Iš realybės šou į kosmetologiją pasukęs Robertas: nesupratau, ką su tuo savo populiarumu daryti

Medicininės kosmetologijos ir masažo specialistas Robertas Kantauskas (36 m.), būdamas aštuoniolikos, atvyko iš mažo kaimelio į Vilnių ragauti laisvės skonio, patirti didelio miesto teikiamų malonumų ir iššūkių. Susikūręs įdomų įvaizdį, jis netrukus tapo žinomas, bet, neišmanydamas, ką su populiarumu daryti, ėmėsi rimtų darbų.

Trumpa dosjė

Gimė 1980 m. birželio 12 dieną Šiauliuose.
Mokėsi Panevėžio rajone, Jotainių kaime. Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykloje įgijo kulinarijos ir konditerijos, Vilniaus kolegijoje – medicininės kosmetologijos specialybes.
Šeima. „Esu nevedęs. Mama Irena gyvena Akmenės rajone. Turiu penkeriais metais jaunesnę seserį Aušrą, ji įsikūrusi Norvegijoje.“
Dirba savo įmonėje „Miesto SPA zona“.
Profesinė kompetencija: konsultacijos, veido ir kūno priežiūra, klasikinės ir naujoviškos estetinės, odą jauninančios procedūros, pagalba dėl aknės, paauglių ir brandžios odos estetinių trūkumų, pažangi aparatinė kosmetologija (fotodinaminė šviesos terapija, deimantinė dermoabrazija, mikrosrovių terapija) ir kt.
Darbiniai laimėjimai. Tarptautiniame SPA masažo čempionate Vilniuje 2009-aisiais pripažintas geriausiu kūno masažo meistru, 2013 m. Kaliningrade vykusiame atvirame Baltijos šalių SPA čempionate laimėjo trečią vietą (autorinis darbas „Lietuvos SPA masažas“), 2014 m. Maskvoje vykusiame VIII tarptautiniame masažo čempionate už autorinį masažą ir įspūdingai pademonstruotą techniką pripažintas profesionaliai kūrybiškiausiu masažo meistru.
„Esu... pozityvus. Gyvenimas nėra lengvas, bet stengiuosi viską priimti geranoriškai. Kai išsikeli tikslus, siekti jų ne taip ir sunku.“
Tabu. „Niekada nesakyk „niekada“. Kai tik tariu sau, kad to tikrai nebus, atsitinka priešingai. Neteisiu, nesmerkiu žmonių, negriaunu jų dogmų, nespraudžiu į rėmus.“
Ydos. „Siaubingai mėgstu saldumynus. Nerūkau, beveik nevartoju alkoholio. Šokoladas yra mano silpnybė ir yda.“
Pomėgiai. „Mėgstu keliauti, skaityti. Kartais piešiu – taip atsipalaiduoju. Neseniai perskaičiau Kristinos Sabaliauskaitės trilogiją „Silva rerum“, labai patiko.“
„Didžiausias malonumas yra... gyvenimas.“

Jaunuolis iš Jotainių kaimo traukia užkariauti, jo paties požiūriu, didelio miesto. Kodėl sprukote iš gimtųjų vietų? Ką tikėjotės nuveikti sostinėje?

Nežinau, ar tada ko nors siekiau. Gimiau Šiauliuose ir gyvenau ten iki ketvirtos klasės. Kai tėvai išsikraustė į Jotainius, išgyvenau tragediją. Nors šis kaimas įsikūręs gražiame gamtos kampelyje, šalia mūsų namo – upelis, yra tvenkinys, labai ilgėjausi miesto grindinio. Baigęs čia dešimtmetę mokyklą, patraukiau į Panevėžį, trejus metus mokiausi proftechninėje mokykloje. Tik ir šis jaukus, Nevėžio skrodžiamas miestas su gražia Senvage man pasirodė per mažas. Atvažiavau į Vilnių, čia baigiau vidurinę. Įsidarbinau restorane „Vandens malūnas“. Savininkai ir kolektyvas buvo nuostabūs, man – 18 metų, smagus gyvenimas!

Nesupratau, ką su tuo savo populiarumu daryti. Nebuvo žmonių, kurie patartų, kaip tikslingai jį panaudoti.

Naktiniai klubai, naujos pažintys, visiška laisvė toli nuo tėvų... Kas padėjo nepaklysti?

Kai buvau paauglys, tėvai sakydavo: „Prisidirbsi – pats srėbsi.“ Šie žodžiai lydėjo visur. Net audringuose naktiniuose klubuose nedarydavau nieko, kas galėtų man pakenkti. Devyniolikos dažnai lankydavausi Rašytojų sąjungos kavinėje „Suokalbis“. Nors pats nerūkiau ir negėriau, nebent per vakarą išlaižydavau taurelę vyšnių likerio, man netrukdė, kad kavinė skendi cigarečių dūmuose, o alkoholis liejasi laisvai. Patiko šios bohemiškos užeigos atmosfera, įdomūs lankytojai, kitoks bendravimas. Tyrinėdavau rašytojų portretus ant sienų, kažkas skambindavo pianinu, poros šokdavo, keisdavomės telefonų numeriais... Per daug siautėti naktimis negalėjau – dienomis sunkiai dirbau.

Anksti suvokiau, kad pats turiu susikurti gerovę, nes niekas kitas man nepadės. Kad gyventum gerai, reikia daug triūsti. Smagiausia dirbti mėgstamą darbą. Ir mažiau klausyti žmonių, kurie sako, kad viską darai netinkamai. Mokomės tik iš savo klaidų. Padarei, vadinasi, pats kaltas.

Vilniaus užkariavimas prasidėjo nuo pirmojo Lietuvoje televizijos realybės šou „Akvariumas“ 2002 metais? Kaip tapote šio dalyviu ir trečiuoju nugalėtoju?

Maniau, jei jau atvažiavau į miestą, tai reikia viską išbandyti. Šį etapą menkai prisimenu. Taip, juodai dažiausi plaukus, jų sruoga krito ant vienos akies. Ar specialiai stengiausi šokiruoti, atkreipti dėmesį? Ne. Man patiko eksperimentuoti. Savęs nevaržiau. Noriu ir darau! Nežinau, ar dabar leisčiau sau tokius bandymus. Mąstymas keičiasi, nebegaliu elgtis kaip paauglys. Tąsyk „Akvariume“ laimėjo Raimundas Petrauskas, liko Agnė Jagelavičiūtė ir aš. Jei būčiau supratęs, ką ten darau ir kodėl ten patekau, šiuo metu dirbčiau ne kosmetologijos srityje. Nesupratau, ir ką su tuo savo populiarumu daryti. Nebuvo žmonių, kurie patartų, kaip tikslingai jį panaudoti. Vėliau suvokiau, kad populiarumas yra šou verslo dalis, čia turėtum save įdarbinti. Ir tikrai negalvojau, kad rinksiuosi su grožiu susijusią specialybę.

Nesinori tikėti, kad geriausias Lietuvoje masažo meistras – atsitiktinai į šią sritį pakliuvęs žmogus! Ir vis dėlto neįprasta, kad medicinine kosmetologija domisi vyras.

Nedarau antakių korekcijos, depiliacijos. Bandžiau, tačiau supratau, kad tai ne man, neturiu akies. Nors piešti mėgstu. Pasibaigus „Akvariumui“, atsitiktinai atsidūriau prie centrinių Vilniaus kolegijos rūmų. Padaviau dokumentus ir atidžiau pasižiūrėjau, ką pasirašiau. Skaitau: „Želdiniai, apželdinimas.“ Kas čia dabar? Na, jau ne! Pasirinkau kultūros vadybą ir medicininę kosmetologiją. Pamaniau, bus smagu studijuoti vieną iš šių specialybių. Ir tikrai buvo smagu. Grupėje mokėsi 35 merginos ir aš – vienintelis vyras. Dėmesio netrūko, bet juo nesinaudojau – esu gana kuklus. Vasaromis ir per atostogas dirbdavau smagiame prancūzo Jeano Luko restoranėlyje „Les amis“.
Pirma mano darbovietė po studijų buvo „Baltora“. Jaučiuosi dėkingas, kad nepabijojo priimti vyro kosmetologo. Paskui devynerius metus dirbau „SPA Vilnius“. Įgijau patirties. Mokydamasis planavau po penkerių metų atidaryti savo „fabrikėlį“, bet užtrukau dešimtmetį.

Esate ne kartą išrinktas geriausiu SPA specialistu Lietuvoje. Kas tai lemia?

Sėkmė. Vienais metais gali būti geras, o kitais – joks, net nepatenki tarp prizininkų. Čia – kaip sporte: labai stengiesi, įdedi daug darbo, o rezultato nepasieki. Koją pakiša stresas, per čempionatą netinkamai atsistoji prie masažo stalo... Komisija stebi, vertina. Įdomūs ir smagūs tie pasirodymai.

Darbe daugiau lemia asmeninės savybės, situacija. Su tuo pačiu klientu gali dirbti visai skirtingai, nes žmogus ateina vis kitaip nusiteikęs. Kartais būna pavargęs, suirzęs, prislėgtas rūpesčių, kartais – laimingas, linksmas, linkęs juokauti. Bandau prisiderinti prie jo. Žmonės manęs nevargina.

Asmuo ant masažo stalo man yra belytis. Klientas, kuris atėjo paslaugų.

Manau, esate mėgstamas ne tik todėl, kad gerai išmanote savo darbą. Paprastumas grožio srityje nūnai – vertinga savybė.

Pasipūtimas, susireikšminimas niekam nieko gero nedavė. Už tave kalba tavo darbai. Jei sėdėčiau apsikabinęs laimėtas taures ir samovarus, o savo darbą atlikčiau bet kaip, į ką tai būtų panašu? Prizas – momentinis malonumas. Gauni jį, pasidžiaugi ir padedi į lentyną. Ir vėl turi iš naujo įrodinėti, ką sugebi. Svarbu šiltai bendrauti su klientais. Man pačiam neįdomu nuėjus pas specialistą klausytis jo asmeninių istorijų. Atėjau paslaugos ir noriu ją gauti. Stengiuosi nevėluoti, tarp procedūrų pasilieku 20 minučių.

Kam sunkiau įtikti – vyrams ar moterims?

Vyrai – pastovesni klientai, patikusio specialisto jie nekeičia, o moterys eksperimentuoja. Yra tokių dailiosios lyties atstovių, kurios eina pas tave vienos konkrečios procedūros, pavyzdžiui, kūno masažo, bet visai nemėgsta tavęs kaip veido specialisto. Ir atvirkščiai. Jei lankosi pas mane dažniau, stengiuosi palepinti – padovanoju veido masažą.

Gal moterys gėdijasi patikėti savo kūną vyrui?

Gal ir yra barjeras, bet paaiškinu, kad visos kūno dalys, kurių nemasažuosiu, bus griežtai uždengtos. Net plyšelio neliks, kad galėčiau kur nors žvilgtelėti. Masažuodamas pilvo sritį rankšluostėlį sulankstau pagal tam tikrą schemą, kad krūtinės ląstos nesimatytų nė tarpelio. Kai dirbi savo darbą atsakingai, profesionaliai, žmonės tavimi pasitiki. Asmuo ant masažo stalo man yra belytis. Klientas, kuris atėjo paslaugų.

Ar Jums pavyksta laisvalaikiu atitrūkti nuo savo profesijos ir, tarkim, einant gatve nematyti probleminę odą turinčių žmonių?

Važinėju viešuoju transportu arba vaikštau pėsčiomis, tad probleminę odą pastebiu. Kartais norisi duoti savo vizitinę kortelę ir pasakyti: „Ateikit pas mane“, bet suprantu, kad tai būtų labai neetiška. Žmogus galbūt susigėstų, pasijustų nejaukiai. Ne visi moka tinkamai prižiūrėti savo veido odą. Moterys kartais persistengia su makiažu, tobulindamos savo formas, pavyzdžiui, „prisipučia“ lūpas taip, kad pakinta veido struktūra. Visiški natūralistai – taip pat kraštutinumas. Galima paprastomis priemonėmis padaryti taip, kad veidas būtų skaistus, gražus, švytintis.

Ar vyrai taip pat mėgsta veido procedūras?

Vyrai irgi nori gerai atrodyti. Jie nesako, kad darosi kokias nors procedūras, bet natūralu, kad tvarkingas veidas – ne rūgšties pripūstas veidas.

Veido masažas – subtilus dalykas...

Ir tikrai ne visiems patinka. Yra žmonių, kurie nemėgsta, kai kas nors liečiasi prie veido. Aš nemėgstu, kai man liečia plaukus. Gal tai būdinga Dvyniams? Randu specialistų, kurie nukerpa labai greitai. Masažas mano kabinete skirtas žmogui pailsėti, atsipalaiduoti. Naudoju rožių vandenį, fantastišką dulksną, primenančią poilsį prie jūros. Padaręs veido procedūrą ar uždėjęs kaukę, neinu gerti kavos į kitą kabinetą – masažuoju pacientui rankas, pėdas, galvą. Tai jam ¬ tarsi bonusas už tai, kad atėjo pas mane.

Ilgi pirštai, prižiūrėtos rankos...

Rankas saugau ir puoselėju. Savo odai prižiūrėti naudoju nedaug produktų: veido ir kūno prausiklius, šveitiklį bei kremą. Veidą ir kūną nusišveičiu kiekvieną vakarą. Noriu tikėti, kad atrodau jaunesnis, nei esu.

Man patinka drąsios moterys visomis prasmėmis – saviraiška, išvaizda, mąstymu. Nekompleksuojančios dėl to, kokios yra.

Esate pastebėtas ir dėl autorinio etninio masažo. Kuo šis ypatingas?

Jį sukūriau 2009 metais, kai vyko Lietuvos SPA čempionatas. Norėjosi kai ko savo, apeliavau į vaikystėje patirtą emociją. Augau kaime. Nepamirštamas šieno kvapas ir tekstūra stimuliuoja odą tarsi lengva akupunktūra. Lino juostą dedu per juosmenį, kaklą ir lengvai siūbuoju. Jausmas, lyg kūnas būtų verčiamas bangos. Man norėjosi, kad masažuojamasis pasijustų tarsi mamos arba močiutės glėbyje, kaip visiškas kūdikis, bejėgis, lengvas, mylimas, siūbuojamas, sūpuojamas. Etninio masažo judesiai nėra visiškai mano sugalvoti. Tai – lietuviško klasikinio, švediško ir Honolulu (Havajai) masažų derinys.

Pats mėgaujatės kūno masažo malonumais?

Savo veidu rūpinuosi pats, o kūno masažą patikiu kitam. Atsigulu ir atsijungiu – užmiegu. Apskritai mėgstu gerai išsimiegoti. Keliuosi prieš septynias. Poilsio dieną patinka įkristi į fotelį ir pasnausti. Miegas turi būti saugus, geras, be streso.

Ar savo mamą palepinate grožio ir malonumo procedūromis?

Mama pas mane dar nėra buvusi. Važiuodamas pas ją pasiimu savo rinkinukų, kaukių. Šiek tiek pagąsdinam kaimo žmones sėdėdami lauke su kaukėmis ant veidų.

Rankų į žemę nekišate?

Kaip koks varnėnas galiu nulesti vyšnias, serbentus tiesiai nuo vaiskrūmių. Ūkio darbų nemoku. Nors gyvenau kaime ir tėvams nemažai padėdavau, įgūdžiai dingo, bet lemputę įsukti moku. Vinių nekalu – sienų negadinu. Paveikslus, o jų turiu nemažai, pritvirtinu kitaip.

Feisbuke matau Jūsų nuotraukas, po jomis parašyta: „Šeštadienis su mano gyvenimo šviesos spindulėliu.“ Kristina. Kas Jums yra ši mergina?

Kristina yra gera mano draugė, esame pažįstami daug metų. Ar galvoju apie savo šeimą? Manau, jeigu nėra tinkamo žmogaus, tai geriau būti vienam. Ir paprasčiau, ir galvos neskauda. Kartais jauti, kad kitas nori tave pakeisti, pritaikyti pagal savo poreikius... O, metams bėgant, jau kažkaip ir tingisi santykius kurti. Nesu nudegęs, bet jaučiu, kad vienam visiškai komfortabilu. Draugus priimu tokius, kokie yra, nežvelgiu į juos kaip į sau pritaikomus objektus. Noriu, kad žmonės, su kuriais bendrauju, mane irgi priimtų tokį, koks esu.

Rankas saugau ir puoselėju. Savo odai prižiūrėti naudoju nedaug produktų.

Tai kokie tie Jūsų malonumų sodai?

Patinka keliauti – vienam ar su kompanija. Dažnai mėgstu būti vienas. Aš ilsiuosi ne nuo žmonių, o dėl jų, kad galėčiau tinkamai dirbti. Stengiuosi du kartus per metus kur nors išvažiuoti. Svečioje šalyje savaitę nieko nedarau, tik guliu lovoje ar paplūdimyje po skėčiu, skaitau, o kitą savaitę keliauju po šalį. Nesideginu – saugau odą.

Man patinka Italija. Ten teko stažuotis kaip kosmetologui. Geras maistas, malonūs žmonės. Norėčiau grįžti į Singapūrą. Nepamirštamą nuotykį patyriau Gruzijoje. Iš viešbučio aštuonis kilometrus važiavome į botanikos sodą. Ten ilgai vaikščiojome. Kai pagaliau iš to sodo išėjome, supratome, kad atsidūrėme nežinia kur. Laukai, kelias, patraukėme juo, įpuolėme į karvių bandą. Vakarėjo, pasidarė nejauku. Paklausėme žmogaus kelio, tas nusijuokė: „Esate 35 kilometrai nuo miesto.“ Kaip sukdami ratus taip toli nuėjome, negaliu suprasti. Mistika.

Ar dabar pavaikštote po barus?

Jau nebe. Turiu kelias drauges, kartu nueiname į mūsų mėgstamus restoranėlius pavalgyti, pabendrauti. Mėgaujuosi draugija ir maistu, bet ūžti vakarais nebeįdomu. Prisisiaučiau, nebesinori.
Dabar save priskirčiau prie tradicinių ir net nuobodžių žmonių. Apskritai visada buvau santūrus. Vienintelis išsišokimas – netradicinė apranga. Vienu laikotarpiu mėgau vilkėti marškinėlius su Britney Spears. Visi manė, kad ji man siaubingai patinka. Nieko panašaus! Siekiau dėmesio ir jo sulaukiau. Esu gimęs Beždžionės metais, beždžioniškumas darė įtaką mano gyvenime. Be to, Dvyniai būna visokie. Aš su savimi susidraugavau, save gerai pažįstu. Draugijoje daug plepu, skeryčiojuosi, tad kai kam atrodau labai nerimtas. Būna, bendrauji, juokelius laidai, anekdotus pasakoji, ir štai ateina tos kompanijos atstovas į procedūrą. Labai nustemba matydamas mane santūrų.

Kokios moterų savybės Jus žavi?

Moterys vis dar per mažai save myli. Pavyzdžiui, sporto salėje lieja prakaitą nenusivaliusios makiažo. Kaip galima taip nemėgti savo odos? Arba kompleksuoja dėl niekų. Reikia džiaugtis viskuo, kas tau skirta, gyvenimas nesibaigia viena dėmele ar raukšlele.
Man patinka drąsios moterys visomis prasmėmis – saviraiška, išvaizda, mąstymu... Nekompleksuojančios dėl to, kokios yra. Pastebiu, kad dailiosios lyties atstovės kartais gėdijasi to, kas vyrams visai patinka. Pavyzdžiui, savo aukšto ūgio. Juk tai labai gražu!

Vyras, kuris kelia moteriai labai aukštus reikalavimus, pirmiausia turi pasižiūrėti į save, tokių pat standartų privalo reikalauti ir iš savęs. Nepakanka turėti valdžią ir daug pinigų, nors kai kurias jaunas merginas būtent tai ir traukia, bet aš nesmerkiu. Jei žmonės viešai teigia, kad myli, man norisi tikėti, kad taip ir yra. Sako, kai myli žmogų, visai nesvarbu, kokios spalvos jo „Bentley“ (juokiasi). Aš tikiu meile.

Roberto patarimai, kaip prižiūrėti veido odą

1. Ryte ir vakare veidą reikia nuvalyti pieneliu ar prausikliu (juos reikia rinktis pagal odos tipą). Ryte irgi būtina nuvalyti pieneliu, nes naktį prakaituojame.

2. Nuvalytą odą būtina nuplauti vandeniu. Muilo geriau nenaudoti. Veikliosios veido valymo priemonės lieka ant odos, o ji greitai it kempinė sugeria viską, ko reikia.

3. Veidą pašveičiame šveitikliu (su smulkiais grūdeliais arba enziminiu) ir nuplauname vandeniu. Patepame kremu (pagal odos tipą). Net rudenį ir žiemą rytais reikia papildomai patepti veidą apsauginiu kremu nuo saulės, nes ultravioletiniai spinduliai veikia odą visus metus.

4. Vakare patepame veidą maitinamuoju kremu (pagal odos tipą).

5. Kremą reikia ne įtrinti, o švelniai įtapšnoti pirštų galiukais. Jei būnate biure, pakaks kremo, kurio SPF 7 ar 8. Jei lankote baseiną, paplaukioję turite nusiprausti gėlu vandeniu ir pasitepti kremu iš naujo.

6. Niekada nevalykite veido rankomis. Prakaitą lengvai nuvalysite servetėlėmis. Apskritai kuo mažiau lieskite veidą rankomis, kad ant pirštų esančiais nešvarumais neužkrėstumėte odos.

7. Kaukės, serumai – papildomos priemonės, padėsiančios odai ilgiau išlikti jaunatviškai.

8. Odos tipas, net bėgant metams, nesikeičia. Jei gimėte turėdami riebią odą, tokia ji visada ir bus. Jei netinkamai prižiūrėsite, gali išsausėti, tapti jautri.

9. Vėsiuoju, vėjuotu metų laiku veidą drėkinamuoju kremu reikia tepti vakare, o maitinamuoju – ryte.

10. Apsauginį kremą nuo saulės reikia rinktis tokį, kuriame nebūtų kvapiųjų medžiagų, spirito, nes gali kilti alerginė reakcija.

11. Jei yra spuogų, veidą valykite itin atsargiai. Skausmingų giluminių furunkulų verčiau nelieskite.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis