Kas paskatino užsiimti šia veikla? Ko tikėjotės? Ar lūkesčiai išsipildė?
2007 metais prieš Kalėdas su vyru nutarėme ne padovanoti artimiesiems materialias dovanas, o paaukoti jų vardu. Norėjome, kad pinigai pasiektų Lietuvos skurstančiuosius ar ligonius. Manėme, užtruksime porą valandų, bet sugaišome kelias dienas, mat 2007 m. labdaros fondų interneto svetainėse buvo sunku rasti sąskaitos numerį. Šeimoje pradėjau kalbėti, kaip įsivaizduoju tokį puslapį. Vieną dieną mano vyras pasakė: „Na, žinai, tu labai daug apie tai šneki. Arba pradėk daryti, arba nustok šnekėti.“ Taip gimė „Geros valios projektai“ ir aukok.lt, o vėliau – pagalbadaiktais.lt, pagalbadarbais.lt. Lūkesčiai nebuvo dideli, norėjosi užsukti aukojimo mechanizmą. Nustebau, kad pirmaisiais metais gaudavome daugybę padėkų už tai, ką darome, kad atsirado toks aukojimo portalas. Po dviejų veiklos mėnesių banko „Swedbank“ atstovai pasiūlė mums bendradarbiauti. Tai buvo didelė paspirtis, geras startas. Nemeluosiu – veiklos pradžioje, kai trūko stabilumo ir aiškumo, kai atsitrenkdavome į kliūtis, kildavo abejonių, ar verta šį darbą tęsti.
Kaip keičiasi aukoti linkusių piliečių mąstysena?
Per 7-erius metus aukojančiųjų gerokai padaugėjo. Mūsų jaunimui yra natūralios socialinės atsakomybės, ekologijos temos. Patys jaučiamės prisidėję prie aukojimo tradicijos augimo.
Ką rodo pasaulio kontekstas – ar mūsų žmonės linkę aukoti, dalytis? Ar esame atjautūs?
Mes patys tarptautinių tyrimų neatliekame, bet organizacija „Charities Aid Foundation“ kasmetėje ataskaitoje „World Giving Index“ pateikia stebėjimo, kaip pasaulio šalių gyventojai aukoja pinigais ir įsitraukia į savanorystės reikalus, duomenis. Mes tame sąraše neblizgame. Paskutinį kartą buvome 142 vietoje. Istorinė patirtis, nepasitikėjimas vieni kitais, netolerancija klaidoms lemia žemą mūsų reitingą šioje srityje.
Apibūdinkite aukojimo kultūrą Lietuvoje.
Matau ją kaip besivystančią. Tarkime, senose demokratinėse šalyse pensinio amžiaus moterys renginiuose renka aukas. Joms yra garbė dirbti savanorėmis dėl kokio nors kilnaus tikslo. Pas mus vis dar svetima, neįprasta, nejauku ir gal net gėda ko nors prašyti, rinkti aukas. Gerai suprantame sergančių, beglobių vaikų, beglobių gyvūnų problematiką, bet sunkiai suvokiame sudėtingesnes problemas. Pavyzdžiui, kad reikia aukoti ir tiems, kurie dirba benamių ar kalinių integravimo srityse. JAV, Didžiojoje Britanijoje renkami pinigai tolimų kraštų stichinėms nelaimėms įveikti. Mums šios nelaimės atrodo tolimos.
Kokią aukojimo praktiką vadintumėte geriausia ir kokią – blogiausia?
Blogiausia yra neįsigilinus pasmerkti, „nurašyti“ projektą. Tarkim, lengva pasakyti, kad benamis kaltas dėl savo situacijos ir kad jam nereikia padėti. Arba manyti: aš paaukojau, bet nežinau, kur nukeliavo mano pinigai, dėl to dabar niekada gyvenime niekam neaukosiu.
Aukoti reikia atsakingai. Jeigu jau leidžiate savo pinigus ir norite sumažinti asmeninio nusivylimo riziką, turite sąmoningai apsispręsti, pasidomėti, kur galima paaukoti, ką organizacija iki šiol yra nuveikusi, ar atsiskaito visuomenei, kur panaudojo surinktas lėšas, kiek žmonių joje dirba ar savanoriauja.
Interneto svetainės pagalbadaiktais.lt ir pagalba darbais.lt – kas tai per projektai?
Tai pagalba ne pinigais, o daiktais arba savanoryste. Per 200 savanorių koordinatorių visoje Lietuvoje pateikia informaciją apie realius poreikius. Tarkim, daugiavaikė šeima Šakių rajone neturi lovos, o jūs ieškote naujos, tad seną galite padovanoti tai šeimai. Arba kraustotės, nenorite išmesti gerų daiktų, – galite padovanoti juos skurdžiau gyvenantiems žmonėms arba socialinės rūpybos, vaikų dienos centrams, vaikų ar senolių globos įstaigoms ir pan. Svarbu, kad seni daiktai rastų vietą antram gyvenimui, kad išmoktume dalytis.
Kada esame dosniausi?
Prieš Kalėdas. Statistika rodo, kad visose šalyse tai – aukojimo laikotarpis: maždaug 40 proc. visos paramos pasaulyje surenkama būtent šiuo periodu.
Ar palaikote ryšius su tais asmenimis, kurie skiria lėšų konkretiems paramos gavėjams ir nori žinoti, kaip parama panaudota?
Nuo pat portalo įkūrimo pradžios dirbame tokiu principu: organizacijos, gavusios paramą per aukok.lt, privalo atsiskaityti. Kai jos pateikia mums ataskaitas, kaip panaudojo paaukotus pinigus, mes išsiunčiame padėkas ir ataskaitas visiems žmonėms, kurie paaukojo. Prieš dvejus metus sumanėme pakalbinti nuolatinius aukotojus – ištraukti į dienos šviesą tūkstantį geraširdžių. Nė vienas nesutiko būti paviešintas. Dauguma rašė: „Nuoširdžiai tai darau. Darau, ką galiu.“ Žmonės aukoja ne dėl savireklamos, o nuoširdžiai norėdami padėti kitiems. Man tokios asmenybės nepaprastai gražios.
