„Jei mano gyvenimo istorija bus kada nors papasakota, žmonės supras, kad buvau gyva būtybe, ne pasakų personažas“, - kartą pasakė pati G. Kelly. Vis dėlto ji klydo taip manydama. Nepaisant daugybės tiesą atskleidžiančių straipsnių ir ne visada tikroviškų biografijų kitiems ji liko ideali princesė ir moteris, kuriai likimo vis dar pavydi milijonai Pelenių visame pasaulyje.
Nevykėlė
Trečiu vaiku tėvams tapusi G. Kelly šeimoje nepritapo nuo pat gimimo. Pernelyg kukli, nerangi ir šiek tiek stamboka mergaitė dažniau tėvus liūdindavo nei džiugindavo, nes jie nuoširdžiai manė, kad nedailios išvaizdos mergaitei neverta tikėtis įspūdingos karjeros ar dėmesio verto sutuoktinio. Visas viltis G. Kelly tėvai dėjo į kitas dvi dukras.
Nors būsimos princesės tėvai buvo pasiturintys, o tėvo vadovaujamas statybų verslas suteikė galimybę šeimai gyventi prabangiame name ir mėgautis visomis gėrybėmis, motina dukrų nelepino. G. Kelly tekdavo išaugti vyresnės sesers Peggy drabužiai, o vėliau ji tuos drabužius atiduodavo jaunėlei Lisanne. Visos Kelly šeimos mergaitės buvo auklėjamos griežtai ir labai dievobaimingai.
Baigusi mokyklą G. Kelly nusprendė stoti į Amerikos dramos meno akademiją. Jos tėvo nesužavėjo toks dukters sprendimas, tačiau jis jai leido įgyvendinti sumanymą. Vis dėlto G. Kelly atvykus į Niujorką paaiškėjo, kad atranka jau buvo pasibaigusi. Į akademiją patekti jai padėjo mylimas dėdė žinomas dramaturgas George’as Kelly. Jo prašymu G. Kelly buvo surengta atskira atranka, kurią ji sėkmingai praėjo. Tiesa, merginai buvo nurodyta padirbėti su balsu, nes jis nebuvo tinkamas.
Nepaisant G. Kelly nevykėle laikiusių tėvų lūkesčių, kurie manė, kad mergina visiškai nepasiruošusi savarankiškam gyvenimui, ji greitai rado sau vietą Niujorke. Maža to, jai pavyko uždirbti pinigų dirbant modeliu ir filmuojantis reklamose. Tiesą pasakius, būsimai Monako princesei nelabai terūpėjo, ką ji reklamuoja – cigaretes ar apatinį trikotažą. Dalį uždirbtų pinigų ji siuntė tėvui, nes nenorėjo būti našta šeimai.
Greitai įsimylinti G. Kelly
Kiekvieną dieną atrodanti vis geriau mergina nelikdavo nepastebėta ne tik profesionalių fotografų, svajojusių apie tokį modelį, bet ir kitų vyrų. Gražuolė šviesiaplaukė buvo iš tų merginų, kurias priešingos lyties atstovai ilgai palydi žvilgsniu. Išsivadavusi iš globėjiškų tėvų ir gyvenanti dideliame mieste G. Kelly visiškai pamiršo apie griežtą auklėjimą – ji norėjo mylėti ir būti mylima. Taigi prasidėjo jos nesibaigiančių romanų virtinė, kurių dalis turėjo svarių šansų baigtis santuoka, jei tik ne jaunosios gražuolės šeima. Jos tėvai dažnai sukritikuodavo dukters gerbėjus, nes norėjo, kad būsimas žentas būtų tiesiog idealus.
Pirmuoju G. Kelly gerbėju, sulaukusių griežto gražuolės tėvų „ne“, tapo akademijos dėstytojas Donas Richardsonas. Pora ilgai neafišavo savo santykių, tačiau paskutiniame kurse mergina nusprendė nusivežti jaunikį į tėvų namus. Pažintis baigėsi dar neprasidėjusi. Nejaunas, neturtingas ir netgi tuo metu dar vedęs vyras iš karto nepatiko G. Kelly tėvams. Vieną iš viešnagės dienų, kai įsimylėjėliai išėjo pasivaikščioti, aktorės mama nepasikuklino ir išrausė svečio daiktus, kuriuose aptiko dokumentą ir ten buvusią informaciją apie vis dar nepasibaigusį skyrybų procesą. Po šio radinio D. Richardsono buvo paprašyta palikti dievobaimingų G. Kelly tėvų namus ir daugiau niekada į juos nebegrįžti. Nepaisant šio konflikto gražioji aktorė ne iš karto nutraukė santykius su mylimuoju. Grįžusi į Niujorką ji atnaujino uždraustus susitikimus, tačiau neilgam – tekėti prieš tėvų valią ji neketino. Be to, aplink buvo daug kitų vyrų, troškusių gauti tokią žmoną.
Iraniečių šeichas apibėręs G. Kelly brangiais papuošalais taip pat nepasirodė tinkamas variantas aktorės tėvams. Dizaineris Olegas Cassini kaip ir daugelis kitų mėgino vesti gražuolę, tačiau jo bandymai nebuvo sėkmingi, nes G. Kelly tėvai padarė viską, kad tik sugriautų šią porą. Kai vyras atvyko pažindintis su jos tėvais, mylimosios tėvas ir brolis paprasčiausiai atsisakė su juo kalbėtis. O. Cassini ilgai kentėjo G. Kelly artimųjų nepagarbą, tačiau galiausiai pasidavė.
Garsaus režisieriaus mūza
G. Kelly debiutas kine įvyko 1951 m., kai jau teko epizodinis vaidmuo filme „14 valandų“, o iki šių filmavimų aktorė jau buvo nemažai padirbėjusi teatre ir televizijoje. Ypatingą vietą žavingos blondinės kino karjeroje užėmė bendradarbiavimas su Alfredu Hitchcocku. Jo režisuoti filmai „Įvykus žmogžudystei skambinkite M“ ir „Langas į kiemą“ pripažinti geriausiais šio režisieriaus darbais, o G. Kelly tapo jo mūza. 1953 m. merginai teko vaidmuo filme „Mogambo“ ir ji buvo nominuota „Oskarui“ už antro plano vaidmenį. Vis dėlto išsvajotoji statulėlė į jos trapias rankas pateko ne tą kartą, o 1954 m., kai ji buvo nominuota už vaidmenį filme „Mergina iš kaimo“.
Pasiekusi karjeros piką Holivudo žvaigždė jautėsi kaip niekada vieniša, tačiau ir toliau paisė tėvų nuomonės, kuriems kategoriškai neįtikdavo dukros mylimieji, todėl jos santuokos klausimas vis dar buvo neišspręstas.
„Sėdėjome kartu, tik „Oskaras“ ir aš, nieko daugiau, tai buvo siaubinga, niekada gyvenime nesijaučiau tokia vieniša.“ – vėliau aktorė su liūdesiu dalijosi prisiminimais apie naktį po „Oskarų“ teikimo ceremonijos.
Naujas gyvenimas
Savo būsimą vyrą pirmą kartą G. Kelly pamatė 1955 m. Šis susitikimas turėjo tapti siužetu originaliai žurnalo nuotraukai – kino žvaigždė spaudžia ranką Monako kunigaikščiui Rainier III, tačiau šis susitikimas tapo santykių pradžia. Trumpas Holivudo delegacijos vizitas Kanų festivalyje baigėsi jo Didenybės ir aktorės emocijų kupinu susirašinėjimu. Po pusmečio kunigaikštis ėmėsi ryžtingų veiksmų ir nusprendė apsilankyti pas G. Kelly tėvus. Šį kartą jie palaimino dukters pasirinkimą.
Vis dėlto prieš vestuves G. Kelly laukė nemalonus siurprizas – ginekologinė apžiūra. Kunigaikštis norėjo įsitikinti, kad būsima jo žmona pajėgi pagimdyti jam sosto paveldėtoją. Medicininė komisija aktorei kėlė nerimą, nes neišvengiamai turėjo paaiškėti, kad ji nebėra skaisti. Vis dėlto Monako kunigaikštis tai ignoravo – jam pakako žinoti, kad jo išrinktoji yra visiškai sveika. Pasibaigus formalumams prasidėjo pasiruošimas vestuvėms.
G. Kelly vestuvinė suknelė iki šiol kelia viso pasaulio mados gerbėjų susižavėjimą. Kino studijos „Metro Goldwyn Mayer“ kostiumų dailininkės Helen Rose sukurta suknelė perduota kartu su detaliu aprašymu, kaip teisingai ją vilktis. 1956 m. balandžio 18 d. ištekėjusi G. Kelly visiems laikams atsisveikino su kinu ir ėmėsi svarbiausio ir sudėtingiausio Monako princeses vaidmens.
Ką reiškia būti princese
G. Kelly persikėlus gyventi į Monaką turistų srautas padidėjo kelis kartus, o ši maža valstybė tapo itin populiaria vieta. Kunigaikštienė aktyviai dalyvavo labdaringoje veikloje, organizavo Kalėdų eglutes vaikams ir arbatos gėrimo pasisėdėjimus neįgaliesiems. Padėjusi tašką aktorinėje karjeroje ji turėjo rasti kitų būdų realizuotis. Žinoma, dar ilgą laiką ji sulaukdavo siūlymų atnaujinti filmavimus kine. A. Hitchcockas ilgai neprarado vilties ir tikėjosi, kad jo mūza dar grįš, tačiau ištekėjusi už princo G. Kelly neturėjo teisės daryti su savo gyvenimu tai, ką norėjo.
„Aktoriai JAV gali atskirti viešą gyvenimą nuo asmeninio, tačiau čia, Monake, būdama princo Rainier žmona galiu atlikti tik vieną vaidmenį – būti princesė“, - teigė G. Kelly.
Su šiuo vaidmeniu ji susidorojo labai sėkmingai. Labdaringą veiklą vykdžiusi Monako princesė stengėsi būti gera žmona ir motina. Visiškai pasinėrusi į motinystę ji nepastebėjo, kad užaugino labai kaprizingus vaikus, kurie nežinojo žodžio „ne“. Aktorė dievino sūnų ir dukteris, ypač jaunėlę, nes svajojo apie didelę šeimą. Kadangi G. Kelly teko patirti kelis persileidimus, trečio vaiko atėjimas į pasaulį jai tapo tikra dangaus siųsta dovana. Kunigaikštienė dažnai į parduotuves, parodas, madų pristatymus, muziejus ir teatrą dažnai vykdavo kartu su vaikais, kurie visur elgdavosi siaubingai: šaukdavo, išdykaudavo, keldavo isteriją. Laikui bėgant ji tapo tikra savo vaikų tarnaite, su kuria jie elgdavosi atitinkamai.
Pasakos pabaiga
Asmeninis G. Kelly gyvenimas su kunigaikščiu taip pat nebuvo pasakiškas. Laikui bėgant jos vyras visomis prasmėmis idealiai ir milijonų širdis pavergusiai G. Kelly ėmė pavydėti jos populiarumo. Monako princas leisdavo sau ironizuoti vertindamas žmonos idėjas kitų žmonių akivaizdoje, o jos rengiamuose vakarėliuose atvirai demonstruodavo nuobodulį. Žmonos susidomėjimas herbariumais taip pat buvo tapęs juokų objektu, o kai G. Kelly surengė itin didelio pasisekimo sulaukusią savo darbų parodą, vyras tiesiog įtūžo. Jo nedžiugino žmonos pasiekimai, nes pats jis negalėjo jais pasigirti. Sklido kalbos, kad jis savo žmonai nėra ištikimas. Kuo labiau G. Kelly stengėsi būti ideali, tuo labiau ji erzino savo sutuoktinį.
Auksinis narvelis, kuriame gyveno G. Kelly, metams bėgant darėsi vis ankštesnis. Vaikai augo nevaldomi, grožis blėso, vyras nutolo, buvo daug draudimų ir mažai leistinų dalykų. G. Kelly negalėjo išsiskirti, nes jei tai būtų padariusi, jai būtų tekę atsisakyti sūnaus ir dukterų. Jai teliko sukandus dantis ir toliau vaidinti laimę, kurios nei jos širdyje, nei šeimoje jau neseniai nebebuvo.
Princesės mirtis tapo netikėtu smūgiu visiems. Jai buvo vos 52 metai, kai rugsėjo 13 d. ji pati sėdo prie automobilio vairo, atsisakė vairuotojo paslaugų ir išsiruošė į nedidelę kelionę kartu su dukra. Nesuvaldžiusi automobilio posūkyje ji nugarmėjo į prarają. G. Kelly dukra išgyveno, o patyrusi daugybines traumas Monako kunigaikštienė rugsėjo 14 d. buvo atjungta nuo dirbtinio gyvybinių funkcijų palaikymo aparato.
Sklido daug gandų, susijusių su šia avarija. Daug kam ši katastrofa atrodė surežisuota, buvo keliama versija, pagal kurią prie avarijos prisidėjo su G. Kelly kartu važiavusi dukra Stephanie. Vis dėlto Monako valdžia padarė viską, kad apsaugotų merginą nuo įtarimų. Oficiali šio nutikimo versija – G. Kelly ištikęs insultas, dėl kurio ji nesuvaldė automobilio.
„Ji buvo tikra princesė nuo pat gimimo“, - kartą apie G. Kelly yra pasakęs garsus dainininkas Frankas Sinatra. Tai yra tikra tiesa: aktorė atrodė kaip tikra aristokratė iš prigimties, tačiau titulas ir padėtis visuomenėje negarantuoja laimės, o G. Kelly akivaizdžiai tam nebuvo pasiruošusi.
