Mes, judėjimo „Moterys kalba“ komanda, šio projekto idėją gvildenome dar prieš Naujuosius. Projekto uždavinys – paskatinti smurtą patiriančias moteris išeiti iš užburto rato ir išdrįsti į gyvenimą bei save pažvelgti kitaip. Taip pat nutarėme atsisakyti vaizduoti smurtą patiriančią moterį kaip auką. Kokia dar auka? Juk ji gali būti superherojė! Tereikia žengti vieną žingsnį – palikti smurtaujantį partnerį.
Projektui įgyvendinti reikėjo tikrų herojų. Kai pirmą kartą ėjome į Vilniaus miesto krizių centrą (VMKC), jautėmės labai užtikrintos. Manėme, kad papasakosime savo idėją ir iškart išvysime daug entuziastingų veidų, galėsime tuoj pat kibti į darbus. Taip nebuvo. Centro svetainėje mūsų laukė viena moteris. Sutrikome. Papasakojome jai savo idėją. Po pusvalandžio prisijungė dar viena. Vėliau – dar kelios. Kiekvienai apie projektą pasakojome iš naujo, tačiau nei entuziazmo kupinų šūksnių, nei apskritai dialogo tąkart nebuvo. Nutarėme susitikti antrą kartą ir atverti savo širdis, išsipasakoti pačios. Prisipažinome, kokios reikalingos jos mums yra. Po truputį ėmė megztis ryšys, šis ilgainiui tik stiprėjo. Išgirdusios tų moterų istorijas, mintis, supratome, kad tai, ką kadaise sugalvojome, yra stipru ir prasminga. Tai – jos, mūsų #superherojės. Iš pradžių su moterimis susitarėme, kad nuotraukose jos bus su kaukėmis. Tačiau fotosesijos dieną, įšokusios į superherojų drabužius, visos kaukių atsisakė. Šis moterų žingsnis yra didelė, neapibūdinama drąsa ir stiprybė. „Superherojų rūbus mes nusiėmėme, bet jausmas tai liko...“, – po fotografavimo pasakė projekto dalyvė Elena.
EDITA (40 m.), 6 vaikų mama: Aš gal dar ir prezidentė būsiu
Edita VMKC gyveno 10 mėnesių ir jau vienus metus gyvena atskirai, savarankiškai. Jos situacija neeilinė, nes turėdama net 6 nepilnamečius vaikus sugebėjo ne tik palikti smurtinę aplinką, bet ir susikurti naują gyvenimą. Edita svajoja apie 7 vietų automobilį, kad galėtų su vaikais keliauti, ir apie 3 kambarių būstą, tik jį išsinuomoti sunku, nes žmonės nenori priimti moters su tiek vaikų.
„Mano vaikystė buvo labai sunki, tėtis mušdavo mamą, gal dėl to taip ilgai ir gyvenau su smurtaujančiu vyru. Kai tėvai išsiskyrė, turėjau prižiūrėti brolius, mat buvau vyriausia. 15 metų pradėjau dirbti, nes mama pasakė, kad neketina manęs išlaikyti.
Mano vyras buvo labai pavydus. Vengdavau didesnių susibūrimų, nes po jų visada sulaukdavau pavydo scenų. Galiausiai visi artimi žmonės nusisuko. Su vyru pragyvenau 16 metų. Jis gerdavo ir lošdavo. Pralošė mūsų namus. Vyras vis kartodavo: „Tu niekam nereikalinga su 6 vaikais.“ Vaikų priežiūra buvo tik mano vienos rūpestis. Kai pirmą kartą vyras pakėlė prieš mane ranką, laukiausi antro. Bijojau likti viena, tikėjau, kad jis pasikeis.
Kai atvažiavau į VMKC, darbuotojai pasakė: „Atrodai visiškai sugniuždyta.“ Tiesiog nusprendžiau: „Viskas. Verčiu naują gyvenimo lapą.“ Aišku, sunku, kai palieki namus ir viską turi pradėti nuo nulio, bet įmanoma. Visada atsiras žmonių, kurie padės.
Palikusi smurtinę aplinką supratau, kad gyvenimas gali būti kitoks: be smurto, be baimės, kupinas ramybės. Galėjau visa tai padaryti anksčiau, bet geriau vėliau nei niekada. Šiuo metu dirbu ir mokausi vakarinėje mokykloje. Šiemet laikysiu mokyklos baigimo egzaminus, noriu keisti specialybę – siekti daugiau. Visiems sakau: „Palaukit, aš gal dar prezidente tapsiu.“ Mano motyvacija – turiu stengtis 6 kartus labiau, kad tik mano vaikams būtų geriau. Neseniai jie pasakė: „Mama, tu labai pasikeitei. Dabar mums skiri daugiau dėmesio nei anksčiau.“
Žinutė kitoms moterims:
„Neverta žemintis ir kęsti smurto, juk yra ir kitoks gyvenimas – šviesesnis, gražesnis, su didele ateitimi. Esame stipresnės už vyrus. Tikiu, kad iš kiekvienos padėties, kad ir kokia sunki ji būtų, yra išeitis.“
Nuotraukos – Neringos Rekašiūtės („Moterys kalba“)
Teksto autorė – Beata Tiškevič („Moterys kalba“)
Kostiumai – Rūtos Sakalauskaitės („Beleberda“)
Dizainerės asistentė – Agnė Charašauskaitė
Makiažas – Linos Gaidytės ir Rūtos Ben
Šukuosenos – Dovilės Andriulionytės ir Martynos Jasiskaitės
Dėkojame Vilniaus miesto krizių centrui už visokeriopą pagalbą vykdant šį projektą
