Manto Stonkaus personažas pretenduoja tapti naujuoju sekso simboliu

Atrodo, kad Mantas Stonkus tapo privalomu šių metų simboliu.

Jis matomas populiariuosiuose televizijos projektuose, teatro scenoje, jo humoro šou surenka pilnas scenas žiūrovų, jis drąsus socialinės iniciatyvos veidas, kasdienį jo gyvenimą socialiniuose tinkluose seka daugiau nei 100 000 gerbėjų, o įsimintinas debiutas lietuviškoje komedijoje „12 Kėdžių“ pelnė aršiausių kino kritikų pripažinimą. Aktorių ir TV laidų vedėją Mantą Stonkų drąsiai galima vadinti žiūrovų mylimu, išskirtiniu talentu.

„Norėčiau suvaidinti tikrame kine. Ne epizodą. Normalią vaidybinę liniją pravesti“, – lygiai prieš šešerius metus viename interviu pripažino M. Stonkus. Atrodo, kad žemaitiškas užsispyrimas šiam aktoriui nesvetimas. Šiandien M. Stonkaus sąskaitoje puikuojasi pagrindinis Benderio vaidmuo naujoje lietuviškoje nuotykių komedijoje „12 Kėdžių“. Kalėdų išvakarėse sėkmingai startavęs filmas sulaukė neabejotino populiarumo ir užima pirmą vietą kino teatrų repertuaruose.

„M. Stonkus pasirinktas ne tik dėl savo aktorinio talento, bet ir dėl išskirtinio bruožo – gebėjimo užmegzti tiesioginį ryšį su publika. Jis rimtas, jis žaismingas, jis vientisas“, – teisingu pasirinkimu neabejoja filmo prodiuseris Stasys Baltakis.

Šelmiška šypsena, melsvos akys ir duobutės skruostuose – tai lietuviškasis Benderis – M. Stonkus. Ekrane jis gražus, atletiškas, gerai žinantis ką daro avantiūristas ir Kazanova.

„Tai filmas, kurį nuoširdžiai myliu ir už kurį laikau kumščius, nes noriu, kad patiktų ir žiūrovui. Pripažįstu, kad dirbti su kameromis man buvo didelis iššūkis. Teatre esu charakteringas aktorius, tačiau kine negali perspausti“, – pripažįsta M. Stonkus.

Kino kūrėjų nuotr.

Debiutuojantis pilnametražiame kine režisierius ir scenaristas Algis Ramanauskas savo komandai iškėlė nelengvą užduotį – daugeliui matytą pagrindinę romano siužeto liniją pateikti šiandienei Lietuvai. Jau pasirodžius pirmajam filmo anonsui, buvo aišku, kad lietuviškasis filmo variantas sulauks daugybės vertinimų ir lyginimų su ankstesniais. Kūrėjų teigimu, visi aktoriai puikiai susitvarkė su savo vaidmenimis ir tai ne vienintelė stiprioji filmo pusė – akivaizdi Algio Ramanausko įtaka, tinkamas tempas ir siužetas. Negano to, M. Stonkaus vaidyba išties įtikinama ir jis tikrai gali būti rimtas. Nekyla abejonių, kad aktorius dar ne kartą stebins ne tik vietinę, bet ir užsienio kino rinką.

Kokia geros vaidybos paslaptis? Šio klausimo standartiškai sulaukia kone kiekvienas aktoriaus. „Gal dar raktą nuo buto kur pinigai guli?“, – savo vaidmens nepamiršta M. Stonkus. Jūsų dėmesiui – interviu su aktoriumi.

Mantas Stonkus ir Benderis – ar jie taptų draugais?

Taip, taptų.

Kaip Benderis atsirado Jūsų gyvenime? Kaip vyko atranka filmui?

Sudalyvavus kastinge (bandymuose), Algis keletą kartų siūlė šį vaidmenį, bet vis nerasdavau laiko, nes birželio mėnesį turėjau labai daug darbų teatre ir televizijoje. Vėliau prodiuseris kalbino ir kai jo komanda pasiryžo bedradarbiauti su mano grafikais, kai jie sutiko pradėti filmavimus 4-6 ryto, o pabaigti dar prieš mano išvažiavimus į spektaklius, – sutikau ir nesigailiu taip padaręs.

Ar girdėjote kokių nors neigiamų atsiliepimų apie „12 Kėdžių“ ar Jūsų pasirodymą?

Kol kas apie savo pasirodymą neigiamų atsiliepimų negirdėjau. Girdėjau tik apie „12 Kėdžių“, bet kaip negirdėsi, jei filmas kontraversiškas ir pilnas satyros. Taip pat nežinau nė vieno lietuviško filmo, apie kurį nebūtų neigiamų atsiliepimų, kalbu apie post sovietinius filmus.

Benderis neabejotinai žavus ir vyriškas personažas. Ar jis gali tapti naujuoju sekso simboliu?

Skaičiau, Marijonas Mikutavičius sulygino mane su Adomaičiu – tai gal ir gali (juokiasi).

Ar galėtumėte papasakoti apie sunkiausią sceną filme „12 Kėdžių“?

Scena konspiraciniame bute. Tikriausiai ta diena. Buvo ką vaidint, įtikinant vatnikus. Tikrai buvo sunki ir ilga diena.

Kino kūrėjų nuotr.

Kaip apibūdintumėte savo vaidybą?

Kaip naujovę, netikėtumą, stebinantį ne sugebėjimais, o tuo, kad žmonės tokio dar nematė.

Teatras ar kinas?

Nors kol kas teatrui teikiu pirmenybę, jis turi rimtą konkurentą – kiną. Sulaukus įvertinimų, užaugo ambicijos, todėl noriu iššūkių kine. Dabar ir į patį kiną, ir į save kine žiūriu visai kitaip. Lai dreba teatras, lai dreba (juokiasi).

Ateities projektai?

Dabar yra keletas projektų teatre, ateity, aišku, laukiu ir naujų kino pasiūlymų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis