Vos prieš pusmetį pradėjęs intensyviai sportuoti bei sveikai maitintis, aktorius tikina, kad norint pokyčių tereikia rasti savyje noro.
Audriau, prieš pusę metų pradėjote intensyviai sportuoti ir sveikai maitintis. Kas paskatino imtis permainų?
Aš visą gyvenimą ir sportuodavau ir maitindavausi pakankamai sveikai, tik tam tikrais etapais tai darydavau intensyviau, kitais – vangiau. Šiuo metu sportuoju aktyviau ir reguliariau. Manau, tokius pokyčius paskatino atsiradęs supratimas, kad laiką reikia leisti kokybiškai ir jį išnaudoti produktyviai, tai yra, energiją daugiau naudoti kūrybai, o ne, tarkime, linksmybėms.
Tai reikalauja valios ir savidisciplinos, tačiau tvirtai žinant, koks yra tikslas, nepasiduoti yra lengviau. Apskritai, aš manau, kad šiuo klausimu yra reikalingi tam tikri kraštutinumai gerąja to prasme. Tu negali mažiau valgyti saldumynų, – tu valgai arba ne, propoguoji sveiką gyvenimo būdą arba ne.
Kokių pagrindinių mitybos taisyklių laikotės?
Pagrindinės būtų: daug daržovių, žuvies ir įvairių vaisių. Visiškai atsisakiau miltinių patiekalų, cukraus ir kavos. Mėsą valgau, bet retai, nejaučiu didelio poreikio.
Koks būtų pirmas patarimas žmogui, kuris nori pradėti sveikai gyventi?
Pirmiausia, man atrodo reikia norėti. Jeigu žmogus kalba, kad jis nori keisti savo gyvenimo būdą, dar nereiškia, kad jis tikrai nori. Jeigu tu nori, tu ir darai. Labai daug žmonių priežasčių dėl tam tikrų savo sprendimų ar poelgių ieško išorėje. Aš manau, kad viskas slypi žmogaus galvoje. Ne vaikai ar įsipareigojimai trukdo imtis permainų, o požiūris. Norint, kad kažkas keistųsi, pirmiausi reikia keisti savo požiūrį.
Juk save analizuoti ir keisti yra sunkiausia, ar ne?
Tikrai taip. Veidrodyje save pamatyti gali visi, bet norint pamatyti savo vidų, reikia įdėti daugiau pastangų ir laiko. Bet kurioje srityje, ar tai būtų mityba, sportas, ar mokslas – viskam reikia laiko bei tam tikros koncentracijos. Tarkime, siekdamas numesti svorį tu turi daryti tam tikrus veiksmus, norėdamas keisti požiūrį į vieną ar kitą dalyką, – atsikratyti tam tikrų kompleksų arba įsitikinimų, tu taip pat turi daryti tam tikrus veiksmus, nuolat save analizuoti ir mąstyti.
Kas jums padeda keisti požiūrį?
Aš esu linkęs analizuoti, kas mane formavo, iš kur vienokie ar kitokie mano įsitikinimai atsirado ir pan. Mūsų įsitikinimai nėra įgimtas dalykas, kaip tarkime matymas. Įsitikinimai susiformavo mums bendraujant, klausant, skaitant ar kitais būdais. Daugelį dalykų mes įtikim ir vėliau gyvenam su tuo tikėjimu bei nuomone, kuriuos kardinaliai keisti yra sunku. Todėl, norint keisti požiūrį, visų pirma, reikia save stebėti ir analizuoti, suprasti, kas trukdo, o kas padeda gyventi ir bandyti atsikratyti to, kas trukdo bei drąsinti save daryti tai, kas teikia džiaugsmą bei malonumą.
Kaip sekasi sveiku gyvenimo būdu užkrėsti teatro „Kitas kampas“ kolegas?
Mano tikslas nėra užkrėsti, aš nenoriu burti kažkokios bendruomenės ar klubo, tačiau jei tai, ką aš darau, juos įkvepia, aš džiaugiuosi. Manau, tai yra geras pavyzdys pasakymo, kad jeigu nori kažką keisti pasaulyje, turi pirmiausia keisti save, o ne reikalauti iš kitų, kad jie keistųsi.
Kokią įtaką šios permainos daro Jūsų kūrybai?
Kuo tu fiziškai esi lengvesnis ir švarenis, tuo lengviau ir visa kita cirkuliuoja. Tarkime, švarų ir išvėdintą rūbą apsirengti gera, o nešvarų ir įvairiausių kvapų prisigėrusį – nesinori. Taip pat ir su kūnu - ką į jį įdėsi, taip ir jausiesi, kursi bei vaidinsi.
Kaip ši asmeninė kova su kūnu susijusi su nauju teatro spektakliu „Improvizacijos kovos“? Ar yra tam tikrų sąsajų?
Tiek asmeniniame gyvenime, tiek kūryboje aš mėgstu save statyti į nepatogias situacijas, daryti dalykus, apie kuriuose nieko nežinau. Taip verčiu savo smegenis nuolatos dirbti, nes, kaip ir sporte, reikia reguliariai keisti tam tikrus judesius ir pratimus, nes raumuo yra linkęs priprasti, taip ir smegenis reikia nuolatos mankštinti bei duoti joms naujų apkrovų. Todėl naujas spektaklis – vienas iš būdų, kuris neleidžia kūryboje užsibūti vienoje vietoje. Manau, jog spektaklis „Improvizacijos kovos“ bus labai įdomus iššūkis. Kadangi mes ne tik improvizuosime čia ir dabar apie tai, ko nežinome, tačiau ir kovosime tarpusavyje, viena iš komandų pralaimės žiūrovų akivaizdoje. Tai reiškia, jog bet koks ego šiame spektaklyje bus sutryptas su žemėmis.
Bijote pralaimėjimo jausmo?
Ne, šiuo atveju visai nebijau, bet ir gyvenime į visus pralaimėjus stengiuosi žiūrėti kaip į atradimus kažko naujo. Manau, kad viskas priklauso nuo požiūrio. Kadangi gyvenime esu optimistas, tai dėl pralaimėjimų ilgai nesigraužiu. Priešingu atveju kentėčiau visą gyvenimą, o to tikrai nenoriu.
Vieni gyvenime kovoja su tinginyste, kiti su besaikiu valgymu. Kokia Jūsų didžiausia kova gyvenime?
Viena didžiausių kovų – su norėjimu nieko neveikti ir tuščiai leisti laiką. Kartais taip norisi tiesiog tingėti, o juk tą laiką būtų galima išnaudoti knygų skaitymui, gerų filmų žiūrėjimui ar domėjimuisi naujais dalykais. Manau, kad verta daugiau domėtis viskuo. Ypač improvizacijoje – tu privalai būti labai universalus. Tau reikalinga ne tik greita reakcija ar pastabumas, tačiau ir didelis intelektinis bagažas. Todėl domėtis naujais dalykais reikia nuolatos.
Kaip improvizacija apskritai padeda Jūsų asmeniniame gyvenime, kasdienėse situacijose? Ar naudojatės tam tikrais triukais?
Taip, naudojuosi ir dažnai. Aš pats esu pakankamai spontaniškas žmogus, čia ir dabar galintis pasielgti labai neprognozuojamai. Improvizacijoje spontaniškumas yra bene būtinas, nes joje tu gali patirti įvairiausius nuotykius, susidurti su netikėtumais ir nežinia, kuri daugeliui žmonių nepatinka. Didžioji dalis žmonių sumokėtų pinigus, kad išvengtų nežinomybės. Todėl, improvizacija tinka tikrai ne visiems. Man tinka ir patinka. O kalbant apie improvizaciją gyvenime – tai nėra visada teigiamas dalykas. Spontaniškai priimant sprendimus galima lengvai apsirikti. Todėl, aš jau kurį laiką stengiuosi svarbius strateginius ar organizacinius sprendimus priimti struktūruotai.
