Laiškas iš Madrido
Drabužių kūrėja Coco Chanel, padariusi didžiulę įtaką XX a. mados istorijai, bendradarbiavo su nacių žvalgyba. Tokias išvadas galima padaryti, remiantis to meto slaptais archyviniais dokumentais, informuoja AFP.
Tarp kovo 16 d. rastų dokumentų yra anoniminio šaltinio Madride laiškas prancūzų Pasipriešinimo judėjimui.
Laiške rašoma, kad Chanel, kurią laikė įtartina, 1942–1943 m. buvo agento barono Guntherio von Dincklage‘o meilužė. Baronas dirbo atašė Vokietijos ambasadoje, buvo įtariamas agitacine, žvalgybine veikla.
Atsakingo už archyvo saugojimą Frederico Keginerio teigimu, užrašuose rašoma, kad Coco Chanel buvo įrašyta dokumentuose kaip agentė, dirbusi Trečiojo reicho žvalgybos ir kontržvalgybos institucijai, veikusiai 1919 – 1944 m.
Istorikas neatmeta tikimybės, kad hitlerininkai galėjo pasinaudoti Coco Chanel, kaip potencialiu informacijos šaltiniu ir kaip pavedimų vykdytoja, tačiau ji pati nežinojo apie bendradarbiavimą.
Modeliuotoja norėjo padėti Vokietijai sukurti separacinį pasaulį
Gabrielle Bonheur Chanel, kuri pasivadino Coco Chanel, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jau buvo garsi mados veikėja, sukūrusi trumpą juodą suknelę ir kvepalus „Chanel No5“. Prasidėjus kariniams veiksmams ji uždarė mados namus ir visas parduotuves.
1940 m. birželį jos sūnėnas Andre Palasse pateko vokiečiams į nelaisvę. Norėdama jam padėti Chanel kreipėsi į seną pažįstamą, Vokietijos ambasados atašė baroną G. von Dincklage‘ą. Galiausiai jos sūnėną paleido iš nelaisvės, o Coco Chanel tapo vokiečių diplomato meiluže.
Istorikai ir anksčiau teigė, kad modeliuotoja aktyviai padėjo vokiečiams. Pagal vieną versiją, Coco Chanel siūlė paslaugas, organizuojant anglų ir vokiečių derybas 1943 m., ir netgi, suderinus su Trečiojo reicho žvalgybos vadovu Waltheriu Schellenbergu, vyko į Madridą susitikti su Winstonu Churchilliu. Tiesa, susitikimas neįvyko.
Coco ir kiti
Po Prancūzijos išlaisvinimo šioje šalyje buvo labai griežtas požiūris į koloborantus. Coco Chanel apkaltino bendradarbiavimu su vokiečiais ir uždarė į kalėjimą. Ją išlaisvino tik asmeniškai užtarus Didžiosios Britanijos premjerui W. Churchilliui. Pagrindinė paleidimo į laisvę sąlyga buvo nedelsiant išvykti iš Prancūzijos.
Tolimesnius devynerius metus Coco Chanel gyveno Šveicarijoje. Į Prancūziją ir į mados verslą ji grįžo 1954 m., tačiau susigražinti ankstesnę pagarbą jai pavyko tik baigiantis šeštam dešimtmečiui. Bendradarbiavimas su vokiečiais ir vėliau liko tamsia dėme jos reputacijoje.
Coco Chanel – ne vienintelė Prancūzijos pilietė, kurios reputacija nukentėjo dėl ryšių su Trečiuoju reichu. Garsus prancūzų rašytojas Paulis Morand po šalies okupacijos dirbo ambasadoriumi Rumunijoje ir Šveicarijoje. Pasibaigus karui, jis 12 metų pragyveno tremtyje.
Garsus rusų ir prancūzų baleto šokėjas, baletmeisteris Serge‘as Lifaras, tęsęs pasirodymus Paryžiuje hitlerinės okupacijos metais, buvo apkaltintas ryšiais su vokiečiais ir nuteistas mirties bausmei. Visgi jį išteisino.
Praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio prancūzų kino žvaigždei Corinne Luchaire už ryšius su nacistais 10 metų buvo uždrausta vaidinti. Draudimo pabaigos aktorė nesulaukė.
