1912 metų balandžio 15 dieną taške, kurio koordinatės 41 laipsnis 46 minutės šiaurės platumos ir 50 laipsnių 14 minučių vakarų ilgumos, paskendo „Titanikas“, neperdedant, pats garsiausias laivas žmonijos istorijoje.
Jis populiaresnis net už pačią Nojaus arką, kuri, priešingai nei „Titanikas“, išplaukė. Apie „Titaniką“ skirtingais metais ir skirtingose šalyse buvo nufilmuota daugybė kino juostų, televizijos serialų, taip pat sukurta nemažai dokumentiniu filmų. Nepaisant to, kad ši laivo katastrofa nebuvo nei pirma, nei pati didžiausia istorijoje, rašoma aif.ru.
Priminsime, kad prieš šimtą metų Didžiosios Britanijos superlaineris dėl blogo matomumo ir savo nemanevringumo kliudė ledkalnį. Žuvo 1503 žmonės, išsigelbėti pavyko 705. Gelbėjimosi valtyse vietų tebuvo 1178, o gelbėjimosi diržai (dabartinių gelbėjimosi liemenių pirmtakai) neturėjo instrukcijų. Dėl to, kad daugelis keleivių užsirišo juos ant juosmens, o ne po pažastimis, vandenyje jie apsivertė aukštyn kojomis. Tokioje pozoje gelbėtojai juos ir rado…
Garlaiviai skendo ir iki „Titaniko“. Pavyzdžiui, netrukus po to, kai baigėsi JAV pilietinis karas, garlaivis „Sultana“ Misisipe plukdė iš nelaisvės paleistus šiauriečius. Dėl nežinomos priežasties jis sprogo ir pražudė daugiau kaip du tūkstančius žmonių.
„Lusitania“
Patys didžiausi nuostoliai susiję su pasauliniais karais. 1915 metų gegužės 1 dieną iš Niujorko į Liverpulį išplaukė Anglijos laineris „Lusitania“.
Anglija tada jau beveik metus kariavo su Vokietija – šalimi, kuri povandeninį karą pavertė savo karinės jūrų strategijos pagrindu. Todėl kai gegužės 7 dieną prie Airijos krantų „Lusitania“ kursas kirtosi su vokiečių povandeninio laivo „U-20“ kursu, jos vadas lengva širdimi davė komandą „Ugnis!“ Po 18 minučių laineris su 1198 žmonėmis nugarmėjo dugnan.
„Wilhelm Gustloff“
Antrasis pasaulinis karas atnešė naujus niūrius rekordus. Karo istoriko Miroslavo Morozovo teigimu, „pirmąją poziciją 1939-1945 metų jūrų martirologe užima vokiečių motorlaivis „Goya“, 1945 metų balandį nuskandintas sovietų povandeninio laivo „L-3“ (jam vadovavo trečio rango kapitonas Konovalovas) ir nusinešęs su savimi apie septynis tūkstančius gyvybių. Antroje vietoje atsidūrė vokiečių laineris „Cap Arcona“ (5594 aukos). Trečiu tapo liūdnai pagarsėjęs „Wilhelm Gustloff“ (vėl Vokietija, 5300 aukų). Ketvirtasis – sovietų motorlaivis „Armėnija“ (maždaug 5000 žuvusiųjų).
Visos karo laikų katastrofos turi vieną bendrą bruožą – dažniausiai aukomis tampa civiliai asmenys, pabėgėliai, sužeistieji ir medicinos personalas. Kad ir paimkime „Wilhelm Gustloff“ nuskendimą, kai trečiojo rango kapitono Aleksandro Marinenkos vadovaujamas laivas vykdė masinę vokiečių evakuaciją iš Rytų Prūsijos 1945 metų sausį.
Praradimų sąrašas: 406 jūreiviai iš antrosios mokomosios povandeninių pajėgų divizijos (tarp jų 16 karininkų), 90 ekipažo narių, 250 moterys-kariškės, maždaug 4600 pabėgėlių ir sužeistųjų, tarp jų beveik 3000 vaikų.
Labai panašus atvejis nutiko ir su sovietiniu laivu-ligonine „Armėnija“. 1941 metų lapkritį evakuojant ligonines iš apgulto Sevastopolio „Armėniją“ užpuolė vokiečių lėktuvas. Katastrofą išgyveno vos aštuoni žmonės.
„Jamato“ ir kiti
Kitos kariaujančios šalys taip pat nepasižymėjo ypatinga meile žmonijai. 1945 metų pavasarį Didžiosios Britanijos karinės jūrų pajėgos prie Liubeko krantų nuskandino laivą „Cap Arcona“ su aštuoniais tūkstančiais nacių koncentracijos stovyklų kalinių. Pusė buvo rusai ir lenkai, likusieji – kitų 24 tautybių. Tuos, į kuriuos nepataikė bombos, krante pribaigė esesininkai. Kad ir kaip keista, 350 belaisvių sugebėjo pabėgti...
Tuo tarpu mūšių metu skęstant kariniams laivams aukų buvo mažiau. Mūšio laivas „Jamato“ (Japonija) – 2500 žuvusiųjų, mūšio laivas „Bismarck“ (Vokietija) – 2000, kreiseris „Hood“ (Didžioji Britanija) – 1500.
Kodėl visi žino „Titaniką“?
Kodėl būtent „Titanikas“ tapo jūrų katastrofų simboliu? Pirma, buvo labai didelis disonansas tarp „paties greičiausio ir nenuskandinamo laivo pasaulyje“ reklamos ir jo katastrofos per pačią pirmąją kelionę.
Antra, viskas įvyko iki Pirmojo pasaulinio karo, o Europos visuomenė dar nebuvo pratusi prie ilgų (milijoninių!) aukų sąrašų. Trečia, „Titaniko“ žūtis yra pati „politiškai korektiškiausia“ XX amžiaus katastrofa. Ji neturi nieko bendro su karo nusikaltimais, nes laivas nuskendo dėl susidūrimo su ledkalniu.
