Dietrich ir Sieberio meilės istorija primena nebaigtą rašyti romaną. Išsiskyrę po kelerių santuokos metų formaliai jie ir toliau gyveno lyg vyras ir žmona, taip ir nepadėję taško judviejų santykiuose.
Bandomasis laikotarpis
Šių santykių pradžia buvo niekuo neišsiskirianti: dar mažai kam žinoma dvidešimtmetė Dietrich būsimą vyrą sutiko filmo „Meilės tragedija“ filmavimo aikštelėje, kur ji atliko epizodinį vaidmenį. Sieberis dirbo režisieriaus asistentu. Tačiau Dietrich motina neleido dukrai tekėti už Rudolfo. Josephine buvo griežta moteris, todėl būsimam žentui pasiūlė bandomąjį laikotarpį. Po sužadėtuvių ištisus metus jaunuoliai susitikinėdavo tik guvernantei prižiūrint ir neturėjo galimybės likti dviese. Pora susituokė 1923 metų gegužę, aktorė verkė savo vestuvėse, nes negalėjo patikėti savo laime.
Maria Sieber
1924 metų gruodį Rudolfui ir Marlene'ai gimė dukra Maria. Aktorė neilgai mėgavosi motinystės džiaugsmais ir jau netrukus po mažylės gimimo pradėjo dirbti. Mergaitė užaugo kino atmosferoje, dažnai laiką leisdavo filmavimo aikštelėje.
Marleine sekė motinos pėdomis, tačiau didelės sėkmės kine nesulaukė, nors 1952 ir 1953 metais gavo „Emmy“ apdovanojimą kaip geriausia aktorė.
Maria Sieber – vienintelis kino žvaigždės vaikas. Ir nors Marlene gyvenime po skyrybų su Rudolfu buvo daug įdomių vyrų, gimdyti nė nuo vieno nebesiryžo.
Pasmerkti žlugimui
Marlene buvo itin efektyvi, ambicinga ir patraukli moteris, prie jos kojų galėjo klūpėti visas pasaulis, tad pagal visas santykių žanro taisykles Dietrich ir niekuo neišsiskiriančio Sieberio santykiai buvo pasmerkti žlugimui nuo pat pradžių.
Jau vėliau judviejų dukra labai taikliai apibūdins tėvų sąjungą: „Tokios moterys kaip Marlene visada randa efektingų vyrų. Mano tėvas buvo nuostabus palydovas, jis visada mylėjo mamą, ir tai buvo jo tragedija, nes jis niekaip negalėjo jos palikti. Tie santykiai jį žudė.“
Kai pora išsiskyrė ir aktorė persikėlė gyventi į JAV, Rudolfas liko kino bei scenos žvaigždės vyru tik dokumentuose. Vienok jie ir toliau išsaugojo artimą draugystę, palaikė vienas kitą. Jie turėjo dukrą, bendrus profesinius interesus ir netgi bendrą biudžetą. Marlene vyrą rėmė finansiškai ir vienu metu išlaikė dvi šeimas – savo bei Rudolfo.
Viso gyvenimo santuoka
Bendras poros gyvenimas truko 5 metus, vis tik oficialiai jie niekada ir neišsiskyrė. Marlene'ai jos vaiko tėvas buvo ir liko šeimos nariu. Ji žinojo apie jo santykius su jauna balerina rusaite Tamara Matul, o ir pati jam patikėdavo savo meilės istorijas.
Dietrich be skrupulų su Sieberiu aptardavo savo naujus susižavėjimo objektus ir net leisdavo jam skaityti meilės laiškus. Šis niekada nesibaigiantis buvusių sutuoktinių ryšys tiesiog vedė iš proto naująjį Marlene'os gerbėją – rašytoją Erichą Mariją Remarką, nedavė ramybės ją pamilusiam aktoriui Jeanui Gabenui, kuris keliskart siūlė aktorei tekėti už jo.
Kol mirtis išskirs
1976 metais birželio mėnesį Dietrich tapo našle: Rudolfas Sieberis mirė nuo vėžio. Lygiai prieš metus artistė buvo susilaužiusi klubo sąnarį, dėl ko jai tekti baigti savo karjerą. Epizodinis vaidmuo filme „Tik žigolo““, kuris pasirodė ekranuose 1979 m., tapo paskutiniuoju filmu, kur vaidino Marlene.
Kelerius paskutinius savo gyvenimo metus artistė buvo prikaustyta prie lovos, su išoriniu pasauliu bendravo tik telefonu, o lankyti ją galėjo tik išrinktųjų būrelis. Marlene pergyveno savo vyrą 16 metų.
Marlene Dietrich garsieji meilužiai
Erichas Marija Remarkas
1937 m. Marlene susipažino su rašytoju Erichu Marija Remarku („Vakarų fronte nieko naujo“, „Trys draugai“). Gimė audringas ir kankinantis romanas, kuris tęsėsi iki pat rašytojo mirties. Remarkas dievino Marlene'ą, o ji tuo pat metu susitikinėjo ir su kitais vyrais, palikdavo Erichą ir vėl grįždavo atgalios. Manoma, kad Remarko „Triumfo arkos“ herojė Žoana Madu yra Marlene prototipas.
Jeanas Gabinas
Dietrich ir aktoriaus Jeann'o Gabeno romanas prasidėjo 1939-aisiais. Nors Marlene mylimąjį vadino tobulybe ir supervyru, ji nevengė santykių ir su kitais vyrais. Po šešių tokių metų Gabenui trūko kantrybė ir jis paliko Marlen'ą.
