Moterys, kurioms teko šis vaidmuo, dažnai neturėdavo panašaus „darbo“ patirties, anksčiau dirbo mokytojomis, kirpėjomis ar kitomis populiarių moteriškų profesijų atstovėmis. Iš pradžių moterys pačios pasirinkdavo tokį darbą, bet vėliau situacija keitėsi. Laikui bėgant laikraščiuose imti skelbti raginimai moterims parodyti ištikimybę Hitlerio imperijai – ryžtis darbui koncentracijos stovyklose.
SS daliniai ieškodavo 21-45 metų moterų. Vis tik būtų klaidinga manyti, kad moterys stovykloje laikytiems nelaimėliams būdavo švelnesnės ir atlaidesnės – taip nebuvo. Prižiūrėtojos buvo ne ką mažiau žiaurios nei vyrai, o kartais netgi juos pralenkdavo, rašoma warhistoryonline.com.
Naujosios prižiūrėtojos būdavo iš pradžių apmokomos šalia Berlyno esančioje Ravensbriuko stovykloje. Mokymai trukdavo 1-6 mėnesius, po kurių jos būdavo siunčiamos į vieną iš koncentracijos stovyklų. Mokymų metu būsimos prižiūrėtojos mokėsi, kaip bausti kalinius ir užtikrinti tinkamą darbo spartumą. Naujosios prižiūrėtojos būdavo apmokomos vyriausiųjų prižiūrėtojų.
Moterims būdavo patikima prižiūrėti tik stovyklose atsidūrusias moteris. Jos stebėdavo, kaip kalinės atlieka darbus, užtikrindavo, kad būtų laikomasi griežtų koncentracijos stovyklos reikalavimų. Neretai prižiūrėtojos kabinėdavosi ir bausdavo kalines dėl menkniekių.
Maria Mandl
Turbūt viena žiauriausių prižiūrėtojų istorijoje – Maria Mandl, kuri buvo praminta Žvėrimi. Šiai moteriai tenka atsakomybė už daugiau nei 500 tūkst. mirčių Aušvice. Nieko keisto, kad šioje mirties stovykloje ji buvo itin vertinama. Išskirtinę pravardę ji pelnė dėl savo žiaurių veiksmų.
Dažnai M. Mandl turėdavo žydę tarnaitę, su ja elgdavosi kaip su jai priklausančiu gyvūnėliu, skirdavo atlikti varginančių užduočių, o kai žmogus jai pabosdavo, jo gyvenimas tuoj pat baigdavosi. Kai ateidavo laikas kalinėms rikiuotis, M. Mandl išlaukdavo, kai kuri nors į ją pažvelgdavo, o tada jau nelaimėlės laukdavo mirtis.
Labiausiai žudyti ji mėgdavo vaikus. Tenka pripažinti, kad ši moteris taip stipriai mėgavosi žudymų procesu, kad netgi turėdavo orkestrą, grodavusį, kai kaliniai atvykdavo į stovyklą ir tada, kai eidavo į vietą, kurioje bus nužudyti.
M. Manld tikėjo, kad padeda kaliniams susitaikyti su tuo, kas neišvengiamai nutiks, ir tuo pačiu palengvindavo sau darbą. 1945 m. Jungtinių Valstijų karių ji buvo suima, o 1948 m. pakarta už įvykdytus nusikaltimus.
Irma Grese
Kitos ne tiek gerai žinomos koncentracijos stovyklų prižiūrėtojomis tapusios moterys, tarp kurių ir Irma Grese, vadinta Gražiuoju žvėrimi ir Šviesiaplaukiu angelu, buvo ne ką mielaširdingesnės. Kaip ir M. Mandl, ji pagarsėjo kaip itin žiauri prižiūrėtoja. Nors daugeliui kalėjusiųjų ji galėdavo pasirodyti ganėtinai daili, vis tik ji – viena brutaliausių moterų prižiūrėtojų istorijoje.
I. Grese pasižymėjo išskirtiniu „stiliumi“: ji nešiojosi pistoletą ir botagą, visada avėdavo aukštus juodus odinius batus. Ši prižiūrėtoja kontroliavo apie 30 tūkst. moterų ir buvo antroji pagal svarbumą prižiūrėtoja stovykloje. Kai britai ją teisė, apie jos įvykdytus nusikaltimus pasakojo asmenys, patyrę jos prievartą.
Buvusios koncentracijos stovyklų kalinės teisme liudijo, kad I. Grese įsakydavo kalines sumušti, atsitiktine tvarka į jas šaudydavo. Teigta, kad ši moteris nurodydavo siųsti kalines į dujų kameras ir paleisdavo išbadėjusius savo šunis, kad šie pultų koncentracijos stovykloje atsidūrusias nelaimėles. Teisme liudijusios neįtikėtiną siaubą ištvėrusios moterys teigė, kad I. Grese jautė malonumą darydama šiuos siaubingus dalykus.
Lyg to dar būtų maža, kelios moterys teigė, kad ji turėjo lempų gaubtų iš kalinių odos, tačiau ši informacija taip ir nebuvo patvirtinta. 1945 m. britai I. Grese pakorė – tuo metu jai buvo 22 m.
Brutalumas buvo nesustabdomas, o jei kas mėgindavo situaciją švelninti, nedelsiant būdavo imamasi atitinkamų priemonių. Tokia situacija buvo susiklosčiusi su Ravensbriuke prižiūrėtoja dirbusia Klara Kunig. Vyresnioji prižiūrėtoja ją informavo, kad ši nėra pakankamai griežta su kaliniais, todėl ji turėjo iš Ravensbriuko išvykti.
Po karo
Didelė dalis buvusių kalėjimo prižiūrėtojų moterų karui pasibaigus buvo suimtos. JAV kariuomenė šiuo periodu sulaikė 500-1000 moterų. Tiesa, nemaža dalis jų buvo paleistos, nes prioritetiniais laikyti vyrai prižiūrėtojai. Vis tik kelios tokios moterys bausmės sulaukė ir buvo pakartos už įvykdytus nusikaltimus. Be to, pasirodžius sovietams ir perėmus teritoriją buvo sulaikyta nemažai buvusių prižiūrėtojų moterų ir joms buvo įvykdyta mirties bausmė.
Tenka pripažinti, kad ir mūsų dienomis pasaulyje dar gali būti likę gyvų Antrojo pasaulinio karo metais žiaurius nusikaltimus koncentracijos stovyklose vykdžiusių moterų prižiūrėtojų. Luise Danz dirbo prižiūrėtoja keliose stovyklose Lenkijoje. Ji buvo nuteista kalėti iki gyvos galvos, tačiau po kelerių metų paleista į laisvę. 1996 m. pateikus naujų kaltinimų ji ir vėl buvo areštuota, tačiau šie kaltinimai vis tik buvo panaikinti. Tiksliai nėra žinoma, ar šiuo metu yra vis dar yra gyva.
Prieš kelerius metus iš JAV atgal į Vokietiją deportuota koncentracijos stovykloje prižiūrėtoja dirbusi Elfriede Rinkel. Į JAV ji atvyko XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje ieškodama geresnio gyvenimo, tačiau buvimo koncentracijos stovykloje faktą ji nuslėpė. E. Rinkel deportuota atgal į Vokietiją, tačiau jai kaltinimai dėl dalyvavimo koncentracijos stovykloje vykdytuose nusikaltimuose pateikti nebuvo.
Nuo 1996 m. prieš teismą nestojo nė viena koncentracijos stovyklos prižiūrėtoja.
