Diskutuojame apie šiuolaikinę ledi, o kaip puikų šios pavyzdį pasirinkome Jus. Kokią įsivaizduojate šiuolaikinę ledi – ką turėtų mokėti, daryti, o kas jai atleidžiama?
Šiuolaikinė ledi – puikus komplimentas. Dėkoju. Man tai – moteris, sugebanti pasinaudoti laisvėmis, dėl kurių tiek kovojo mūsų pirmtakės. Sunkiai suvokiama, kad ne taip seniai moterys neturėjo teisės balsuoti, pačios nuspręsti – gimdyti ar ne, kaip apskritai nori gyventi. Žinoma, tobulėti dar galima, dar yra ko siekti. Esu už lygias moterų teises. Taip, vyrai fiziškai stipresni, šiuo ir kitais aspektais smarkiai skiriamės. Vis dėlto tą patį darbą dirbančios moterys uždirba mažiau. Ir, žinoma, joms ant pečių vis dar gula didžiausia buities darbų ir vaikų auginimo našta, net jei, kaip ir vyras, visą dieną dirba darbe.
Požiūris į vyrus ir moteris tebėra šiek tiek archajiškas. Daug apie lyčių lygybę kalbanti buvusi JAV valstybės departamento politikos planavimo direktorė politologė profesorė Anne Marie Slaughter straipsnyje „Kodėl moterims pasiekiama dar ne viskas“ (angl. „Why Women Still Can’t Have It All“), išspausdintame 2012-aisiais žurnale „The Atlantic“, teigė, kad apie lygybę galėsime kalbėti tada, kai pripažinsime, jog darbuotojai – ne vien moterys! – turi pareigų. Tad kalbant apie rūpinimąsi šeima reikia akcentuoti ne moterų, o tėvų vaidmenį. Visiems turėtų būti suteikiamos vienodos galimybės būti šeimos maitintojais ir globėjais.
Jaučiu, kad atradau save kaip asmenybę, savo muzikos kalbą, gyvenimo kelią.
Man patinka rūpintis šeima – berniukais ir vyru, mėgstu gaminti, nesunku derinti asmeninį gyvenimą ir darbą. Jeigu reikėtų rinktis – karjera ar šeima, nedvejodama pasirinkčiau pastarąją. Labai gerbiu moteris, kurios lieka namie. Ir labai džiaugiuosi, kad pačios galime rinktis – būti namų šeimininkėms ar eiti dirbti. Jeigu vis dar manote, kad esu moderni šių laikų moteris, ką gi (juokiasi)...
Atrodote trapi, o tvirtai ginate savo poziciją, kad į šauktinių kariuomenę turėtų būti priimamos ir moterys. Pati eitumėte?
Taip! Moterys karinėse ir galios struktūrose šiuolaikinio pasaulio nestebina. Jei esame rimtai nusiteikę ginti valstybę, kurioje gyvename, būtų absurdiška myriop pasmerkti pusę jos vyrų. Šie per karą miršta, o moterys lieka kentėti ir vienos auginti vaikus, rūpintis senoliais. Jei mus apmokytų, kaip elgtis tokiomis aplinkybėmis, būtume labiau pasirengusios ir labiau apsaugotos. Esu už lygias moterų teises visose srityse.
Kas Jums yra moteriškumas?
Siūbavimas klubais... Gamtos šauksmas... Empatija... Intuicija...
Tėvai visada atvirai kalbėdavosi su mumis apie seksą, mokė gerbti save ir savo kūną. Temų tabu mūsų šeimoje nebuvo.
Augote labai moteriškoje kompanijoje. Tėtį supo keturios moterys – žmona ir trys dukterys. Kaip jis jautėsi tokioje draugijoje?
Mano tėtis – pats tikriausias džentelmenas. Jis myli moteris ir jomis žavisi. Užaugau matydama joms rodomą pagarbą ir nuoširdžiai manau, kad tėčio pavyzdys buvo geriausias. O kai susilaukiau dviejų sūnų, jis, esu tikra, džiaugėsi, kad namuose padaugėjo testosterono (juokiasi). Puikiai sutaria ir su Jurgiu.
Tėvai mus mokė tikėti, kad viską galime pasiekti, nėra nieko neįmanoma. Politiškai aktyvų septintąjį dešimtmetį entuziastingai kovojo už tai, kad Airijoje būtų priimtas gimstamumo reguliavimo įstatymas. Turėjome netgi tradiciją švęsti moteriškumo šventę: kai kiekvienai iš mūsų, seserų, prasidėjo pirmosios menstruacijos, ėjome pietauti į restoraną. Man buvo vienuolika, kai tai nutiko, tada su visa šeima pirmą kartą lankėmės Paryžiuje. Aišku, ėjome į restoraną. Tai vienas mieliausių prisiminimų. Tėvai visada atvirai kalbėdavosi su mumis apie seksą, mokė gerbti save ir savo kūną, – tabu temų nebuvo.
Viename renginyje teko stebėti, kaip su pažįstamais bendrauja Jūsų sūnūs. Nepaprastai kultūringi ir mandagūs jaunuoliai! Kaip juos auklėjate? Kokį požiūrį į moteris skiepijate?
Kai kuriais klausimais su Jurgiu esame šiek tiek senamadiški. Pavyzdžiui, mums labai svarbu geros manieros. Negaliu pakęsti nepagarbos, šiurkštaus elgesio, ypač sunku susitaikyti su vaikų vyresniesiems rodoma nepagarba ir neišsiauklėjimu. Paprasčiausi „prašau“, „ačiū“, paprašyti, užuot reikalavus, – mandagus elgesys prasideda nuo smulkmenų. Kartu skatiname sūnus išsakyti mintis, išreikšti save, leidžiame būti padūkusiems. Svarbiausia – rodyti pagarbą kitam žmogui, kad ir kokio amžiaus ar lyties būtų.
Mano artimi draugai skatino kurti madingą muziką, atrodyti madingai – jiems tai atrodė verta dėmesio.
Kalbant apie elgesį su mergaitėmis... Abu sūnūs jau įsimylėję. Labai žavu stebėti, kokie jautrūs ir dėmesingi tapo kitos lyties atstovėms. Sykį jaunėlis Antanas grįžo nepaprastai nusiminęs, papasakojo, kaip du berniukai norėjo pabučiuoti jam patinkančią mergaitę, o ta priešinosi. Man sakė: „Tu juk visada mokai, kad meilė ir bučiniai galimi tik tada, kai abu to nori, bet ji nenorėjo bučiuotis, jai buvo nemalonu.“ Paklausiau, kaip reagavo į tokį klasės draugų poelgį. Atsakė, kad liepė berniukams liautis, o tada paėmė mergaitę už rankos, nusivedė pas mokytoją ir papasakojo, kas įvyko. Didžiavausi savo sūnumi.
Lietuvoje gyvenate jau 17 metų, tačiau tik neseniai pradėjote laisvai kalbėti lietuviškai. Kokia tokio ilgo „tylėjimo“ priežastis?
Šį mitą būtina sugriauti. Lietuviškai prakalbau pradėjusi susitikinėti su Jurgiu – prieš dešimt metų. Jis mane skatino nesijaudinti dėl daromų klaidų. Gerokai pasistūmėjau į priekį studijuodama pramoginį scenos meną Vilniaus kolegijoje – juk visos paskaitos vyko lietuvių kalba. Kažkodėl manoma, kad tyčia nesimokiau lietuviškai, nenorėjau... Iš tikrųjų labai bijojau suklysti, privelti daug klaidų ir atrodyti juokinga. Turėjau peržengti save. Ačiū vyrui ir draugams, kad pavyko tai padaryti. Smagu, kad vis daugiau žmonių pastebi, jog stengiuosi kalbėti lietuviškai. Pagaliau (juokiasi)!
Užsiminėte, kad šiuo metu išgyvenate pokyčių laikotarpį ir verčiate naują gyvenimo lapą...
2015-ieji man buvo pokyčių metai. Jaučiu, kad pagaliau atradau save kaip asmenybę, savo muzikos kalbą, gyvenimo kelią... Kelionė buvo ilga, bet jaučiuosi pagaliau grįžusi namo. Apie tai ir mano daina „Leading Me Home“. Tai baladė, bet ji nėra liūdna. „Leading Me Home“ apibūdinčiau kaip stiprų kūrinį apie viltį, ryžtą, vidinę stiprybę, paguodą, meilę. Ji be galo emocinga, kaskart atlikdama jaučiuosi pakylėta. Noriu pasakyti žmonėms, kad net iš beviltiškiausios padėties yra išeitis, net tamsiausiame kampelyje galiausiai pasirodo šviesa.
Lietuvoje visada buvote (o ir esate) viena unikaliausių dainininkių – originalios išvaizdos, savito muzikinio skonio. Ko trūko, kad nusprendėte leistis į autentiškumo paieškas?
Mano artimi draugai skatino kurti madingą muziką, atrodyti madingai – jiems tai atrodė verta dėmesio, bet aš ne seku tendencijomis, o jas kuriu. Visada klioviausi tik intuicija, norėjau būti tik savimi, tad kad save atrasčiau, turėjau grįžti į save. Visą tą laiką jaučiau besąlygišką savo vyro, šeimos, tikrų draugų meilę ir palaikymą.
Aš ne seku tendencijomis, o jas kuriu. Visada klioviausi tik intuicija, norėjau būti tik savimi, todėl kad save atrasčiau, turėjau grįžti į save.
Tikinate, kad šešis mėnesius ieškojusi atradote ir savo kūrybos stilių. Galbūt jį geriausiai atspindi šių metų „Eurovizijai“ skirtas gospelo kūrinys „Leading Me Home“?
Kaskart šlifuodama šį kūrinį įsitikindavau, kad einu teisingu keliu. Birželį pasirodys mano pirmasis solinis studijinis albumas. Jį prodiusuoja ir aranžuoja Bjørnas Holmeslandas. Tai bus ne vien gospelo muzikos albumas, skambės ir labai nuoširdžių lyriškų baladžių.
Esate sakiusi, kad net Jūsų stilių formuoja muzika. Kokį stiliaus etapą išgyvenate dabar? Kokios muzikos klausotės?
(Juokiasi.) No bullshit (angl.; „Jokio š...“). Mano stilius dabar – atviras ir tikras. Su malonumu klausau dainininkų Kendricko Lamaro, Finko, Grimes, grupės „Young Fathers“...
Esate sukūrusi ne vieną drabužių kolekciją lietuvių prekių ženklui „Happeak“. Kūrėte irgi pagal save? Kokie drabužiai Jums mieliausi?
Taip, kolekcijas įkvėpė mano pačios apranga. Ne tik nešiojama dabar, bet ir ta, kurią vilkėjau prieš daug metų. Mada nesidomiu, madingai nesirengiu. Man svarbiausia, kad kuo trumpiau truktų rengimosi procesas, kad drabužis būtų kuo universalesnis, patogesnis. Žinoma, ir stilinga. Nekuriu to, ko negalėčiau vilkėti pati. Rinkdamasi drabužius, atsižvelgiu į savo nuotaiką ir dienos planus.
Kūrėjui svarbu nebijoti klysti.
Koks stilius Jums artimiausias?
Ko gero, populiarus septintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Man patinka trumpos suknelės. Su jomis jaučiuosi geriausiai. Tokios man, kadangi esu 164 centimetrų ūgio, dar ir tinka. Be to, labai patogu – įšoki į batus, ir jau pasiruošusi. Labai patinka dizainerės Anos Savickos kuriamos prekių ženklo „Undress“ suknelės, dizaineriai Ramunė Piekautaitė ir, žinoma, Juozas Statkevičius. O štai sijonų nemėgstu, nes prie jų reikia derinti palaidinę ir t. t. Vis dėlto turiu porą patinkančių, ypač dievinu vieną trumpą prekių ženklo „D. Efect“ sijonuką. Mėgstu golfus. Jie man tinka, o ir gerklei gerai. Girdėjau, kad dabar ir madingi.
Kai pradėjau rinktis drabužius pagal figūrą (maniškė – smėlio laikrodžio) ir geros kokybės, nebeliko rūpesčių dėl stiliaus. Turi būti sąžininga sau ir rengtis pagal figūrą, kokią turi, o ne tokią, kokios norėtum.
Jums rūpesčių dėl figūros tikrai nekyla. Kaip prisižiūrite? Ar ribojate maistą? Jau daugiau kaip penkerius metus nevalgote mėsos...
Mėgstu gaminti įvairius patiekalus, nors iš esmės galėčiau valgyti vien avokadus (juokiasi). Patinka indų ir tailandiečių virtuvės, aštrus maistas. Iš dažniausiai ruošiamų patiekalų – kepintos daržovės su tofu ir lęšiais, špinatų salotos su šviežiomis daržovėmis ir tofu, suktinukai su sojomis, daržovėmis ir bolivinėmis balandomis. Moku virti gardžias sriubas. Naujausias atradimas – saldžiųjų bulvių, paprikų ir moliūgų sriuba. Tokia geraaa!
Ar Jums svarbu puoselėti išorinį grožį? Kokioms grožio procedūroms negaila laiko? Kokių moteriškų silpnybių turite?
Mano fetišas – pėdos. Turiu silpnybę pedikiūrui ir kojų masažams. Dieviškas malonumas! Skiriu laiko ir manikiūrui, bet iš esmės mano grožio procedūros gana paprastos. Naudoju tikrai gerą veido kremą, tiesiog dievinu kokosų aliejų. Jį naudoju viskam – kūnui, plaukams, dantims puoselėti. Eidama praustis po dušu, palaikau burnoje 15 minučių, paskui išskalauju ir tik tada valausi dantis. Tokia paprasta procedūra stiprina dantenas ir balina dantis.
Tiksliai kaip laikrodis lankausi salone „Kukla Beauty Box“ – pas nuostabųjį Kęstą Rimdžių. Jam dėkoju už tai, kad esu tokia ryški raudonplaukė. Tai Kęstas pasiūlė šią spalvą, esu jo kūrinys (juokiasi).
Man patinka rūpintis šeima, mėgstu gaminti artimiesiems, rūpintis berniukais ir vyru.
Algis Greitai pavadino Jus išraiškingiausių plaukų Lietuvoje savininke. Ar niekada nenorėjote pakeisti spalvos?
Pakeičiau! Prieš daug metų. Kai atvykau į Lietuvą, buvau šviesiaplaukė, ir ši spalva tada man labai patiko. Vėliau susigrąžinau natūralią, paskui išbandžiau net rožinę, o tada pakliuvau Kęstui į rankas, ir jis pasakė: „Gana! Perimu valdžią į savo rankas.“ Taigi bus taip, kaip jis pasakys. Tiesą sakant, tolimoje ateityje įsivaizduoju save ilgais banguotais žilais plaukais. Tokiais, besiplaikstančiais vėjyje, mačiau Nidoje besivažinėjančią dviračiu gal septyniasdešimties metų moterį. Ji šypsojosi ir atrodė beprotiškai žavi. Oriai senti – didžiulė laimė.
Ar tatuiruotė ant Jūsų rankos tikra? Ką ji reiškia?
Turiu dvi tatuiruotes. Viena – mano vestuvių žiedas (tokią pačią turi ir Jurgis). Kita – egiptietiškas ilgaamžiškumo simbolis (angl. ankh). Gana dažnas toje kultūroje, reiškia moters dvasios stiprybę ir šviesą.
Daug dėmesio skiriate ne tik kūno, bet ir sielos švarai. Domitės natūraliu aliejumi ir netradicine medicina, meditacija. Kada pajutote, kad Jums to reikia?
Mano mama visada domėjosi natūraliąja medicina ir netradiciniais, arba liaudiškais, gydymo būdais. Maža, eidavau kartu su ja į sveikos gyvensenos prekių parduotuves. Regis, tai buvo prieš tiek daug metų... Tada niekas nesuko galvos, ar tai madinga. Apskritai Airijoje dvasinės praktikos turi labai gilias tradicijas. Pati medituoti išmokau tik pernai.
Po truputį domiuosi natūralaus eterinio aliejaus gavyba, žolelių arbata. Kai vaikams pradeda skaudėti gerklę, ją skalauti duodu arbatmedžių arba alyvuogių aliejaus ir druskos mišiniu. Tinka ir peršalus. Tai geriausias vaistas nuo šių ligų.
Kai ėmiau labiau domėtis psichologija, žmogaus elgsena, labai pasikeičiau, audrų stiklinėje nebekeliu.
Ką darote, kai supykstate?
Anksčiau greičiau užsiplieksdavau. Ne veltui airiai vadinami šiaurės pietiečiais. Turint galvoje, kad ir mano vyras karšto temperamento, ginčų kildavo dėl menkniekių. Laimė, tai trukdavo akimirką. Kai ėmiau labiau domėtis psichologija, žmogaus elgsena, supratau, kodėl kartais darome beprotiškus dalykus, elgiamės vienaip ar kitaip. Labai pasikeičiau, audrų stiklinėje nebekeliu. Vadovaujuosi principu „veik, o ne reaguok“ (angliškai jis skamba taip: „To act, not to react.“). Taigi kai supykstu, žinau, kad šią emociją sukėlė kita, dažniausiai – nerimas ar baimė. Nuoširdžiai ją pripažįstu, ir pykčio kaip nebūta.
Jūsų pirmasis pasimatymas su Jurgiu Didžiuliu vyko garsiajame „Neringos“ restorane. Kodėl būtent ten? Kuo svarbi Jums ta vieta?
Mums labai patinka „Neringa“! Dažnai nueiname į šį restoraną. Ne tik todėl, kad jis susijęs su mūsų meilės istorija. „Neringa“ turi magišką aurą. Sutinkame gerokai labiau už mus pagyvenusių porų, jos lankosi šioje vietoje dešimtmečius, priprato ir mus su Jurgiu sutikti. Labai miela. Beje, mūsų Pranas nepaprastai mėgsta legendinius „Neringos“ Kijevo kotletus.
Kodėl ištekėjusi tapote ne Erica Didžiulis, o likote Erica Jennings (beje, Jūsų visas vardas ir pavardė yra Erica Quinn Jennings)? Ar taip norėjote išlaikyti savo, kaip kūrėjos, tapatybę?
Tiesą sakant, pase mano pavardė dviguba – Erica Jennings-Didžiulis. Man buvo svarbu išlaikyti sceninį vardą, tačiau dviguba pavardė būtų buvusi per ilga, tad žmonės paprastai vadina Erica Jennings. Beje, kartais kur nors parašo ir Erika Dzenings (juokiasi).
Ryžotės pradėti solinę karjerą. Muzikiniu požiūriu tarsi atsirišote nuo savo vyro ir grupės „Skamp“. Su Jurgiu rengiate po vieną programos „The Ball & Chain“ koncertą per metus, Jus taip pat vis dar tapatina su „skampais“. Sunku sutraukyti tas grandines?
Niekada nesijaučiau pririšta ar įsipareigojusi – nei kalbant apie „Skamp“, nei apie mudviejų su vyru duetą „The Ball & Chain“. Vilius ir Viktoras yra mieli draugai, netgi daugiau – kaip šeima. Kartu užaugome, mus jungia stipri chemija. O su Jurgiu norėjome koncertuoti tik savo malonumui.
Kaip Jūsų vyras Jurgis rodo pagarbą ir meilę savo ledi Ericai?Ar nustebina romantiškomis staigmenomis?
Mano vyras nešvenčia Valentino dienos, bet padovanoja gėlių netikėtai, be progos. Jis labai rimtai žiūri į mano gimtadienius, visada ką nors ypatinga sugalvoja. Pavyzdžiui, dovanų įteikia retro stiliaus raudoną dviratį ar perlų papuošalų, nusiveda vakarienės. Vis dėlto svarbiausia, kad jis yra tarsi mano sielos namai, mano gyvenimo pakeleivis. Kartais atrodo, kad jau buvome susitikę ankstesniame gyvenime. Šį stiprų ryšį sunku apibūdinti žodžiais.
Tiesa, mūsų pirma pažintis nebuvo labai romantiška. Susipažinome naktiniame klube, jis pasisiūlė nupirkti išgerti ir... dingo! Taigi nebuvau apie jį labai geros nuomonės. Moterų numylėtinis, kazanova... Po trejų metų vėl susitikome muzikos apdovanojimų renginyje. Jis pakvietė mane į vakarėlį, kuris vyksta po oficialios dalies. Aš, žinoma, nebuvau pamiršusi to pirmojo susitikimo (juokiasi)... Tą kartą Jurgis pasirodė esąs rūpestingas, drąsus, didelės, geros širdies. Iš pradžių abiem buvo truputį baisu, nes iš karto supratome, kad patinkame vienas kitam.
Portreto štrichai
Gimė 1980 metų gegužės 17 dieną.
Šeima. Vyras Jurgis Didžiulis, sūnūs – Pranas (8 m.) ir Antanas (6 m.).
Filmas, palikęs didžiausią įspūdį. „Iš naujausių – Paolo Sorrentino „Jaunystė“. Labai gražus.“
Kokios muzikos klausotės, kai prasta nuotaika? „Ninos Simone, Sarah’os Vaughn.“
Pažadas sau. „Būk sau sąžininga.“
Skaitiniai. „Ką tik perskaičiau Czeslawo Miloszo „Pavergtą protą“. Norėčiau daugiau laiko skirti knygoms.“
Mėgstamiausi kvepalai. Kompanijos „Jo Malone“ aromatas „Lime Basil & Mandarin“.
Sportas. „Su asmeniniu treneriu Jeanu Claude’u. Dabar šia sritimi labai domiuosi, reguliariai lankausi sporto salėje. Jei nenueinu, iškart pajuntu, kad kažko trūksta. Sportas padeda ne tik gerai atrodyti, bet ir gerai jaustis.“
Artimiausia pačios kurta daina. „Be jokios abejonės, – „Leading Me Home“.“
Už ką labiausiai mylite save? „Moku akcentuoti svarbiausius dalykus ir mylėti.“
Kaip save palepinate? „Vonia su burbulais ir ilgu miegu.“
