mėnesį, gydytojai nežadėjo nieko gero.... Tačiau pamažu jis ėmė sveikti, o ilgas reabilitacijos procesas padėjo sugrįžti į gyvenimą.
2007 m. aktorius dalyvavo koncerte „Žvaigždės nužengė nuo debesų“, kuriame pristatė savo kūrybos kompaktinius diskus. N. Karačencovą palaikyti susirinko daugybę garsenybių, tarp kurių Michailas Bojarskis, Aleksandras Maršalas, Olegas Gazmanovas ir Laima Vaikulė.
Deja, aktoriui po avarijos nepavyko visiškai atsigauti judėjimo ir kalbos prasme, todėl jis nebegalėjo tęsti aktoriaus karjeros. 2011 m. tęsiama jo reabilitacija Izraelyje, o 2013 m. jis išvyko gydytis į Pekiną.
Karačencovui patinka keliauti. Kelionių metu aktorius gydosi, stengiasi vis daugiau judėti.
„Stengiamės lavinti jo atmintį, kad smegenys nuolat dirbtų, - pasakoja aktoriaus sūnus Andrejus Karačencovas. - Jo kairė ranka ir koja dirba prasčiau nei dešinieji: avarijos metu smūgis teko dešinei galvos pusei, o vėliau medikai mums paaiškino, kad dešinysis smegenų pusrutulis atsakingas už kairės kūno pusės valdymą.
Tačiau tėvelis nepasiduoda. Kai vasarą atvykstu į vilą, regiu tokį vaizdą: tėvas eina įsikibęs slaugei į parankę. Klausiu: „Kelintą ratą sukate?“ Jie atsako aplink sklypą žygiuojantys jau 12-ą kartą. Matau, kad tėvas jau visas šlapias nuo prakaito, bandau pasodinti ant suolelio, tačiau jis nenori: „Mums dar liko 3 ratai! Mūsų grafikas – 15 ratų.“ Kasdieniai užsiėmimai – didelis krūvis jam, tačiau jis nenuleidžia rankų.“
Po avarijos
Po autovarijos garsiam aktoriui teko sėsti į neįgaliojo vežimėlį. Praėjus dešimtemčiui po to įvykio, švęsdamas 70-metį, N. Karačencovas dėkojo žmonai už palaikymą, pagalbą, pasakojo, kad jis nemėgsta sėdėti namuose, kad jam gaila savęs dėl tokios ligos.
Iš tiesų, nemažai žmonių pyksta ant aktoriaus žmonos Liudmilos, kuri mėgsta dalyvauti įvairiuose renginiuose, kartu ten tempdama ir neįgalų vyrą. Tačiau pats aktorius tikina, kad toks judėjimas jam labai patinka. Karačencovas mėgsta lankytis kine, teatre, tačiau filmus, kur vaidino pats, žiūri retai, nes regi vien klaidas, o ir prisiminti nemėgsta – liūdna.
N. Karačencovas vaidmenis atliko daugiau nei 100 kino filmų. Filmai, kuriuose aktoriui dažniausiai tekdavo svarbūs vaidmenys, ilgus metus populiarūs ir itin mėgstami žiūrovų.
Karačencovas (71 m.) neslepia, kad jam sunku galvoti apie save, savo situaciją: „Man gaila savęs. Nes aš sergu. Sunkiai.“ Vis dėlto optimizmo nepraranda: „Aš gyvas! Aš noriu gyventi! Džiaugtis gyvenimu!“
