Avalynę dizainerė Elīna Dobele vadina kojų namais – juk joje pėdos praleidžia didžiąją dienos dalį. Moteris svajojo sukurti konceptualų Baltijos šalių avalynės prekių ženklą. Svajonė išsipildė 2009-aisiais. Po metų įregistravo nuosavą avalynės prekių ženklą, o 2011 metais atidarė pirmąją parduotuvę. Šiandien batai su ant pado įspaustu ženklu „Elīna Dobele“ giriami ir vertinami už patogumą bei nepriekaištingą kokybę, o nedidelė ateljė pernai balandį iš ramios vietelės perkelta arčiau Rygos širdies, į Valnu gatvę. „Man tai – nauja patirtis, nes konceptualios parduotuvės iki tol neturėjau. Į ankstesnę ateljė žmonės ateidavo jau turėdami konkretų tikslą ar susitarę iš anksto. Dabar čia galima rasti ne tik mano prekių ženklo batų, bet ir kitų kūrėjų drabužių, aksesuarų“, – apie naujus nedidelio nuosavo verslo išbandymus pasakoja E. Dobele.
Architektės specialybę turinti dizainerė brėžia šio amato ir batsiuvystės paraleles. „Sukurti batus užtrunka trumpiau, nei pastatyti namą, o darbas reikalauja ne mažiau žinių, patirties ir išmanymo, – sako E. Dobele. – Laukti namo gali tekti ir penkerius metus. Aš tiek kantrybės neturiu (juokiasi). Man norėjosi greičiau išvysti rezultatą, todėl nusprendžiau kurti batus, nors kartais atrodo, kad tiesiog juos piešiu.“
Per metus E. Dobele pristato dvi kolekcijas. Pirmoji pasirodė 2010-aisiais. Dar ir šiandien dizainerės parduotuvėje galima rasti po vieną kitą porą avalynės, sukurtos pirmaisiais metais. Pavyzdžiui, jojikų stiliaus ilgaaulius nuimamu aulu, – šį galima derinti prie bet kokių kitų aulinukų ar batelių. „Man patinka transformuoti avalynę, – sako Elīna. – Gal kad pati esu lanksti, įsiklausau į klientų poreikius.“
Sukurti batą – lyg iškalti iš akmens skulptūrą arba, jei norite, pastatyti nedidelį namą, reikia preciziškumo ir gerų rankų.
Per Jūsų parduotuvėje surengtą nedidelį jaukų 2017 metų pavasario ir vasaros kolekcijos pristatymo vakarą sakėte, kad ją įkvėpė meilė. Papasakokite plačiau, kaip kūrėte naująją kolekciją.
Kiekviena mano kolekcija pasakoja kokią nors istoriją, turi idėją. Nekuriu jų dirbtinai. Kas vyksta mano gyvenime, atspindi ir mano kolekcijose. Kartais įkvepia išgirsta daina, vaizdas gatvėje, išgyventa emocija ir panašiai. Noriu kiekvieną sezoną pristatyti ką nors nauja, įdomaus, nesivaikau dirbtinių tendencijų.
Kolekciją skiriu moterims ir vyrams, bet labiau orientuojuosi į moteris. Ši neturi pavadinimo. Mane įkvėpė skirtingos moterys ir jų meilės istorijos. Kokiu vienu žodžiu tai apibūdinti? „Meilė“? Juk ji būna visokia – aistringa, verčianti skrajoti padebesiais, dramatiška, daužanti širdį į šipulius. Sakyčiau, ši kolekcija iš visų mano sukurtų moteriškiausia. (Iš lentynos paima vieną batelį.) Man visada lengviau kalbėti, kai laikau batą rankoje (juokiasi).
Per pristatymą pasakodama apie įkvėpimo šaltinius tarstelėjote: „I love Courtney Love“ („Myliu Courtney Love“). Kurdama klausotės įvairios muzikos, skaitote vis kitas knygas. Kokie kūriniai lydėjo, kai kūrėte naujausią kolekciją?
Vis dar patinka Courtney Love (juokiasi). Kai kuriuos naujos kolekcijos batų modelius pavadinau roko žvaigždžių vardais – Courtney, PJ Harvey, Patti Smith, Janis Joplin ir kt. Jos visos dainavo apie meilę.
Kaip ši Jūsų kolekcija susijusi su Japonija?
Rudenį Tokijo mados savaitėje pristačiau naujausią kolekciją. Tai buvo penktas mano vizitas šioje šalyje. Lankiausi Japonijoje dar dirbdama architekte, kai stovėjau kryžkelėje nežinodama, ką pasirinkti – architektūrą ar avalynės dizainą. Japonija man labai patinka. Įkvepia mane.
Šįkart įkvėpė getos – tradicinis japonų apavas. Jo elementus pritaikiau kurdama batų pakulnes. Maniškiai batai – lyg su neaukšta platforma, labai patogūs. Pridėjau daugiau detalių, sluoksniavau, sukūriau savitą konstrukciją.
Ne veltui Jus vadina avalynės architekte. Batus konstruojate panašiai kaip namus?
Nepatogiuose namuose labai nepatogu gyventi, tiesa? Man batai pirmiausia turi būti patogūs. Kiekvieną išdirbu taip, kad būtų maksimaliai patogus, ir tobulinu iki tobulumo. Neleidžiu sau jokių kompromisų. Sukurti batą – lyg iškalti iš akmens skulptūrą arba, jei norite, pastatyti nedidelį namą, reikia preciziškumo ir gerų rankų. Kuriame kiekvieno batelio maketą, jį tikrinu, išbandau.
Kiekvieną batą kuriate rankomis? Kiek užtrunkate, kol pagaminate porą?
Kiekvieną porą batų gaminame rankomis. Jau metus dirbame naujose patalpose. Čia – ir parduotuvė, ir dirbtuvės, dėl to esu labai laiminga. O ir gyvenu netoliese, kad būtų patogu eiti į darbą pėsčiomis. Sugalvoju idėją – ir jau galiu leistis pas meistrus jos įgyvendinti. Nuostabu! Pagaminti vieno bato karkasą užtrunka apie 24 valandas, o kartais ir ilgiau. Tada dailinu, puošiu, apdirbu. Per mėnesį pagaminame apie 35 poras, kartais – ir 50. Kuo batas sudėtingesnis (kaip šios kolekcijos), tuo ilgiau užtrunka. Laiko neskaičiuoju. Svarbu, kad kūriniai – rankų darbo. Mano komanda – nedidelė, lyg šeima. Šiais laikais batų gali nusipirkti kiekvienoje masinės gamybos drabužių parduotuvėje, tempas nežmoniškas, o aš kuriu lėtai, niekur neskubu. Rankų darbo niekas nepakeis, tokia avalynė – išskirtinė. Užtenka pasimatuoti, kad tai pajustumėte.
Pati išbandote ir nešiojate savo avalynę?
Visada. Susikuriu 40–41 dydžio pavyzdį ir aviu. Tiesą sakant, nešioju vien savo prekių ženklo avalynę. Vaikštant kyla naujų gerų minčių, o tam reikia gerų batų. Mano labai jautrios pėdos, negaliu avėti nepatogios, kietos odos avalynės. Gal todėl ir pradėjau kurti – juk reikėjo kuo nors apsiauti. Rankomis pagaminti batai kur kas minkštesni, nes pati oda minkštesnė, be to, ji dar išmasažuojama kūrėjo rankomis. Kuriu plonytės odos net pavasarinę ir vasarinę avalynę, ją avinčiam žmogui atrodo, lyg vaikščiotų su šlepetėmis. Tokią galima nešioti visą dieną – nieko bloga nenutiks.
Tikite, kad batai atspindi juos avinčią asmenybę? Jei taip – ar esate tokia, kokius batus nešiojate?
(Elīna pasižiūri į minkštos sidabruotos verstos odos trumpaaulius.) Manau, esu kūrybinga, nuoširdi, atvira. Dirbti architekte man labai patiko, bet norėjau daugiau kūrybiškumo, greitesnio darbo rezultato, o ne skęsti krūvose popierių. Mėgstu bendrauti. Noriai einu ir į ateljė, ir į parduotuvę – nes man smalsu, kuo gyvena žmonės, kokių batų ieško.
Dabar galiu įgyvendinti įvairias savo fantazijas. Beje, ne tik savo. Mano dukra Adele, būdama ketverių (dabar jai – 8-eri), sukūrė batų kolekciją! „Štai, žiūrėk, čia debesų batai. Kai juos apsiauni, gali vaikščioti debesimis. O štai čia – išprotėję bateliai. Kai įkiši koją, ši pašėlsta ir įgyja supergalių.“ Argi ne nuostabu, kiek fantazijos turi vaikas? Ir Adele tikrai sukūrė kolekcijos koncepciją, pripiešė daugybę batų! Eskizus panaudojau kurdama kolekciją „Dancing Marchers“ („Šokantys žygeiviai“), – idėją brandinau ketverius metus. Atsirado ir „debesų batai“, ir „išprotėję šokėjų batukai“.
Šiuos, kuriuos aviu, nešioju jau antrą sezoną. Jie man labai patinka, nes nereikia prižiūrėti. Reguliariai atnaujinu tik kulną, nes vaikštau daug, greitai ir energingai, tad greitai sudrožiu. Pavydžiu moterims, kurios moka rafinuotai ir gražiai vaikščioti.
Kokie žmonės renkasi Jūsų kurtus batus?
Mąstantys, sąmoningi, inteligentiški, atsakingi. Kurie gyvena savo gyvenimą, turi savitą stilių ir gyvenimo būdą, – visi labai skirtingi. Ir tikrai ne visi vilki vien juodus drabužius (juokiasi). Tai labai spalvingos asmenybės. Dauguma mano klientų – keturiasdešimties ir vyresni. Turiu ir jaunesnių, jie taupo pinigus ir ateina nusipirkti išsvajotos poros (šypsosi). Pati pirmąją porą gerų batų nusipirkau už šimtą latų iš Helsinkyje gyvenusios draugės. Man buvo keturiolika ar penkiolika. Pankiški – „Dr. Martens“ stiliaus, tamsiai žalios spalvos, kaustyti metalu. Be proto stilingi. Net džinsus pati dažiau žaliai, kad tik prie jų tiktų. Labai didžiavausi jiems susitaupiusi, – paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį šimtas latų buvo nežmoniški pinigai. Beje, šis prekių ženklas gyvuoja iki šiol.
Jūsų ne tik batai, bet ir rengimosi stilius išskirtiniai. Kokių asmenybių stilius Jus pačią žavi?
Ačiū (šypsosi ir apžiūri savo nertinį). Tiesą sakant, iš šio prekių ženklo „Baiba Ripa“ nertinio neišlendu jau du mėnesius. Jis toks jaukus, kad dėviu ir prie sijono, ir prie kelnių, keičiu tik palaidines, – nesinori nusivilkti. Panašiai ir su batais: įsikandu kelias poras, ir aviu visą sezoną.
Man patinka atlikėjų Nicko Cave’o, Davido Bowie, Patti Smith, Freddie Mercury'io, stilius. Jie visi buvo ar tebėra asmenybės – ne tik atlikėjai, bet ir rašytojai, tekstų kūrėjai, savitą įvaizdį turintys menininkai. Pavyzdžiui, kai klausausi Nicko Cave’o, prieš akis visada matau jį – vilkintį kostiumą, su grandinėmis ant kaklo ir kokiais nors crazy batais.
Mano labai jautrios pėdos, negaliu dėvėti nepatogios, kietos odos avalynės. Gal todėl ir pradėjau kurti – juk reikėjo kuo nors apsiauti.
Beje, iš kur traukiate tokių nematytų kepurių?
Dievinu kepures ir skrybėles! Tai mėgstamiausias mano aksesuaras. Po batų, žinoma. Kaskart iš kelionių parsivežu po naują. Ta, su kuria buvau vakar, – iš Japonijos, prekių ženklo „Kamilavka“. Viena mano klientė, beje, iš Palangos, instagrame pasidalijo tokia mintimi: „Kuo moteriška skrybėlė skiriasi nuo vyriškos? O moterų logika – nuo vyrų? Vyrų – teisinga, o moterų – įdomesnė.“ Taigi aš kolekcionuoju įdomias skrybėles.
Prisimenate pirmąją sukurtų batų porą? Kokie jie buvo?
O, taip, žinoma, prisimenu kuo puikiausiai. Kaip galėčiau pamiršti?! (Juokiasi.) Pirmieji mano batai buvo medžiaginiai. Tokios konstrukcijos, kad negalėjai paeiti. Vis dėlto kažkaip sugebėjau parduoti gal penkiolika porų! (Juokiasi.) Pažįstu kelis žmones, kurie pirkinį tebeturi. Nors pripažįsta, kad vaikščioti buvo sunku, džiaugiasi, kad turi vienus pirmųjų mano kurtų batų. Kada nors galės iš to užsidirbti (juokiasi).
Kaip manote, kiek porų batų moteriai reikėtų turėti? Vertinant labai realistiškai... Ir kaip juos tinkamai prižiūrėti, kad tarnautų kuo ilgiau?
Moterys labai skirtingos, vis dėlto nė viena nenori pūslių ant kojų, trinančių ir nepatogių batų. Žmogaus pėda prakaituoja, su batais neretai praleidžiame visą dieną, todėl jie turi būti patogūs, o oda kvėpuoti. Deja, tokie yra natūralios odos batai. Jie – geriausia investicija. Taip, odiniai brangesni, tačiau tarnaus labai ilgai. Kita vertus, žmonės dažnai sumoka už odinius batus tikėdamiesi nešioti juos kasdien metų metus ir nešioja. Tai – klaidingas požiūris. Batams, kaip ir žmonėms, būtina pailsėti. Jie sugeria žmogaus prakaitą, drėksta, tad elementariai turi išdžiūti.
Apskritai moteriai daug porų batų nereikia – per sezoną užtenka trijų. Jei įmanoma, investuokite į kuo geresnės kokybės avalynę. Odinė dėvima tik gražėja, kiekviena raukšlelė batą puošia. Kas nutinka su pigiais, pagamintais Kinijoje? Jie tarnauja daugiausia vieną sezoną, o nunešioti atrodo tikrai baisiai.
Smalsu, kiek porų batų pati turite...
Sunku suskaičiuoti (mintyse bando tai daryti). Turbūt apie šimtą. Vyras pagamino lentynas drabužinėje per visą sieną vien mano batams sudėti, tačiau kad ir kiek jų turėčiau, vis tiek kiekvieną sezoną išsirenku tris, daugiausia – keturias poras mėgstamiausių. Juos kaitalioju. Favoritai keičiasi, tačiau kasdien tikrai nevaikštau avėdama vis naujus batus.
Pastaruosius kelis sezonus batai ar rankinė yra svarbiausias įvaizdžio akcentas ir kūrėjų išmonės išraiškos priemonė.
Kokių avalynės tendencijų galime tikėtis šiais metais?
Nesu madinga kūrėja. Nesiekiu sukurti būtinai madingus batus. Žinoma, tendencijas seku, žinau, kas bus „ant bangos“, bet aš – už individualų stilių. Vis dėlto didžiausias komplimentas ir įvertinimas man – kai madą puikiai išmanantys ir visko matę klientai atėję pasako: „O, kaip nauja ir nematyta!“
Kalbant apie tendencijas, kitą sezoną daug dėmesio bus skiriama kulnams ir – vis dar – platformoms. Išliks madingi ir kareiviški bei „Dr. Martens“ stiliaus batai. Jie puošiami metalinėmis detalėmis (pvz., „Alexander McQueen“, „Alexander Wang“).
Batai jau nėra tik batai – jais paprastai perduodama kokia nors žinutė. Vis daugiau kuriama crazy modelių – durstytų iš odos gabalėlių, įvairiai dekoruotų. Užtenka pažiūrėti į mados namų „Gucci“ ar „Prada“ avalynę ar prisiminti „Vetements“ kulnus-žiebtuvėlius... Pastaruosius kelis sezonus ne drabužiai, o aksesuarai – batai ar rankinė – svarbiausias įvaizdžio akcentas ir kūrėjų išmonės išraiškos priemonė. Ši tendencija išliks.
Ką manote apie sportbačių madą?
Nesu prieš sportinius batelius, bet jie riboja fantaziją ir visus suvienodina. Sutinku, tai patogu, o laiko įvaizdžiui sukurti žmonės neturi. Vis dėlto sportbačiai man yra gatvės apavas. Jis tinka jaunimui. Vyresni žmonės paprastai jau žino, ko nori iš gyvenimo, nebeturi visur lėkti, ką nors įrodyti, jie labiau vertina gyvenimo kokybę.
Grįžkime prie vyro, pagaminusio žmonai lentynas jos batams sudėti. Kur radote tokį?!
(Juokiasi.) Beje, jo tėvas – lietuvis. Ir jo pavardė lietuviška. Mārcis Šakausks – interjero dizaineris.
Ką darote, jei įkvėpimas neaplanko?
Svarbiausia suprasti, kad dabar nuotaika prasta ir kad viskas praeina (juokiasi). Leidžiu sau ir būti prastos nuotaikos, ir nedirbti. Tada einu namo ir būnu su savimi, skaitau, klausau muzikos, skambinu draugei ar tiesiog iškuopiu namus. Jei nesiseka kurti – nekuriu. Neprievartauju savęs. Kartais per penkias minutes nupieštas eskizas būna pats geriausias.
O kokiuose namuose gyvena buvusi architektė? Kokią aplinką kuriate?
Gyvenu bute Rygos centre. Man patinka gyventi bute miesto centre, namo net nenorėčiau. Tiesa, užmiestyje turime XX a. 4-ajame dešimtmetyje statytą sodybą, ji priklausė mano proseneliams. Namas – klasikinio stiliaus, jį renovuoti kainuotų ir laiko, ir pinigų, tačiau noriu išlaikyti autentišką stilių.
Pati namo nepasistatėte, tačiau ši dėžių siena parduotuvėje – tikrai Jūsų.
(Kvatoja.) Tiesą sakant, tai buvo vyro idėja. Jis mane labai gerai jaučia. Tokią pat sieną turėjome pirmojoje parduotuvėje. Tada reikėjo sugalvoti ką nors įdomaus už nedaug pinigų. Taigi jis pasiūlė padaryti metalines konstrukcijas, o į jas iki viršaus pridėti baltų batų dėžių. Idėja man patiko – ir gražiai atrodo, ir gerai izoliuoja garsą, nebereikia jokių kitų baldų, dėžutės puikiai tarnauja kaip lentynos.
Tikiuosi, tose dėžutėse – batai?
(Juokiasi). Žinote, žmonės mėgsta įsivaizduoti, kad jose – batai. Šis vaizdinys kažkaip ramina.
Elīnos Dobele'ės patarimai
Batus džiovinkite tik kambario temperatūroje, jokiu būdu nedėkite jų ant radiatoriaus – sugadinsite odą! Batams džiovinti vis dar tinka senas geras metodas – prikišti į vidų senų laikraščių. Jie puikiai sugeria drėgmę.
Vienam sezonui turėkite tris poras batų ir jas kaitaliokite. Tinkamai prižiūrimi, jie tarnaus kur kas ilgiau.
Avėdamos batelius plonais padais neikite į drėgną orą, nebriskite per balas.
Pasibaigus sezonui, nuneškite meistrui batus pakalti, nes pakulnė labiausiai dėvisi. Reikėtų vis atnaujinti odinių batų padą (paklijuoti), nes jis vaikštant natūraliai nusibrūžina.
Natūraliai lygiai odai impregnuoti ir apsaugoti šaltuoju metų laiku užtenka batų tepalo su bičių vašku.
Nuotraukos – iš asmeninio herojės albumo
