Viršelio herojė teatro, kino ir televizijos aktorė Toma Vaškevičiūtė žurnalistei Astai Lipštaitei papasakojo apie meilę – darbui, gyvenimui, sau. Jaunos moters įžvalgas apie vaidmenis scenoje ir kasdienybėje darniai papildė svarstymai apie tai, kas palepina kūną ir sielą išjungus kameras ar nusileidus spektaklio uždangai. Dalijamės interviu ištrauka.
<...>
Tikiu, kad vieni vaidmenys aktoriui artimesni (apie tokius sakoma: „Kaip jam sukurtas“), kiti galbūt mažiau priimtini. Kurie iš sukurtų Jus labiausiai formavo, veikė kaip asmenybę?
Jei tik yra galimybė, iš kiekvieno personažo ką nors pasiimu. Visada randu, į ką stiebtis, lygiuotis. Dažnai kurdama charakterį permąstau ir kartais papildau savo vertybes. Herojai – lyg asmenybės, nors ir sukurtos kitų žmonių vaizduotės. Iš jų kartais tikrai yra ko pasimokyti. Iš didžiausią įtaką man padariusių vaidmenų galėčiau paminėti Luizę („Laimingi“), Ievą Teresę („Katedra“), Dorą („Mūsų klasė“), Hertą („Didvyrių aikštė“), labai įkvėpė Marcelė („Laisvės kaina. Savanoriai“). Jos visos – geros mano pažįstamos (šypsosi). Tikra laimė aktoriui būti pabučiuotam Dievo, įvertinam režisieriaus įžvalgos ir gauti tokį jam skirtą vaidmenį. Tada žiūrovas, stebėdamas aktorių scenoje, patiria pačių tikriausių katarsio akimirkų. Esu kelis kartus pajutusi šį ypatingą visiško žinojimo ir išsipildymo jausmą. Tokių akimirkų verta išlaukti, dėl jų verta kurti. Pavyzdžiui, spektaklis „Didvyrių aikštė“ – yra tokia pusantros valandos scena, kai vaidiname tik dviese su aktore Egle Gabrėnaite. Spektaklį vaidiname jau daugiau kaip metus, bet iki šiol jaučiame paslaptį, magišką nežinią. Labai branginu šią sceną – regis, tik lyginame marškinius, valome batus ir kalbamės, tačiau ji turi kažką ypač gražaus ir intymaus.
<...>
Kaip mėgstate pasilepinti?
Pasirūpinti savimi pavyksta ne visada, bet kai pavyksta kaip moteriai pasiimti iš gyvenimo malonumų, pajuntu visai kitokią gyvenimo kokybę, geriau jaučiuosi aš pati ir mano artimieji. Tuos nuostabius etapus norisi kartoti ir kartoti... Paradoksalu tai, kad labai sunku prisiversti. Man atrodo, kad moterims mylėti save ir mylimuosius trukdo tingėjimas. Kartais atrodo, kad, pavyzdžiui, neturi jėgų padaryti masažo mylimam žmogui. Nueini miegoti, o iš ryto atsikeli tokia pat pavargusi. Jei tik įveiktume savo tingulį, nuovargį ar apatiją, perliptume per save ir labiau pasirūpintume savimi, pajustume didžiausią malonumą. Net susitvarkius miegamąjį ir užmigus ramioje aplinkoje jausmas jau visai kitoks, atrodo, net galvoje lengviau. Prisiversti kartais sunku, tačiau nauda – daug didesnė. Ir sau, ir kitoms moterims linkiu to nepamiršti.
Kaip save palepinu? Apskritai sakoma, kad moteriai sveika skirti pusvalandį sau – susišukuoti, pasidažyti ir pan. Mylėtis irgi labai sveika. Esu įsitikinusi, kad seksas yra svarbi ir moterų, ir vyrų gyvenimo dalis, sveikatos šaltinis.
Esate vadinama viena gražiausių Lietuvos aktorių. Kaip puoselėjate savo grožį?
Regis, nieko ypatinga nedarau. Kai tik galiu (ir netingiu), mėgstu pasidaryti japonišką Yukuko Tanakos veido masažą, – vizažistė išmokė. Tikrai labai paprasta, visos gali susirasti internete (kodiniai žodžiai – Tanaka face massage) ir pamėginti. Jeigu kiekvieną dieną, ryte ir vakare, darysite, rezultatai bus įspūdingi.
Kas Jums gyvenime svarbiausia? Kokiu požiūriu vadovaujatės?
Šį principą man įskiepijo mano šeima, ypač – senelis: mylėti žmones, kiek tik įmanoma jais pasitikėti ir tikėti, neteisti, priimti tokius, kokie yra. Galvoti, ką džiaugsminga gali jiems duoti ar ką gera gali padaryti nesitikėdamas grąžos. Tikiu, kad teigiamos mintys ir jausmai grįžta keleriopai. Geros emocijos – irgi vienas iš pa(si)lepinimo būdų. <...>
Visas interviu – lapkričio mėnesio žurnale „Moteris“.
Nuotrauka – iš žurnalo „Moteris“ archyvo (fotografas – Paulius Gasiūnas, stilius – Karinos Leontjevos, makiažas ir šukuosena – Daivos Opriško)
