Susipažinkime
Agnė Gaisrė, 37 m.
Dirba Žmogaus teisių stebėjimo institute, įgyvendina įvairius socialinius projektus.
Turi 3,5 metų dukrą.
Antakalnyje praleido vaikystę, paskui išsikraustė į Kauną, bet galiausiai grįžo į vaikystės butą prie Sapiegų parko.
„Miesto laboratorijos“ darnios veiklos koordinatorė.
Daiva Gerulytė, 53 m.
Darbas. Daug metų dirbo finansų srityje Lietuvoje ir Švedijoje, šiuo metu ilsisi nuo intensyvaus darbo – rašo straipsnius, skaito paskaitas apie investavimą.
Turi suaugusius sūnų ir dukrą.
Antakalnyje 27-erius metus gyvena jos mama, Daiva užaugo miesto centre, gyveno Pilaitėje, dabar įsikūrusi netoli mamos, kitoje kelio pusėje nuo Sapiegų parko.
„Miesto laboratorijoje“ padeda sužiūrėti verslo planus ir kitus dokumentus.
Goda Sosnovskienė, 37 m.
Dirba „Skalvijos“ kino centre, įgyvendina edukacinius projektus.
Turi 8-erių ir 15-os metų sūnus.
Antakalnyje apsigyveno prieš 5-erius metus – negalėjo atsispirti vietos traukai. Prieš tai gyveno Žvėryne, Žirmūnuose, Šeškinėje.
„Miesto laboratorijoje“ rūpinasi socialiniais, edukaciniais projektais.
Renata Domeikaitė, 27 m.
Dirba „Barclays“ operacijų centre Lietuvoje socialinės atsakomybės projektų koordinatore.
Antakalnyje apsigyveno grįžusi iš studijų Amsterdame. Kilusi iš Marijampolės, studijavo Vilniuje.
„Miesto laboratorijoje“ atsakinga už komunikaciją ir darnaus vystymosi idėjas.
Pradžia. Viskas prasidėjo prieš 3-ejus metus, kai susivieniję žali.lt ir Antakalnio bendruomenės nariai Sapiegos ligoninės teritorijai priklausančiame parke sukasė kelias lysves ir pasodino pirmąjį daržą. Tai tapo bendruomeninės daržininkystės pradžia. Po metų sutvarkytas ir užsodintas senas ligoninei priklausęs 500 m² stiklinis šiltnamis. Vis daugiau rajono gyventojų ateidavo čia praleisti laisvalaikio. Vieni norėjo pailsėti po darbo, kiti – ko nors užsiauginti. Pašnekovės neslepia, kad iš pradžių sunkiai įsivaizdavo bendrą darbą. „Kaip bus? Aš pasodinsiu pomidorus, o kažkas juos skins? O kas viską laistys? Kas ravės?“ – pirmąsias abejones juokdamasi prisimena Renata. Paskui paaiškėjo, kad viskas paprasčiau, nei atrodo. Kas ką turi, susodina, kas turi laiko, nuravi, palaisto. Auga pomidorai, agurkai, salotos, špinatai, o derliaus būna tiek, kad užtenka visiems norintiesiems ir dar lieka. „Žmonės kartais stebisi, kaip daržovių neišvagia, – sako Agnė. – Parkas kurį laiką buvo uždaras, bet pernai iškraustyta ligoninė, tad dabar į jį gali ateiti bet kas. Šiltnamį rakiname, bet visi žino, kur yra raktas. Tik kartą yra moliūgą pavogę, ir viskas.“
Žmonės. Pirmais metais besidarbuojančiųjų darže buvo nedaug – maždaug 15 žmonių. Teko net laistymo grafiką sudaryti, kad augalai nežūtų. Pamažu savanorių daugėjo. „Pradedi jausti atsakomybę. Žinai, kad po darbo reikia ne tik vaikus pavalgydinti, bet ir į daržą nubėgti, pažiūrėti, ar viskas gerai, ar neišdžiūvo“, – prisimena Goda. Dabar į talkas ateina dešimtys, į renginius – Kaimynų dieną ar Kalėdų šventę – jau susirenka keli šimtai, o feisbuke paskelbtą informaciją peržiūri net keli šimtai tūkstančių žmonių. Ateina ir šeimų, ir vienišių, ir vaikų, ir pensininkų. Vyriausiam daržininkui – daugiau kaip 80 metų. Gal tik paaugliai vangiau įsitraukia. Vieną dieną besidarbuodamos darže Agnė ir Goda nutarė, kad norisi kažko daugiau. Kai savo norus paskelbė feisbuke, atsiliepė Renata ir teisininkė Eglė Ignatavičiūtė. Taip atsirado projektas „Miesto laboratorija“.
Pradedi jausti atsakomybę. Žinai, kad po darbo reikia ne tik vaikus pavalgydinti, bet ir į daržą nubėgti, pažiūrėti, ar viskas gerai, ar neišdžiūvo.
Idėja. Renata Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, gilinosi į klimato kaitą. Vėliau Amsterdamo universitete mokėsi darnaus vystymosi. Domėjosi miestų plėtra – kaip juos pakeisti, kad, net be paliovos augdami, nekenktų aplinkai, atlieptų gyventojų poreikius. Apie tokius projektus Renata ne tik girdėjo – matė įgyvendintų. Vienas įspūdingesnių – Amsterdame esantis „De Ceuvel“. „Viskas prasidėjo nuo to, kad grupė žmonių apleistoje, užterštoje, niekam nereikalingoje buvusios laivų statyklos teritorijoje nutarė įrengti žaliąją erdvę, – pasakoja ji. – Prisodino augalų, valtyse pristatė pastatų, iš lentų įrengė kavinę, ją labai pamėgo vietos hipsteriai ir turistai. Projektas išgarsėjo, apie jį ėmė rašyti ne tik Europos, bet ir JAV dienraščiai.“ Filipinuose Renatai didelį įspūdį padarė ekologinis kaimas. „Vienas inžinierius jį kūrė 10 metų, – sako pašnekovė. – Jame žmonės beveik viską pasigamina patys. Energija gaunama iš saulės kolektorių, plėtojama vertikalioji žemdirbystė, amatai. Manau, tokie dalykai turi perspektyvą ir Lietuvoje. Ne veltui pastaruoju metu taip išpopuliarėjo ekologija, vėl visi nori patys auginti daržoves, žalumynus.“
Startas. Pirmasis didelis bendruomenės renginys – Kalėdos Sapiegų parke – leido patikrinti, ar bendruomenei reikia ko nors daugiau. „Norėjome padaryti Kalėdų pasaką ir padarėme, – plačiai nusišypsodama sako Goda. – Norinčiųjų prekiauti buvo tiek, kad negalėjome visų sutalpinti. Nerimavome, ar pavyks, juk ten – plynas laukas, stogų nėra, elektros nėra. Dar ir oras pasitaikė kaip reta bjaurus – lietus, vėjas. Vis dėlto žmonės ėjo būriais, o nuotaika buvo be galo šventiška.“ Lemputėmis apšviesta alėja, palapinės, arbata, fakyrų pasirodymai, mugė, šiltas maistas, su vaikais žaidžiantys skautai, – pasak Agnės, atrodė, kad žmonės to ir laukė, tai buvo kaip sprogimas. „Vienas po kito ėjo į mūsų palapinę ir dėkojo, kad sumanėme tokią šventę. Jautėmės labai pakylėtos, bet, tiesą sakant, ir pavargome kaip reikiant“, – atsidūsta moteris. Ir tuoj pat visos pasidžiaugia, kad jų yra ne viena. Kai kuriai nors nusvyra rankos, iniciatyvos imasi kita. „Taip ir išsijudiname, – sako Renata. – Vienam sunku išlaikyti tą euforiją, juk susiduri ir su laiko trūkumu, ir su pinigų stoka, ir su žmonių skepticizmu.“
Ateities vizija. Šis puikiai pavykęs renginys padėjo patikėti, kad bendruomenės ateities vizija gali būti įgyvendinta. O ji tikrai daro įspūdį – ir užmojais, ir konkretumu. Šiuo metu antakalniečiai jau gali naudotis nemažu pastatu, kuriame anksčiau buvo ligoninės dirbtuvės. Vienoje jo dalyje kuriama edukacinė erdvė. Čia žmonės jau mokosi restauruoti baldus, susikalti lovelius daržovėms auginti ir kt. Štai neseniai bendruomenės auksarankiai iš senų durų pagamino fantastišką stalą. Jį statys būsimoje kavinėje. Šią, suremontavus pastatą, ketinama įkurti šalia dirbtuvių. Tai bus ne tik bendruomenės susibūrimo vieta, bet ir pagrindinis pajamų šaltinis edukacijos centrui išlaikyti. „Patiekalus gaminsime iš savo darže augančių augalų, bendradarbiausime su arti gyvenančiais ūkininkais, naudosime išmesti paruoštus „kreivus“ vaisius ir daržoves, – vardija Goda. – Vandenį šildys saulės kolektoriai. Pagrindinis akcentas bus bendruomenę jungiantis ilgas stalas. Ant pastato stogo planuojame įrengti šiltnamį. Žiemą – daržovių užsiauginti išmaniajame šiltnamyje pastato viduje.“ Tokių projekto iniciatorės matė pačiose netikėčiausiose erdvėse, netgi Londono metro. Viską – drėgmę, šviesą, temperatūrą – juose reguliuoja kompiuteriai. Naudojamas ekologiškas LED apšvietimas, o žalumynai, kad užimtų mažiau vietos, auga ne horizontaliose lysvėse, o vienas virš kito išdėstytuose loveliuose sudarydami įspūdingą žalią sieną. Bus stengiamasi, kiek įmanoma, laikytis judėjimo „Be atliekų“ principų. Tas pats vanduo (vadinamas pilkuoju) bus naudojamas kelis kartus, – iš kriauklės jis nutekės į tualeto bakelį. Organinės atliekos keliaus į komposto dėžes. Agnė sako, kad jų dabar yra tokių kompaktiškų, kad galima laikyti namo viduje. Tose dėžėse atliekos, veikiamos aukštos temperatūros, kompostu virsta per 24 valandas. Juo bus tręšiamas daržas, o jei liks, bus galima pasidalyti su miesto daržininkais. Tarą ketinama naudoti daugkartinę, taip pat planuojama vengti pakuočių, produktai bus perkami sveriami arba dideliais kiekiais ir t. t.
Edukacija. Į visus veiklos procesus savanorės stengiasi įtraukti kuo daugiau bendruomenės narių. Noriai padeda ir šeimynykščiai – vyrai, vaikai. Agnė juokdamasi prisimena, kaip jos trimetė dukrelė, paklausta, kur eis iš darželio, išdidžiai atsakydavo: „Į dirbtuves!“ Čia žmonės ne tik padeda, bet ir patys mokosi. O mokytis tikrai yra ko. Agnė prisimena, kaip vasarį gautas sėklas, kurias reikėjo sudaiginti ir paruošti, kad būtų galima persodinti į šiltnamį, žmonės iškart namie ir pasisėjo. Balandį moliūgai jau žydėjo ant palangių. Žinoma, buvo pernelyg dideli persodinti. „Štai neseniai genėjome medžius, pasikvietėme profesionalą. Prigužėjo žmonių – padėti ir pasimokyti, – pasakoja Daiva. – Tie, kurie įsitraukia į veiklą, ateina čia kaip į savo namus. Juk smagu gerti kavą prie stalo, kurį pats šlifavai.“ Įdomus atrodo ir projektas „Mano kaimynas – menininkas“. „Antakalnyje gyvena labai daug menininkų, kai kurie yra mūsų kaimynai, galbūt gyvena tame pačiame aukšte, o mes nežinome, kas jie tokie. Organizuosime susitikimus, akustinius koncertus, parodas, net bendras vakarienes su menininkais. Ir žmonėms bus įdomu, ir menininkai turės kur pasirodyti“, – svajoja Goda.
Dar vienas svarbus projektas susijęs su Grybo gatvėje esančiais vaikų globos namais – planuojama ten gyvenančius vaikus įtraukti į veiklą, kiekvienam iš jų skirti po mokytoją. Moterys tikisi, kad tai padės vaikams įgyti svarbių gyvenimiškų įgūdžių, pasijusti reikalingiems ir net užsidirbti. Štai viena virėjos specialybės šiuo metu besimokanti mergina galėtų sėkmingai dirbti kavinėje ir įgyti reikalingos praktikos.
Išmaniajame šiltnamyje darbuotis, eksperimentuoti ir įvairius tyrimus atlikti galėtų aukštųjų ar bendrojo lavinimo mokyklų auklėtiniai, jaunieji mokslininkai.
Rėmėjai. Kol projektas įsibėgės, reikia pinigų startui – kavinei suremontuoti ir įrengti. Renata atsidūsta, kad bandymai gauti paramos iš Europos Sąjungos fondų kol kas bergždi, mat konkursus laimi didelės, pelningos įmonės. Vis dėlto moterys nenuleidžia rankų – kreipiasi į privačias bendroves, vietos gyventojus, prašo prisidėti ne tik pinigais, bet ir daiktais, paslaugomis. Nesuprasi, ar savanorių entuziazmas įkvepia, ar merginos laiku „pagavo bangą“, – jos negali atsidžiaugti žmonių geranoriškumu, vartai veriasi vieni po kitų. Štai sėklų dalijimo dieną savo paslaugas pasiūlė Antakalnyje gyvenanti kraštovaizdžio dizainerė. Viena įmonė pasiryžusi įrengti vandens šildymo sistemą, kita sutiko padėti parengti virtuvės technologinį projektą ir sutvarkyti reikiamus leidimus, trečia prisidėjo prie aplinkos tvarkymo. „Verslininkams tai irgi naudinga, – sako Renata. – Amsterdamo pavyzdys rodo, kad tokios vietos yra didelis vietinių žmonių ir turistų traukos objektas. Gamintojai gali parodyti savo produktus, lankytojai gali įvertinti, kaip technologijos veikia. Juk nenueisi pas nepažįstamą žmogų į namus, o čia vartai atviri visiems.“
Paklaustos, kodėl į savo kompaniją neįsileidžia vyrų, visos nusijuokia. Paprieštarauja – Antakalnio darže aktyviai dirba ir bendruomenę buria miesto daržininkas Mindaugas Danys. Vis dėlto pripažįsta, kad socialine veikla visame pasaulyje labiau domisi moterys. „Manau, tai susiję su mūsų prigimtimi, mums labiau rūpi pasaulio likimas, esame empatiškesnės. Ir tikrai nereikia to neigti. Juk tai – mūsų stiprybė, o ne silpnumas“, – reziumuoja Goda.
Agnė Gaisrė pataria, kaip įsirengti daržą balkone
Kur? Atkreipkite dėmesį, kurioje pusėje yra balkonas. Šiaurinėje labiau tinka auginti špinatus, salotas, petražoles, o pomidorams bus mažai saulės. Pietinėje neretai viskas išdega, reikia priedangų, dažniau laistyti. Geriausia augalams yra pietrytinė, pietvakarinė pusės.
Ką? Balkone galima auginti beveik visus prieskonius: bazilikus, čiobrelius, rozmarinus, mėtas. Pastarosios netgi geba peržiemoti. Pasiteisina agurkai, tik reikia rišti siūlus. Pomidorai geriau žemaūgiai. Jau galima rasti ir balkone auginti skirtų cukinijų sėklų. Jų lapai ir vaisiai mažesni nei tradicinių. Be to, yra dekoratyvios – gražiai veši, ilgai žydi.
Kame? Moliniai didesni vazonai tinka labiau nei plastikiniai loveliai, šiuose augalai kur kas greičiau perdžiūva. Dabar prekiaujama specialiais maišais su paruoštu substratu, tereikia išpjaustyti juose skyles ir galima sodinti.
Kada? Sėti žalumynus galima vos pasibaigus šalnoms, pomidorai ir agurkai sodinami kiek vėliau. Per šalnas galima užmesti plėvelę. Įvertinkite atostogas. Jei, jums išvykus kelioms dienoms, darželio niekas nelaistys, augalai gali žūti. Gal laikas susipažinti su kaimynais?
