Penki romanai iki tampant ponia Kennedy
Jacqueline Bouvier gimė turtingų amerikiečių šeimoje, tačiau tėvai išsiskyrė, kai mergaitei buvo vos 11 metų. Motina netrukus ištekėjo už naftos magnato. Ji abi savo dukras mokė, kad šios turi susirasti turtingą vyrą, o meilė ir aistra – antraeiliai dalykai.
Po pirmo kurso koledže nuobodžiaujanti Jacqueline įkalbėjo tėvą ją išleisti metams studijuoti į Paryžių. Čia jauna amerikietė kasdien „Riz“ viešbučio bare gerdavo kokteilius, rūkė cigaretes ir vieną po kito keitė simpatijas. Vienas jų – rašytojas John'as P. Marquand'as – tapo jos pirmąją meile. Ji prarado su juo nekaltybę ir buvo pasiryžusi ištekėti. Tačiau tokiam žingsniui nepritarė motina. Pasak jos, rašytojai niekada netampa turtingais.
Vėliau artima Jacqueline draugė savo atsiminimuose rašė, kad mergina atsikratyti nekaltybės norėjo vos sulaukusi pilnametystės, tačiau bijodama pastoti nesiryžo. Pasak jos, iki ištekėdama ji artimai bendravo mažiausiai su penkiais vyrais. Be to, iki vestuvių su jaunuoju senatoriumi John'u Kennedy ji buvo susižadėjusi dukart. Pirmą kartą – su jaunu amerikiečiu, su kuriuo susipažino mokydamasi Paryžiuje. Su juo sužadėtuves mergina nutraukė laišku. Antruoju išrinktuoju tapo bankininkas John'as Husted'as jaunesnysis. Jį Jacqueline paliko dėl būsimo prezidento.
Su Kennedy šeima Jacqueline buvo pažįstama per bendrus draugus. Su John'u ji artimiau susibičiuliavo per vieną draugų vakarėlį. Garsiam mergišiui iškart patiko daili ir protinga mergina. Netrukus jie ėmė susitikinėti. Beje, viena mėgstamiausių judviejų vietelių buvo galinė John'o automobilio sėdynė. Čia porelę besimylint net yra užtikęs policininkas. Tačiau atpažinęs senatoriaus veidą jis tik palinkėjo gražaus vakaro.
Gyvenimas su prezidentu
John'as ir Jacqueline susituokė 1953 metais, bet auksinės porelės gyvenimas kartu nebuvo labai laimingas. Vyras buvo ambicingas karjeristas ir nesutramdomas mergišius. Jam neužteko tik žmonos ir meilužių, kurių buvo visas būrys, – to jis net nebandė slėpti. Tiesa, nė su viena nebuvo užmezgęs pastovių santykių.
Jacqueline iš proto varė ne tik nesibaigiantis sutuoktinio sugulovių sąrašas, bet ir pačio John'o gebėjimai lovoje. Ji artimai draugei skundėsi, kad vyras dievino greitukus. Jam pakakdavo vos kelių minučių, o jos poreikių nė nesivargino patenkinti. Pasak Jacqueline, John'as po greito sekso eidavo vėl aptarinėti politinių reikalų arba atsukęs nugarą užmigdavo. Moteris vyrui keršijo vienadieniais romanais su jaunais ir gražiais aktoriais ar patraukliais turtuoliais. Ji net buvo suviliojusi du sutuoktinio brolius. Su jais intymius ryšius palaikė ne vienerius metus.
Laimės nepridėjo ir tai, kad po poros metų pagaliau pastojus, ji persileido. Dar po metų pagimdė negyvą mergytę, kurią planavo pavadinti Arabella. Atkakli moteris nepasidavė ir dar kartą pastojo. 1957 metais jai gimė dukra Caroline, o dar po trejų – sūnus John'as. Abu nėštumai buvo itin sunkūs, moteris retai kada galėjo išeiti iš namų. Tačiau gimę vaikai apvertė Jacqueline gyvenimą į gerąją pusę. Pagaliau ji išvydo prasmę gyventi.
Sklido kalbos, kad John'ui Kennedy tapus prezidentu, Jacqueline ėmė galvoti apie skyrybas. Neva, ją pavyko įkalbėti jas atidėti tik pasiūlius milijoną dolerių. Viešumoje jie buvo ideali pora: vyras siekė karjeros, o graži žmona jam kaip įmanydama padėjo. Tuo labiau, kad pirmosios ponios pareigos Jacqueline'ai labai patiko. Ji rengdavo vakarėlius, susitikimus su žymiais žmonėmis.
Juodžiausiais Jacqueline'os gyvenimo metais galima vadinti 1963-iuosius. Penkiomis savaitėmis per anksti gimė sūnus ir po dviejų dienų mirė. Vos po kelių mėnesių Dalaso mieste snaiperis nušovė atvirame automobilyje šalia sėdėjusį vyrą. Po šūvio moteris puolė rinkti sutuoktinio kaukolės daleles nuo automobilio kėbulo ir buvo su juo paskutinėmis gyvenimo akimirkomis ligoninėje. Kruvino rožinio kostiumėlio ji nenusivilko visą dieną ir net atsisakė nusiplauti aptaškytą veidą. Ji vis kartojo, kad visi turi pamatyti, ką jie padarė John'ui.
Santuoka dėl saugumo ir turtingo gyvenimo
Artimųjų rate buvo vieša paslaptis, kad Jacqueline vyro gedėjo jo brolių – Robert'o ir Edward'o – glėbiuose. Našlę iš pradžių guodė Robert'as, o jam mirus, jos globą perėmė Edward'as. Tačiau moteris Amerikoje nesijautė saugi, ypač šis jausmas sustiprėjo nušovus Robert'ą Kennedy. Ji nuolat kartojo, kad dabar – jos vaikų eilė, nes šie taip pat – iš Kennedy giminės.
Jacqueline vis dažniau ėmė lankytis Europoje pas senus ir naujus draugus. Čia sutiko gerokai vyresnį graikų milijonierių Aristotle'į Onassis. Ji sutiko už jo tekėti tik pasirašiusi priešvedybinę sutartį, kurioje buvo užtikrinta, kad po vestuvių jos vaikų sąskaitos gerokai papilnės. Šioms vedyboms prieštaravo Edward'as Kennedy, tačiau nieko pakeisti negalėjo.
Antroji moters santuoka taip pat nebuvo itin laiminga: vyras mėgo išgerti ir buvo agresyvus. Kaip tik tuo metu Jacqueline pamėgo nešioti didelius akinius nuo saulės – buvo šnabždamasi, kad taip moteris slėpė mėlynes. Tiesa, antrojo vyro ji dažnai nematydavo – moteris daug keliavo ir su sutuoktiniu buvo sutarę, kad abu gali turėti meilužių. Po septynerių metų Jacqueline vėl tapo našle, tačiau dar du metus kovojo, kol gavo bent dalį jai priklausiusio palikimo. Jos nenaudai buvo ne tik Graikijos įstatymai, bet ir priešiškai nusiteikusi Aristotle'io dukra.
Netekusi antrojo vyro Jacqueline grįžo į Niujorką. Vaikai jau buvo gana savarankiški, todėl moteris ėmė ieškoti įdomios veiklos. Ji visada mėgo skaityti, rašyti, turėjo lingvistinį išsilavinimą, todėl pradėjo dirbti knygų redaktore. Šis darbas nebuvo brangiai apmokamas, bet jai patiko. Tuo labiau, kad po Aristotle'io mirties jos sąskaita pasipildė 26 milijonais dolerių. Jacqueline mirė 1994 metais, praėjus vos keliems mėnesiams nuo nustatytos vėžio diagnozės.
