Patyčios ir kompleksai
Šiandien esu apsupta gerų žmonių, moku džiaugtis smulkmenomis, myliu save ir mane supantį pasaulį, tačiau taip buvo ne visada. Paauglystėje, kaip dažnas jaunuolis, susidūriau su savo kompleksais, bendraamžių pašaipomis. Mokykloje buvau tyli ir kukli, turėjau baimę kalbėti prieš auditoriją, iš jaudulio daužydavosi širdis, o žodžiai, atrodė, užstrigs gerklėje. Buvau putlių formų, todėl sulaukdavau kandžių replikų, o mano reakcija į tai dažniausiai būdavo tyla. Emocijos viduje virdavo, aišku, yra tekę ir ašarą nubraukti. Tuo metu nepasiduoti mane įkvėpdavo mėgiama muzika (dažniausiai roko, metalo), kuri dar ir atpalaiduodavo.
Kompleksai, kurie lydėjo mokykloje, nepaliko manęs ir vėliau, o tiksliau, aš jų nepalikau, – dabar tai suprantu. Prasidėjus verslo ir administravimo studijoms, turėjau kalbinti žmones, bendrauti, tai buvo iššūkis, ir aš jį įveikiau, tik tam prireikė nemažai laiko. Deja, netrukus pajaučiau, jog šios studijos nėra tai, ko noriu gyvenime. Jaučiau didelį stresą, norėjau jas mesti, bet nežinojau, kaip šią naujieną pranešti artimiesiems. Stresas, netinkamas gyvenimo būdas (miego trūkumas, nereguliari mityba) padarė įtaką ir mano išvaizdai – perkopiau 100 kg svorį.
Kai esi vos 20 metų mergina, o atrodai gerokai vyresnė, kai viduje nejauti pasitenkinimo gyvenimu, kai ryte net iš lovos išlipti tingi, nes geriau yra miegoti iki popietės ir tavęs niekas nedžiugina, – tai yra disharmonija.
Tik tada, kai pasukau į menų srities studijas, pasijaučiau geriau. Tačiau manęs dar laukė ilgas darbas su savimi. Žmonės, kurie teigia, jog jie gerai jaučiasi turėdami didelį viršsvorį, – meluoja patys sau. Jie pasirinko nemylėti savęs. Savo noru vasarą vaikščioti tinstančiomis kojomis, kenkti stuburui, negalėti apsirengti tai, ko norisi, o viduje formuoti dirbtiną laimę. Stiklinė laimė, taip galėčiau pavadinti tą būseną, kuri greitai ir lengvai dūžta. Neretai teisinamasi, kad esu geras žmogus ir nesvarbu kaip atrodau, tačiau viduje tikrai gerai nesijaučiama.
Pokyčiai
Dabar iš savo patirties galiu pasakyti, kad reikia ne kovoti su visu tuo, o priimti tiesą savo vidiniame pasaulyje. Pabandyti atsakyti į klausimą: „Ką keisčiau dabar, jeigu galėčiau?“. Jeigu į šitą klausimą pateikiamas labai ilgas atsakymų sąrašas, vadinasi, nesate savimi patenkintas žmogus, ir nieko nekeičiate.
Man suvokimas, jog atėjo laikas „konstruoti“ vidinę savijautą, atėjo palaipsniui. Labai dažnai žmonės mėgsta sakyti kitiems: keiskis, keisk mąstymą. Tai yra lengvai pasakomi žodžiai, kuriuos išpildyti reikia daug darbo su savimi. Tačiau keisti savo mąstymą gali visi!
Nusprendus keisti savo gyvenimo būdą, režimą, lengva nebuvo. Buvau įpratusi naktinėti, eidavau miegoti paryčiais, keldavausi po pietų. Tad pirmausia ėmiausi reguliuoti režimą. Prisiversdavau keltis ryte ir eiti pusryčiauti. Pirmą savaitę buvo itin sunku, antrą jau lengviau, o galop įvyko lūžis. Ir dabar, praėjus ne vieneriems metams, aš atsibundu anksti ryte kupina energijos.
Teisybę sakant, iš mitybos neatsisakiau nieko, ką labai mėgau. Daugelis žmonių daro klaidą nevalgydami pusryčių, o juk tai – kuras dienos pradžiai. Žinoma, būtina valgyti ir pietus. Mitas, kad negalima valgyti po 18 valandos. Svarbu neapkrauti skrandžio prieš einant miegoti. Moterys pačios sau sukuria apribojimus ir todėl nesijaučia laimingos. Ir, žinoma, svarbu pakankamai miegoti, riboti stresą.
Mano klaidos
Be abejo, moterims, turinčioms didelį antsvorį, prieš kažką keičiant, rekomenduočiau pasikonsultuoti su specialistais, jie tikrai rekomenduos ir sportą. Aš viską dariau savarankiškai ir padariau esminę klaidą – mažai judėjau. Todėl labai sumažėjo raumenų masė, ir kai svoris nukrito perpus, atrodžiau ne kaip sportiška mergina, o liaunas šakaliukas.
Šią klaidą ištaisiau daug vėliau, pradėjusi lankyti sporto klubą, kur kartu su asmeniniu treneriu dirbu iki šiol. Raumenims reikia laiko atsistatyti ir užaugti, tad linkiu moterims nekartoti mano klaidos ir atrasti sau mielą veiklą, kur būtų pakankamai judėjimo, kuris yra būtinas ne tik kūnui. Po sporto jaučiuosi pakylėta, energijos turiu daugiau nei iki treniruotės, o vidinė savijauta – nuostabi! Galiu patvirtinti, kad ne kūnas yra svarbiausias mūsų gyvenime, o tai, kas yra mūsų viduje. Kai vidus yra gražus ir harmoningas – išorėje tai akivaizdžiai matosi, toks žmogus spindi, nuo jo sklinda magiška energija, kuri pritraukia kitus!
Modelis
Tikslo tapti fotomodeliu niekada neturėjau ir apie tai nesvajojau. Anksčiau nebuvau pagalvojusi, jog turiu išskirtinius veido bruožus, kol kartą to man nepasakė. Šie žodžiai paskatino pabandyti pozuoti, nors iki tol išvis nemėgau ir vengdavau fotografuotis. Kirbėjo ir noras išbandyti kažką naujo, man nepažįstamo. Dabar tai yra vienas maloniausių mano užsiėmimų.
Turėjau svajonę vaidinti muzikiniame klipe, – įgyvendinau, o kas bus toliau – laikas parodys. Mano svajonių sąrašas labai ilgas, tikiu, jog jos išsipildys.
Mokslai
Taip, turiu du bakalaurus – taikomosios fotografijos ir neseniai apsigintą komunikacijos. Studijos yra malonumas ir hobis, ypač tokios, kurios mielos širdžiai, kai nereikia mokytis per prievartą. Dabar svajoju apie magistro studijas. Paradoksalu, bet mano įgytos specialybės yra neatsiejamos nuo bendravimo su žmonėmis, ko aš vengdavau ir bijodavau.
O žmonėms patarčiau MYLĖTI save ir būti mylimiems, būti atviriems sau patiems, tikėti gerais dalykais ir jie ateis. Nepamiršti džiaugtis mažais, bet svarbiais. Gyvenimo grožis ir laimė susideda iš daugybės smulkių detalių. Svajoti taip, kaip svajoja vaikas! Įsigilinti į savo svajones, norėti jas pildyti.
Geriau pabandyti ir paeiti nors pusę žingsnio pirmyn, negu likti stovėti vietoje arba dėl disharmonijos savo viduje pradėti eiti atbuliniu žingsniu. Net jeigu ir nueisite į priekį ir pasiklysite, kiekviename takelyje galite atrasti dar daugiau negu pagrindiniame kelyje. Juk tam, kad pažintum savo aplinką, pirmiausia ją reikia ištyrinėti.
