Išskirtinis viešosios intelektualės Irenos Veisaitės gyvenimas – istoriko Aurimo Švedo knygoje

Gyvenimo istorijos visame pasaulyje daugelį metų išlieka vienu skaitomiausių negrožinės literatūros žanrų. Natūralu – žmones įkvepia išskirtinės asmenybės, domina ir žavi jų požiūris į gyvenimą, sukaupta patirtis bei išmintis.

Šis žanras unikalus ir tuo, kad vienu naratyvu gali būti tolygiai pasakojamos dvi – asmenybės ir visuomenės – istorijos: asmeninius žmogaus išgyvenimus visuomet supa istorinis, kultūrinis kontekstas. Tai puikiai iliustruoja š. m. gruodžio 14 d. pasirodysianti, leidyklos „Aukso žuvys“ pristatoma Aurimo Švedo knygaIrena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“: germanistės, teatrologės, ilgametės „Atviros Lietuvos fondo“ pirmininkės Irenos Veisaitės pasakojimuose apmąstomas tiek šios įstabaus likimo moters nueitas gyvenimo kelias, tiek ir svarbiausi XX bei XXI amžių Lietuvos valstybės ir visuomenės istorijos epizodai: tarpukarinio Kauno pasaulis, sovietinė okupacija, Holokaustas, Nepriklausomybės atkūrimas.

Motinos netektis, gyvenimas Kauno gete, pabėgimas į Vilnių ir prieglobstis naujos šeimos namuose – tiek sudėtingų išbandymų I. Veisaitei teko dar nesulaukus penkiolikos. Tiesa, Antrojo pasaulinio karo pabaiga anaiptol nereiškė, kad knygos herojės gyvenimas taps panašus į ramų užutėkį – I.Veisaitės biografija tiesiog prisodrinta iššūkių, ribinių patirčių ir įstabių susitikimų.

Nepaisant įvairių iššūkių ir išbandymų I.Veisaitė kūrė savo gyvenimą nuolat ieškodama aiškaus skaidrumo ir tuo pat metu savo įvairiapuse veikla prisidėdama prie Lietuvos visuomenės gyvenimo kaitos. I. Veisaitė savo laiku esmingai prisidėjo prie Atviros Lietuvos fondo, Lietuvos etninių bendrijų kultūros studijų centro ir Thomo Manno kultūros centro steigimo, pirmininkavo Baltijos kultūros fondo valdybai, Laikino antikrizinio G. Soroso pagalbos fondo Lietuvai tarybai, Jungtinių pasaulio koledžų Lietuvos nacionalinio komitetui, buvo aktyvi Atviros visuomenės instituto Budapešte tarptautinės organizacijos centrinės valdybos, Lietuvos nacionalinės komisijos UNESCO valdybos, Vilniaus kultūros sostinės tarybos, LR kultūros ministerijos Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narė.

I. Veisaitės veikla yra įvertinta ne vienu valstybiniu apdovanojimo – jai skirti ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, Barboros Radvilaitės ir Gėtės medaliai. Nepaisant to, kad I.Veisaitei kaip niekam kitam Lietuvoje tinka apibūdinimas „istorinė asmenybė“, tačiau šios moters gyvenimo istoriją atkuriančios ir apmąstančios knygos Lietuvoje iki šiol nebuvo išleista. Ji pati prisipažįsta ne kartą buvusi raginama savo patirtis užfiksuoti knygos puslapiuose, tačiau tam trukdė ir nenoras liestis prie tebeskaudančių žaizdų, ir sovietmečiu egzistavusi stipri viešojo kalbėjimo kontrolė: „Jeigu negaliu rašyti visiškai atvirai – kam iš viso rašyti?“ Vienintelis iki šiol moters gyvenimą įdėmiau apžvelgęs leidinys – prancūzų teisininko ir ilgamečio I.Veisaitės bičiulio Yveso Plasseraudo knyga „Irena Veisaitė. Tolerancija ir įsitraukimas“ – yra išleistas tik anglų kalba.

Unikalios savo turiniu ir forma knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atsiradimą lėmė dviejų giminingų sielų žmonių lėmė pažintis, virtusi kūrybišku bendradarbiavimu: papasakoti bei apmąstyti savąją gyvenimo istoriją I.Veisaitei padėjo ir jųdviejų pokalbius užrašė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas, kultūros istorikas Aurimas Švedas. Šis mokslininkas – vienas stipriausių sakytinės istorijos žanro knygų autorių Lietuvoje: jau anksčiau knygynuose yra pasirodžiusios jo pokalbių knygos apie istoriką Edvardą Gudavičių (2008), grafiką, monumentalistą Petrą Repšį (2013), kino kūrėją Almantą Grikevičių (kartu su Lina Kaminskaite-Jančoriene, 2013). Iš viso autorius yra parengęs ir visuomenei pristatęs aštuonias knygas, publicistinius jo tekstus „Istoriko teritorija“ yra pamėgę kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ skaitytojai.


Pasirengimas knygos apie I. Veisaitę rašymui truko ne vienerius metus: pirmieji istoriko ir teatrologės pokalbiai įvyko dar 2013-aisiais, paskutinieji – 2015 metais. Šio „pokalbių maratono“ metu du žmonės kalbėjosi apie labai daug dalykų. „Irenos Veisaitės asmeninė istorija suteikia galimybę pažvelgti į keturias XX amžiaus epochas: tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijų laiką, sovietmetį ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo bei įtvirtinimo metus. Šios knygos herojės gyvenimo pasakojimas padeda interpretuoti minėtas epochas ir tiesti tiltus per jas skiriančias nesusikalbėjimo ir nesupratimo prarajas. Tad mums kalbantis aš ne tik užduodavau klausimą, kaip buvo iš tikrųjų, bet ir nuolat ieškojau galimybių svarstyti, ką, kaip ir kodėl mes atsimename,“ – knygos įžangoje apibrėžia A. Švedas.

Dinamiška I. Veisaitės gyvenimo istorija skleidžiasi ne tik drastiškai skirtingų laikmečių, bet ir daugelio kultūrų fone: žydų kilmės germanistė gyveno ir dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Estijoje, stažavosi Oksfordo universitete, lankėsi dešimtyse kitų užsienio šalių, pažino daugelį kultūros istorijai pasižymėjusių menininkų ir tyrėjų. Pasakojimuose nuolat iškyla garsūs tiek užsienio, tiek ir Lietuvos visuomenės veikėjų veidai ir vardai: JAV filantropas Džordžas Sorosas, estų kompozitorius Arvo Pärtas, rusų dramaturgas Aleksandras Volodinas, rašytojas Icchokas Meras, literatūros kritikė ir vertėja Ugnė Karvelis, rašytoja Jurga Ivanauskaitė – vos keli iš jų.

Istorija skaitytojo vaizduotėje kuriama ne tik prisiminimais, tačiau ir asmeninio archyvo fotografijomis bei autentiškais istoriniais tekstais. Knygoje, kurios tekstų, vaizdų ir dokumentų dermę sukūrė knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis, greta I. Veisaitės ir A. Švedo pokalbių pateikiami mokslininkės pasaulėžiūrą įvairiais laikmečiais iliustruojantys tekstai: tiek profesiniai (teatro recenzijos, vieši pasisakymai renginiuose), tiek ir labai jautrūs, asmeniški (atsakymai į klasės auklėtojos Vandos Zaborskaitės parengtos anketos klausimus gimnazijoje bei ketvirčiu amžiaus vėliau rašytų laiškų būsimam antrajam vyrui ištraukos). Leidinio pabaigoje skaitytojo patogumui pateikia asmenvardžių rodyklė, Lauros Blynaitės sudaryta bibliografija ir glausta svarbiausiųjų I. Veisaitės gyvenimo įvykių kronika. „Pakartoti to, kas yra patirta ir išgyventa, neįmanoma. Atmintis mus dažnai klaidina. Kita vertus, noriu tikėti, kad mūsų pokalbiai, po kiek laiko virsiantys knyga, padės atskleisti, kaip mes šiandien mąstome ir ką jaučiame,” – viename iš pokalbių prisipažino mokslininkė.

Oficialiai knyga visuomenei gruodžio 15 d. 18 val. bus pristatyta specialaus renginio Vilniaus paveikslų galerijoje metu. Susitikime dalyvaus knygos autorius A. Švedas, pati I. Veisaitė, taip pat – gerai šią asmenybę pažįstantys ir apie jos gyvenimo nuopelnus bei įtaką Lietuvos kultūrai pasisakysiantys teatro prodiuserė Audra Žukaitytė, teatro režisierius Gintaras Varnas bei literatūrologas Kęstutis Nastopka. Diskusiją moderuos vertėja Vytenė Muschick. 2017 m. vasario pabaigoje knygą planuojama kartu poetu, vertėju ir kultūros tyrinėtoju Tomu Venclova pristatyti ir daugiausia Lietuvos skaitytojų suburiančiame kasmetiniame renginyje – Vilniaus knygų mugėje.

Leidyklos „Aukso žuvys“ inf.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis