Banditas tapo jo mokytoju
Klasikinis praėjusio amžiaus trečio–ketvirto dešimtmečio amerikiečių mafijos įvaizdis su garsiais susišaudymais ir negailestingais samdomais žudikais susiformavo dėl vieno žmogaus. Niekas nežino, kiek tiksliai žmonių jis įsakė nužudyti, bet vien Alo Capone'ės vardas kėlė siaubą jo „kriminalinio verslo“ kolegoms.
Kur gimė Alphonse Gabriel'is Al'as Capone, labiau žinomas kaip Alas Capone, iki šiol ginčijamasi. Pats mafijos bosas sakė, kad gimė 1899 m. sausio 17 d. Neapolyje, bet dalis jo biografų įsitikinę, kad iš tiesų jis gimė 1895 m. Castellammare del Golfo, Sicilijoje.
1909 m. Alphonse kartu su šeima pasuko tipiniu tų laikų italų maršrutu – į JAV.
Gausi Capone šeima (Alphonse tėvas turėjo devynis vaikus) įsikūrė Bruklino priemiestyje, o paaugęs Alphonse įsitaisė dirbti mėsininku. Jo nedori polinkiai atsiskleidė dar mokykloje – jis galėjo prie priežasties primušti klasės draugą, pakeldavo ranką net prieš mokytojus.
Nieko stebėtino, kad labai greitai jis tapo vienos iš vietinių gaujų pasiuntinuku. Jo mokytoju nusikaltėlių pasaulyje tapo grupuotės vadeiva Jonny‘is Torrio. Banditas pamatė, kad naujokas turi daug perspektyvų – jis išsiskyrė puikia kondicija, žiaurumu ir negailestingumu.
Iš kur randas?
Oficialiai Alphonse pradėjo dirbti apsaugininku biliardo klube, kuris buvo Torrio gaujos štabas. Neoficialiai – tapo žudiku, pašalindavo tuos, kurie neįtikdavo gaujos vadui. Iš pradžių Alphonse'o aukomis buvo nereikšmingos figūros, kaip antai, banditams neįtikusio kinų restoranėlio šeimininkas.
Alphonse'o karjera nusikalstamame pasaulyje galėjo taip ir baigtis Bruklino priemiestyje, nes įžūlus jaunas banditas dažnai pykdavosi su didesniais autoritetais. Pretekstų netrūko – patyrusius banditus erzino Alphonse'o mokėjimas žaisti biliardą, o jis savo pergales palydėdavo įžūliais komentarais.
Kartą Al Capone susikibo su banditu Frank'u Galuccio, o šis perrėžė Alphonse'o veidą peiliu. Nuo šio rando jis ir gavo pravardę Capone – „veidas su randu“. Pastebėtina, kad gyvo gangsterio niekas taip nevadino, o jis pats, netarnavęs kariuomenėje, pasakojo, kad buvo sužeistas per Pirmą pasaulinį karą.
J. Torrio tapo įtakingu žmogumi nusikaltėlių pasaulyje JAV ir persikėlė į Čikagą, kur vadovavo vienai iš vietinių banditų grupuočių. Al Capone iš pradžių liko Niujorke, o paskui išvyko pas bosą. Visų pirma, Torrio Čikagoje reikėjo patikimo žudiko, antra, Al Capone'ės darbeliais Niujorke iš esmės susidomėjo policija.
Nusikalstamo pasaulio reformatorius
Pagrindinis nusikaltėlių užsiėmimas JAV tuo metu buvo prekyba alkoholiu. Šalyje, kur galiojo vadinamasis sausas įstatymas, tai buvo pelningas verslas. Tačiau Torrio grupuotė Čikagoje šioje srityje turėjo daug konkurentų, su kuriais ėmė kovoti Al Capone, pramintas Al Brownu.
Iki Al Capone'ės mafijozai irgi grumdavosi tarpusavyje, bet dažniausiai į darbą eidavo peiliai, lazdos, kur kas rečiau – pistoletai. Al Capone sukūrė Torrio gaujoje tikrą žudikų specialiosios paskirties būrį, kuris kėlė priešininkams siaubą savo žiaurumu.
Torrio grupuotė kovojo su airio Dean'o O‘Banion'o gauja. Aukomis tapo ne tik eiliniai kariai, bet ir jaunesnis Alphonse'ės brolis (jis irgi buvo tapęs banditu) bei pats D. Banion‘as. Torrio sunkiai sužeidė, paskui jis perdavė vadovavimą savo dešinei rankai – Al Capone'ei, kuriam tuo metu buvo 25 m.
Al Capone grupuotė pakeitė nusikalstamą Amerikos pasaulį. Naujas bosas neatsisakė prekybos alkoholiu, ėmė kontroliuoti nusikaltėlių pelną iš prostitucijos ir pradėjo vykdyti tai, kas šiais laikais vadinama reketu – iš viso to jis gavo didžiulį pelną.
Su konkurentais Al Capone susidorodavo be gailesčio – būtent per jį pradėta susišaudyti automatiniais ginklais, užminuoti ir sprogdinti automobilius. Konkurentus šalindavo vidury baltos dienos, kartais apmėtydavo granatomis, neretai susidorodavo ne tik su banditu, bet ir su jo šeimos nariais.
Žinoma, priešininkai mėgino prisikasti iki paties Al Capone'ės, bet jiems nepavyko šito padaryti – jis turėjo iki dantų ginkluotą apsaugą, šarvuotą automobilį, o su įtariamais išdavyste taip žiauriai susidorodavo, kad norinčių pereiti į konkurentų pusę praktiškai nebuvo.
Čikagos karalius
Į Amerikos istoriją įėjo vadinamosios Šventojo Valentino dienos šaudynės, įvykusios 1929 m. vasario 14 d., kai persirengę policininkų uniformomis Al Capone'ės grupuotės nariai įsiveržė į slaptą konkurentų alkoholio sandėlį, sustatė priešininkus prie sienos ir sušaudė. Konkurentai, iki paskutinės akimirkos manę, kad tai tikrai policija, nespėjo nė nustebti. Aukomis tapo septyni žmonės.
Al Capone'ės imperijos turtas didžiausio klestėjimo laiku siekė astronomines sumas tuometinėje Amerikoje – 60 mln. dolerių. Mafijos bosas papirkinėjo policininkus, politikus, žurnalistus, buvo nekontroliuojamas Čikagos karalius. Didžiosios depresijos laiku jis atidarinėjo nemokamas valgyklas skurstantiems, tuo pelnė žemiausių visuomenės sluoksnių prielankumą.
Istorikų vertinimu, per mafijos gaujų karus, kuriuos rengė Al Capone, žuvo mažiausiai 700 žmonių, iš kurių 400 buvo nužudyti jo asmeniniu įsakymu.
Mokesčių spąstai
Susidoroti su Al Capone nusprendė naujas FTB vadovas Edgaras Hooveris. Supratęs, kad už žmogžudystes ir reketą pasodinti mafijos vado nepavys, jis atėjo iš kitos pusės. Iš pradžių 1929 m. Al Capone'ę nuteisė 10 mėnesių kalėjimo už neteisėtą ginklo laikymą. Bausmės Al Capone nė nepastebėjo – jis gyveno kalėjime komfortiškai, priimdavo lankytojus ir iš ten vadovavo gaujai.
Tačiau 1931 m. Al Capone'ę nuteisė 11-ai metų kalėjimo už nemokėtus mokesčius. Valdžiai reikėjo nemažai pastangų, kad galėtų paskelbti kaltinamąjį nuosprendį, bet visgi jiems pavyko.
Iš pradžių vadovavimo gaujai iš kalėjimo istorija kartojosi, bet vėliau Al Capone pervedė į kalėjimą Atlantoje ir taip jo ryšiai buvo sutrikdyti. Galutinai atkirsti vadą nuo jo nusikalstamos imperijos pavyko tik 1934 m., kai jį perkėlė į legendinį griežtą Alkatraso kalėjimą.
Čia legendiniam gangsteriui teko dirbti valytoju, o dėl to kiti įkalintieji praminė jį bosu su šluota.
Ligos ir mirtis
Laikui bėgant suprastėjo Al Capone'ės sveikata, gydytojai ištyrė, kad jam – paskutinė sifilio stadija. Nieko stebėtino – nusikaltėlis iš Čikagos turėjo visą prostitučių haremą, o saugotis nesivargino.
Pirmieji silpnaprotystės požymiai (sifilio pasekmė) pasirodė dar 1930-aisiais. Palaužtas kalėjimo gyvenimo, Al Capone'ė galutinai pradėjo eiti iš proto. Jam pradėjo vaidentis, jog jį persekioja James'o Clark'o, vienos iš Švento Valentino dienos skerdynių aukų, vaiduoklis.
1939 m. dalinai paralyžiuotą Al Capone'ę paleido į laisvę dėl sveikatos būklės. Įtakingumo nusikaltėlių pasaulyje jis nebeturėjo, ir apskritai šis senas, ligotas žmogus nebegalėjo vadovauti 1 000 banditų gaujai.
Jau išėjęs iš kalėjimo, Capone'ė vis dar dažnai šaukdavo naktimis, o atbėgusiems asmens sargybiniams pasakodavo vis tą pačią istoriją apie persekiojantį vaiduoklį.
Nepaisant viso šito kruvinajam gangsteriui pasisekė – priešingai nei daugelis jo kolegų, jis mirė savo lovoje, paskutinius gyvenimo metus praleido savo name Floridoje.
1947 m. sausio 21 d. Al Capone'ė patyrė paralyžiaus priepuolį, o po trijų dienų, sausio 25 d., mirė nuo plaučių uždegimo. Jam buvo apie 50 metų.
Garsusis gangsteris buvo palaidotas Mount Olivet kapinėse Čikagos pietuose šalia savo tėvo ir brolio kapų, bet 1950 m. kovo mėn. visų jų palaikai perkelti į Mount Carmel kapines Čikagos vakariniame priemiestyje Hillside.
Našle liko Al Capone'ės žmona airė Mae Capone (Coughlin), kurią jis buvo vedęs 1918 m. ir su ja susilaukęs sūnaus Alberto „Sonny“ Francis Capone'ės. Moteris vyrą pergyveno 39 metus, mirė 1986 m. Užaugęs sūnus, norėdamas atsikratyti nešlovingos praeities, tėvo Capone'ės pavardę pakeitė į Brown'o.
