Mergina ir jūrų milžinai
Visiems žinoma tragiška laivo „Titanikas“ lemtis – jis nuskendo per patį pirmą plaukimą. Mažiau yra žinančių, kad „Titanikas“ turėjo du brolius dvynius ir kad jų likimas taip pat buvo ne itin sėkmingas.
Ir dar mažiau žino, kad visus tris didžiulius laivus sieja dama, kurios istorija – bene ryškiausia patarlės „moteris laive – nelaimė“ iliustracija.
Violet Constance Jessop galima vadinti plaukiojimo juodąja našle ir tuo pačiu – moterimi, kuriai labiausiai sekėsi kelionių vandeniu istorijoje.
20 a. pradžioje britų laivų statybos kompanijos „White Star Line“ sugalvojo pastatyti kelis transokeaninius lainerius, kurie turėjo priblokšti savo dydžiu, prabanga ir grožiu.
1907 m. Belfaste statybų biuras „Harland and Wolff“ pradėjo projektą.
Pirmas iš trijų vandenynų lainerių „Olimpikas“ buvo pradėtas eksploatuoti 1911 m. birželio 14 d. Antras – „Titanikas“ – 1912 m. balandį, trečias – „Britanikas“ – 1915 m. gruodį.
Stiuardesė, vardu Violet
1887 m. spalio 2 d. Argentinoje, airių emigrantų Williamo ir Katherine Jessopų šeimoje gimė mergaitė, kurią pavadino Violet. Vaikystėje ji susirgo tuberkulioze, gydytojai neteikė vilčių, tačiau mergaitė išgyveno. Kai mirė tėvas, Violet ir jos šeima persikėlė į Didžiąją Britaniją, ten ji mokėsi mokykloje prie moterų vienuolyno.
Violet buvo vyriausias vaikas šeimoje, tad kai susirgo motina, jai teko visais rūpintis. Mergina įsidarbino palydove laivų kompanijoje, ten ji patarnavo turtingiems laivų keleiviams.
23 m. V. Jessop buvo tarp patarnautojų, kurias 1911 m. birželį perkėlė dirbti į ką tik pastatytą laivą „Olimpikas“. Mergina neapsidžiaugė – laineris turėjo plaukti per Atlanto vandenyną, o oro sąlygos šiuo maršrutu Violet nedžiugino, bet dėl savo padėties ji susitaikė su darbdavio sprendimu.
1911 m. rugsėjo 20 d. „Olimpikas“ dėl nesėkmingo manevravimo susidūrė su laivu „Hawk“. Laivai buvo apgadinti, bet nenuskendo. Per incidentą niekas nežuvo. Tuo metu „Olimpikui“ vadovavo kapitonas Edwardas Johnas Smithas – „Titaniko“ (per pirmą ir paskutinį jo plaukimą) kapitonas.
„Olimpikas“ pergyveno abu brolius, ištvėrė Pirmą pasaulinį karą, grįžo į transatlantinius maršrutus, iš viso praplaukęs 257 kartus iš Niujorko ir atgal, o 1935 m. nutarta baigti joeksploatavimą ir nusiųsti į metalo laužą.
Likusi gyva
1912 m. balandį Violet pervedė dirbti į „Titaniką“, nors ji labai nenorėjo. Visgi ją įtikino, motyvuodami tuo, kad darbas išliaupsintame „Titanike“ ateityje taps jai puikia rekomendacija.
Balandžio 14-osios vakare Violet, atidirbusi savo pamainą, nuėjo į kajutę ir jau beveik miegojo, kai pajuto stuktelėjimą. „Titanikas“ susidūrė su ledkalniu.
Kaip ir kitos palydovės, ji gavo nurodymą eiti į viršutinį denį. „Titaniko“ ekipaže buvo tik 23 moterys, šioje situacijoje jos niekuo negalėjo padėti. Naktį, 1.20 val. palydoves susodino į valtį Nr. 16. Kai Violet sėdo į valtį, jai įdavė į rankas vaiką, kurį ji perdavė į laivą „Karpatija“. Ten jį perėmė kažkokia moteris. Mergina vėliau pasakojo taip ir nesužinojusi, ar tai buvo vaiko motina – tuo metu sušalus ir išsigandus nesinorėjo klausinėti.
Per „Titaniko“ katastrofą liko gyvi tik 710 žmonių iš 2224 plaukusių. Regis, po tokio įvykio Violet turėjo atsisakyti plaukiojimo.
Medicinos sesuo iš „Britaniko“
Likimas suvedė ją su trečiu broliu – „Britaniku“. Laivas buvo pastatytas baigiantis 1915 m., kai jau buvo įsismarkavęs Pirmasis pasaulinis karas. Britų Admiralitetas perėmė laivą ir ketino naudoti jį, kaip valstybinį laivą. 1916 m. Violet įlipo į laivą – ji buvo Britanijos Raudonojo kryžiaus medicinos seselė. Blogesnio ženklo laivui negalėjo būti, nepaisant to, kad po „Titaniko“ katastrofos „Britaniką“ stipriai patobulino.
1916 m. spalio 28 d. vokiečių povandeninis laivas „U73“ Kea kanale – tarp Kea salos ir Graikijos – pridėjo minų. 1916 m. lapkričio 21 d. plaukdamas 20 mazgų greičiu „Britanikas“ užplaukė ant sprogmens.
Iš pradžių niekas neįvertino padėties rimtumo. Incidentas įvyko ryte, seselėms nurodyta nešti pusryčius. Tačiau greitai paaiškėjo, kad „Britanikas“ skęsta. Per vėdinimui dešinėje pusėje atidarytus liukus į vidų bėgo vanduo, jis tekėjo į degalinę tarp katilų.
Buvo paskelbta evakuacija, per kurią išsigelbėjo 1036 žmonės, taip pat ir Violet. Dėl iki šiol neaiškių priežasčių „Britanikas“ nuskendo praėjus vos 55 min., nors „Titanikas“ išsilaikė ant vandens tris valandas. Kapitonas Charlesas Bartlettas vis neprarado vilties nuplukdyti laivą iki sausumos, bet tai tik padidino aukų skaičių. Leidžiant valtis laivo propeleris vis dar sukosi, įtraukė dvi valtis, žuvo 21 žmogus.
Violet buvo vienoje iš tų valčių. Ji spėjo iššokti į vandenį, srovė nunešė ją po laivo priekiu, ji stipriai susitrenkė galvą. Trauma buvo rimta, tačiau Violet tai suprato tik po kelerių metų, kai gydytojas, į kurį kreipėsi dėl galvos skausmų, rado kaukolėje skeveldrą.
Į pensiją išėjusi liudininkė
Likusi gyva po šios katastrofos Violet buvo vienintelė, išgyvenusi po trijų laivų avarijų.
Pasibaigus Pirmam pasauliniam karui, Violet toliau dirbo laivų palydove, du kartus apiplaukė aplink pasaulį. Iš viso ji dirbo 42 metus. Išėjusi į pensiją, apsigyveno Anglijoje ir tapo tikru radiniu visiems, tyrusiems „Titaniko“ ir „Britaniko“ katastrofas. Moteris liko gyva net po kelių katastrofų, tačiau asmeninis gyvenimas nesusiklostė – Violet buvo vieniša senutė, kurios didžiausia pramoga tapo pokalbiai apie „Titaniką“.
Violet Jessop mirė 1971 m. gegužės 5 d., būdama 83 m., nuo širdies veiklos nepakankamumo.
