Onkologine liga sergančiai pacientei specialistė padovanojo grožio procedūrą, kurios metu paryškino gydymo „išblukintus” jaunos moters veido bruožus, linkėdama nepasiduoti ligai, pajusti daugiau gyvenimo džiaugsmo, grįžti į visavertį gyvenimą.
Ne paslaptis: sužinojus vėžio diagnozę kiekvienam slysta žemė iš po kojų. Tačiau sekinantis gydymas moterims itin sudėtingas dar ir psichologiškai — ligai ir gydymui smarkiai pakeitus išvaizdą, jos jaučiasi netekę įprasto moteriškumo, itin pažeidžiamos.
Prieš kurį laiką A. Pundzytei-Mažunavičienei kilo idėja, kaip ji galėtų savo gebėjimais praskaidrinti gyvenimą bent vienai ligonei. Ji sumanė dovanoti ilgalaikio makiažo procedūrą, rezultatą įamžinti fotosesijoje — ir taip paskatinti ne tik šią, bet ir kitas sergančias moteris atsitiesti, nepasiduoti ligai ir stresui.
Rasti moterį, kuri ryžtųsi tokiems pokyčiams, šiek tiek užtruko. Itin šiltas bendradarbiavimas užsimezgė su Rasa. Susitikimų būta ne vieno: derinantis prie pacientės sveikatos būklės, mikropigmentacijos procedūras teko atlikti per keletą apsilankymų.
Kiekvieno vizito metu, mažyčiais taškeliais ir potėpiais įvedant į odą dažus, palaipsniui buvo paryškinti moters antakiai, akių kontūrai, lūpos. Grožio procedūroms pasibaigus, rezultatas nudžiugino abi: iš nuotraukų žvelgė nebe pacientė, o besišypsanti, sveikai atrodanti moteris.
Po onkologinės ligos sveikstanti Rasa sako, jog drauge su išryškėjusiais veido bruožais ji tarsi įgavo daugiau jėgų kovoti su liga. Atsirado siekių gyventi naujai, ryškiau, atnaujinti namų aplinką. Ir šiaip optimizmo bei tvirtybės nestokojanti 43 metų moteris pastebėjo, kad po grožio procedūros tapo paprasčiau bendrauti su aplinkiniais žmonėmis.
„Kai suserga kažkas artimas, žmonės dažnai nežino, kaip elgtis, ima gailėti, guosti. Tačiau kai pamato mane tokią ryškią, pasitempusią, planuojančią ateitį — nebeklausinėja, kaip jaučiuosi, ką sakė gydytojai. Ir iš karto pasikeičia atmosfera, atsiranda daugiau juoko, keičiasi mintys, kitokie tampa pokalbiai. Taigi išeitų, jog dailiai pasidažiusi moteris situaciją palengvina ne tik sau, bet ir kitiems”, — šypteli pašnekovė.
Kad grožio procedūros svarbios sveikstant po onkologinės ligos, patvirtina ir Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė. Centre, kuriame teikiama dvasinė ir psichosocialinė pagalba onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems iš visos Lietuvos, įrengtas netgi specialus „grožio kambarys”. Jame savanorių padedamos moterys išmoksta makiažo potėpiais paryškinti akis, antakius, dailiai susirišti skarelę, pasigaminti kepuraitę ar netgi kuriam laikui pasiskolinti peruką.
„Visa tai — daugiau nei tik grožio procedūros. Dvasinė, psichologinė sveikata labai padeda fizinei sveikatai”, — pabrėžė A. Kerpytė.
Šv. Pranciškaus onkologijos centre susibūrę įvairių ligonių pagalbos sau grupių; veikia muzikos, šokio, relaksacijos, rankdarbių terapijos grupės, daug kalbamasi, rengiamos bendros kelionės ir stovyklos, moterys netgi šoka pramoginius šokius. Matydamos, kaip kitos šalia kabinasi į gyvenimą, kiek stiprybės turi — moterys nesijaučia vienišos, vienos iš kitų semiasi patirties, stiprybės — ir gyvena aktyviai.
„Regis, Šv. Benediktas yra pasakęs: „Nepaisant baimės dėl rytojaus, galima gražiai gyventi šiandien”, — priminė A. Kerpytė.
Kosmetologė A. Pundzytė-Mažunavičienė džiaugėsi, jog yra ir daugiau iniciatyvų, kurių centre atsiduria onkologinėmis ligomis susirgusios, tačiau stiprybe ir teigiamomis emocijomis besidalijančios moterys. Jos pačios siuvosi skaras, kuriomis išradingai puošdavosi netekę plaukų, mokėsi ir kitas mokė makiažo paslapčių — ir drąsiai ėjo į viešumą, rengė fotosesijas.
Padrąsinta sėkmės, klaipėdietė grožio specialistė svarsto išleisti bukletus, skatinti ir kitas onkologinėmis ligomis sergančias Lietuvos moteris nepasiduoti ligai ir puoselėti savo moteriškumą.
