Nuo vilties iki nusivylimo
A. M. Sigmund teigimu, minėtų laiškų originalai priklauso kolekcininkui iš JAV. Istorikė sako neturinti pagrindo abejoti Evos Braun laiškų tikrumu – tekstas buvo spausdinamas spausdinimo mašinėle, bet pataisymai daryti Hitlerio mylimosios ranka.
Dviejų laiškų, parašytų 33 m. E. Braun data – 1945 m. balandžio 19 ir 22 d., jie skirti draugei Hertai Schneider. Tuo metu E. Braun jau gyveno Hitlerio bunkeryje Berlyne, iš kur jis vadovavo ant visiško kracho ribos esančio savo Reicho likučiams.
Balandžio 19-osios laiške E. Braun rašo: „Mieloji Herta! Čia girdime šūvius Vakarų fronte, kasdien krenta bombos... Bet džiaugiuosi, šiomis sunkiomis akimirkomis būdama su juo. Tvirtai tikiu, kad viskas mums baigsis gerai.“
Tą dieną, kai Hitlerio mylimoji rašė šias optimistines eilutes, 1-ojo Baltarusijos fronto pajėgos galutinai pramušė priešo gynybą Zėlovo aukštumose ir patraukė Berlyno link. Iš kitos pusės miesto link ėjo 1-ojo Ukrainos fronto kariuomenės.
Per laiką, praėjusį nuo pirmo iki antro laiško, E. Braun išgyveno perėjimą nuo vilties prie visiškos nevilties. Balandžio 22 d. ji rašo: „Mano mieloji Herta, mes kovosime iki galo, tik bijau, kad mūsų galas vis arčiau ir arčiau. Nesuprantu, kaip tai atsitiko, bet nebetikiu Dievu. Negaliu apsakyti, kaip stipriai jaudinuosi dėl fiurerio. Nesuprantu, kaip visa tai leidome, Perduok labų dienų visiems mano draugams. Mirštu taip, kaip gyvenau. Man tai nesunku. Tu žinai.“
Mergina auksiniame narvelyje
Mokytojo ir siuvėjos duktė 17 m. Eva Braun susipažino su Adolfu Hitleriu 1929 m. asmeninio fiurerio fotografo Heinricho Hoffmanno studijoje, kurioje dirbo padėjėja.
40-mečiui Hitleriui mergina patiko ir jis ėmė siekti su ja susitikti, nenutraukdamas santykių su savo dukterėčia Geli Raubal.
Po geli savižudybės Hitleris visą dėmesį skyrė santykiams su Eva. Beje, Eva du kartus bandė nusižudyti – 1932 m. ji šovė sau į kaklą, o 1935 m. gegužę bandė nusinuodyti. Abu kartus E. Braun išgelbėjo gydytojai.
Nuo 1935 m. Hitleris priėmė ją į asmenines sekretores, bet šios pareigos buvo nominalios. Nuo 1936 iki 1945 m. E. Braun gyveno Hitlerio rezidencijoje Bavarijos Alpėse Berhofe.
Istorijoje žinoma daugybė atvejų, kai favoritės vaidino svarbų vaidmenį politikoje, tačiau apie E. Braun tai nepasakytina. Liudininkų teigimu, Hitlerio mylimoji visada likdavo šešėlyje – nacistų lyderis neatskleisdavo jai didžiosios politikos paslapčių.
Faktiškai E. Braun gyveno auksiniame narvelyje ir buvo Hitlerio žaisliukas laisvu laiku. Na bet pačiai merginai tokia padėtis tiko.
Tiesa, savo pėdsaką istorijoje E. Braun paliko – jos domėjimasis kinu ir fotografija suteikė istorikams galimybės gauti unikalių kadrų su Hitleriu, darytų jo rezidencijoje Alpėse.
Sutuoktuvės prieš pat savižudybę
Nerūpestingos linksmybės baigėsi 1945 m. kovą, kai E. Braun buvo priversta iškeisti Alpių grožį į Berlyno bunkerį.
Dėl to, koks buvo E. Braun ir Hitlerių santykių pobūdis, istorikai ginčijasi iki šiol. A. M. Sigmund, priešingai nei dauguma jos kolegų, mano, kad ši pora kelerius metus palaikė intymius ryšius ir faktiškai sutuoktinių santykius.
Tikslus atsakymas galėtų būti E. Braun dienoraščiuose, tačiau svarbiausia jų dalis po karo dingo be pėdsako. Istorikė mano, kad jie buvo ne sunaikinti, o išgabenti į JAV, tad laikui bėgant galėtų atsirasti, kaip neseniai buvo rasti Alfredo Rosenbergo dienoraščiai.
Po pasikėsinimo į Hitlerį 1944 m. liepos 20 d. E. Braun pareiškė, kad liks su juo iki galo. Ji tesėjo pažadą, o mirties išvakarėse paprašė Hitlerio vieno dalyko – įteisinti jų santykius. E. Braun ir Hitlerio sutuoktuvės įvyko 1945 m. balandžio 29 d. bunkeryje, tapusiame paskutiniu nacistų vado prieglobsčiu. 1945 m. balandžio 30 d. Hitleris ir jo žmona tapusi E. Braun nusižudė, o jų kūnus sudegino duobėje nuo bombos.
Sovietinių karių rastas jų palaikų liekanas saugojo slaptoje vietoje iki 1970 m., o tais metais sunaikino.
