Lewisas Carrollas, Charlie Chaplinas, Edgaras Allanas Poe – šiuos talentingus žmones ne kartą kaltino smerktina meile jaunoms mergaitėms, tačiau jų jausmai buvo daugiau nei vien tik aistra. Štai Edgaro Poe meilė 12 metų pusseserei Virginiai Elizai Clemm tapo jo gyvenimo prasme. 1836 metų gegužės 16 dieną įsimylėjėliai susituokė. Pasakojame nepaprastų garsaus amerikiečių rašytojo santykių istoriją.
Išpaikintas mažylis
Jaunystėje našle tapusi garsiojo rašytojo motina anglų aktorė Elizabeth Arnold Hopkins išvyko laimės ieškoti į Ameriką ir ten sutiko savo antrąjį vyrą Davidą Poe. Gastroliuojančių aktorių gyvenimas nebuvo paprastas, o ir pajamos jų buvo nedidelės. Praėjus metams po Edgaro gimimo tėvas paliko šeimą (sklandė gandai, kad Davidas metė žmoną, nutvėręs ją kito glėbyje), mirė ar paprasčiausiai prarado atmintį).
Dingus vyrui Elizabeth su trimis vaikais ant rankų atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje ir netrukus pati mirė nuo tuberkuliozės.
Našlaičiu likusio berniuko pagailo vaikų neturinčiai turtingo pirklio iš Ričmondo Johno Allano žmonai, ji ėmėsi globoti vaiką. Įtėvių šeimoje Edgarui nieko netrūko: jam buvo perkami gražiausi drabužiai, niekučiai ir knygos. Jam buvo suteiktas puikus išsilavinimas. Perdėtas įtėvių rūpestis baigėsi tuo, kad Edgaras visą savo gyvenimą elgėsi kaip išlepintas vaikas, švaistėsi pinigais ir nejautė ypatingo dėkingumo aplinkiniams už jų pastangas. Kai ateidavo laikas susimokėti už didžiules lošimų skolas, jis visada kreipdavosi į įtėvį, kuris savo pinigais, rekomendaciniais laiškais ir ryšiais ne kartą išgelbėjo Edgarui gyvybę. Tačiau Edgaras niekada nevertino Johno Allano palaikymo ir kai tas eilinį kartą įžeistas išpaikinto įsūnio elgesio atsisakė jam padėti, šis išvažiavo gyventi į Baltimorę pas tikrą tetą, jaunesniąją Davido Poe seserį.
Šventoji uošvienė
Edgarui visą gyvenimą sekėsi su geradariais. Nors našle likusi ponia Maria Clemm su dviem vaikais sunkiai vertėsi iš pensijos, ji su džiaugsmu priglobė savo sūnėną. Geraširdės moters akyse Edgaras užmezgė romaną su jos jaunesniąja dukra Virginia. Ir net kai 26 metų Edgaras prisipažino tetulei, kad įsimylėjo jos dvylikametę dukrą, ponia Clemm šią žinią sutiko visiškai ramiai. Ji norėjo, kad jos vaikai būtų laimingi ir palaimino santuoką, bet tik su viena sąlyga: jis ir Virginia nepradės intymių santykių, kol ji nenuspręs, kad dukra pasirengusi fiziniam artumui. Verta pažymėti, kad išpaikintas Edgaras paklausė savo tetos, o su savo žmona-pussesere visada elgėsi labai švelniai, pagarbiai ir su meile.
Labai greitai Virginia ir jos mama Edgarui tapo pačiomis artimiausiomis draugėmis. Jos kentėjo jo kaprizingą charakterį, girtuokliavimo priepuolius ir džiaugėsi kiekvienu išspausdintu jo kūriniu. Rašytojas Hervey Allenas taip aprašė šios šeimos laimingų dienų paveikslą: „Vakarais ji dainavo jam, sėdėdama prie židinio, o ponia Clemm užsiėmė rankdarbiais; kartais jis skaitydavo joms prislopintu balsu, galinčiu sutrikdyti net vaiduoklius, savo eilėraščius ar kokį nors klaikų pasakojimą, laikydamas rankose gražiu ir lygiu raštu išraitytą rankraštį, susuktą į ritinį, tarsi senovinis manuskriptas“.
Edgaro draugai pastebėjo, kad jis tarsi pražydo apsigyvenęs po vienu stogu su žmona. Rašytojas užsiėmė savo žmonos lavinimu, mokė ją prancūzų kalbos, taip pat ji buvo mokoma dainavimo, groti fortepijonu ir arfa.
Teko susimokėti už laimę
Nepaisant meilės žmonai, Edgaras liko tokiu pačiu plevėsa. Praėjus keleriems metams po vestuvių pasklido gandai apie jo romanus, o netrukus Virginia rimtai susirgo. „Sulig kiekvienu ligos paūmėjimu mylėjau žmoną vis švelniau ir vis desperatiškiau laikiausi jos gyvybės. Tačiau būdamas iš prigimties jautriu ir neįprastai nervingu žmogumi, kartais puldavau į beprotybę, kurią pakeisdavo ilgi siaubingo prašviesėjimo laikotarpiai. Tokiose visiško nesąmoningumo būsenose aš gėriau – vienas Dievas žino, kiek ir kaip dažnai“, – prisipažino Edgaras savo draugui laiškuose.
Jo girtuokliavimas dar labiau kenkė Virginios sveikatai, taip pat neigiamai atsiliepė ir pajamoms. Bėgant laikui šeimai neliko pinigų praktiškai net vaistams. Rašytoja Mary Gove Nichols prisiminė šį siaubingą įsimylėjėlių gyvenimo laikotarpį: „Ant šiaudinio čiužinio nebuvo užvalkalo, tik sniego baltumo lovatiesė ir paklodės. Buvo šaltas oras, ligonę purtė baisus drebulys, kurį paprastai lydėdavo sekinantis karščiavimas. Ji gulėjo, susisukusi į vyro paltą ir prispaudusi prie krūtinės didelę margą katę. Nuostabus gyvūnas, regis, suprato, kokią naudą suteikia. Tik paltas ir katė šildė vargšelę, neskaitant to, kad vyras delnuose šildė jos rankas, o motina – kojas“.
Dveji metais be Virginios
Virginia mirė 1847 metais, o Edgaras gyveno ilgiau už ją vos dvejus metus. Tas laikas jam buvo sunkus: gėrė vis daugiau, o dirbo vis mažiau. 1849 metais Edgaras sumanė vesti antrą kartą (jo išrinktąja tapo jaunystės meilė Sarah Elmira Royster). Tačiau reikalas iki altoriaus taip ir nepriėjo. Oficialios vestuvės turėjo vykti Edgarui grįžus iš nedidelės kelionės, tačiau jaunikis kažkur pradingo.
1849 metų spalio 3 dienos vakare senas Edgaro draugas gydytojas Josephas Snodgrassas gavo pranešimą: „Šalia 4-osios apygardos rinkimų apylinkės yra koks tai gerokai nukentėjęs džentelmenas, žinomas kaip Edgaras A. Poe, ir, panašu, yra ypač sunkios būklės, ir jis tvirtina, kad pažįsta jus, o aš jus užtikrinu – jam reikalinga skubi pagalba“.
Pusiau išprotėjęs ponas suplėšytais drabužiais sėdėjo policijos nuovadoje, drebėdamas ir pūsdamasis prieš teisėsaugininkus. Atvažiavęs gydytojas nuvežė Edgarą Allaną Poe į ligoninę, kur jis praleido keturias dienas. Protas rašytojui taip ir negrįžo. Jis kliedėjo, šūkaliojo kažkokius vardus, jį nuolat kankino mėšlungis, jis atsisakė valgyti ir gerti, o po keturių dienų mirė. Jam buvo 40 metų.
