Iš Vakarų Prancūzijos kilusi Charlotte Chesnais Paryžiuje atsidūrė pradėjusi studijuoti tarptautinį verslą. Šiais mokslais mergina labai greitai nusivylė ir nutarė paklausyti vidinio balso – savo ateitį susieti su mada. Į prestižinę mados mokyklą „Studio Berçot" ji stojo net nepranešusi tėvams. Kad Charlotte atsidūrė tinkamoje vietoje tinkamu laiku, paaiškėjo studijoms baigiantis – jai pavyko gauti stažuotę pas tuometį mados namų „Ungaro" meno direktorių Vincent'ą Darré. Kitu lemtingu profesijos požiūriu susitikimu mergina laiko pažintį su mados namų „Balenciaga" meno direktoriumi išskirtinio talento dizaineriu prancūzu Nicolas Ghesquière'u. Į šią kompaniją Charlotte pateko neturėdama nė 20-ies, beveik 9-erius metus ji buvo Nicolas asistentė.

Būtent dirbdama šiuose mados namuose mergina pasuko į juvelyriką. „Dirbau gatavų drabužių sektoriuje, – pasakoja pašnekovė. – Po kažkiek laiko meno direktorius Nicolas Ghesquière'as panoro kolekcijų pristatymams papuošalų, o žmogaus, kuris užsiimtų juvelyrika, tuo metu nebuvo. Kai dizaineris tai padaryti pasiūlė man, labai apsidžiaugiau, nors gamybos techniką išmaniau prastai." Mergina ėmė lankytis įvairiose gamyklose, dirbtuvėse, daugybę valandų diskutavo su specialistais, stebėjo jų darbą, galiausiai ėmė piešti eskizus. Dirbo intensyviai, kiekvieną sezoną kūrė papuošalus vis kitokio dizaino, iš kitokių medžiagų.

Nicolas patikėjo manimi labai anksti, išmokė darbo drausmės, tikslumo, kūrybinio jautrumo, laisvės, taip pat neužmigti ant laurų ir nuolat tobulėti.

Charlotte neslepia mados namuose išėjusi nepaprastai gerą praktinę mokyklą, o darbas su Nicolas turėjo nemenkos įtakos jos asmenybei, kūrybiniam braižui, ateities vizijai, leido sparčiai judėti į priekį ir dar plačiau atvėrė duris į sunkiai pasiekiamą mados pasaulį. „Jis nepaprastai gabus, visada ieško naujovių, nori nustebinti, drįsta iki begalybės tolinti gaminių atidavimo terminus, – sako Charlotte. – Šis nuostabus žmogus patikėjo manimi labai anksti, išmokė darbo drausmės, tikslumo, kūrybinio jautrumo, laisvės, taip pat neužmigti ant laurų ir nuolat tobulėti. Jo dėka anksti subrendau profesine ir asmenine prasmėmis, įgijau nemažai patirties."

2012-aisiais Nicolas buvo pasiūlyta pakeisti mados namų „Louis Vuitton" kūrybos direktorių Marc'ą Jacobs'ą. Kai N. Ghesquière paliko kompaniją „Balenciaga", jos duris netrukus užvėrė ir Charlotte. „Kai išėjo Nicolas, kartu pasitraukė ir visa kūrybinė ekipa. Jis buvo labai vertinamas, mėgstamas dizaineris, tad visi domėjosi, kuo stebins toliau. Žinovų žvilgsnis krypo ir į Nicolas mokinius, nors buvome labai jauni", – pasakoja pašnekovė. Ji kaip laisvai samdoma stilistė bendradarbiavo su keliais mados prekių ženklais – „Kenzo", „Kitsuné", „Maiyet", „Paco Rabanne" – ir svajojo apie savarankišką kelią.

Juvelyrinės skulptūros

„Ryžto 2015-aisiais pasukti savarankiška kryptimi man suteikė prisiminimai apie darbą su Nicolas Ghesquière'u ir šio dizainerio drąsą, – teigia Charlotte Chesnais. – Kurdama papuošalus, aksesuarus kitiems prekių ženklams, jaučiausi nevisiškai išreiškianti save. Manau, pradėjau tinkamu laiku." Pirmoji nuosavo vardo juvelyrinių dirbinių kolekcija sulaukė sėkmės. Juvelyrė buvo apdovanota kaip jauna talentinga kūrėja Prancūzijos kultūros ministerijos prizu ANDAM, menininkę entuziastingai palaikė mados žurnalistai. Žinovus žavėjo išgrynintos, elegantiškos kūrinių linijos, struktūrinės, geometrinės formos ir neįprastos dėvėjimo galimybės. Pati kūrėja mano, kad pirmasis kūrybinis bandymas nevisiškai atspindėjo jos stilių, bet buvo labai asmeniškas, perteikė jos pasaulėjautą. „Labai mėgstu trumpalaikei madai atsispiriančią klasiką, paprastumą, nes tai rodo subtilumą, ir kartu drąsų modernumą, naujoves, – tvirtina Ch. Chesnais. – Kūrybai labai daug įtakos turi architektūra, dizaino detalės – gražus namas, elegantiškos laiptų, durų rankenos, kėdės forma, žavus arbatinukas... Visa tai galvoje subrandina originalias idėjas, o joms įgyvendinti pasitelkiu geriausius Prancūzijos dirbtuvių meistrus. Kartais užduotis jiems pasirodo neįgyvendinama, bet sugebu įkalbėti pabandyti. Jei pavyksta, džiaugiamės, jei ne, tobulinu koncepciją."

Nedideles skulptūras primenančius dirbinius juvelyrė kuria iš 18 karatų auksu dengto sidabro (pranc. k. vermeil) ir gryno sidabro derinių, taip pat įvairių brangakmenių. Pirmieji Ch. Chesnais papuošalai atsidūrė ant stilingiausio Paryžiaus avangardinių dirbinių salono „Colette" lentynų, vėliau jų įsigeidė garsiausios Japonijos, Italijos, Niujorko, Londono, Paryžiaus ir kt. koncepcinės parduotuvės. Dabar įdomiais Charlotte kūriniais prekiaujama daugiau kaip 30-yje prestižiškiausių, stilingiausių pasaulio parduotuvių. Tarp jų – Paryžiuje, Mont-Thabor gatvėje (netoli legendinės Cambon gatvės, kurioje yra garsusis mados namų „Chanel" butikas), 38 numeriu pažymėtame pastate, įsikūrusioje koncepcinėje parduotuvėlėje „WHITE bIRD" (čia galima rasti perspektyviausių įvairių šalių dizainerių juvelyrikos dirbinių). Tik čia prekiaujama Charlotte papuošalais su šampano spalvos deimantais, taip pat safyrais, rubinais, granatais. „Naudoju kokybiškas medžiagas, papuošalai apdirbti taip kokybiškai, kad juos būtų galima lyginti su „Tiffany & Co" ar „Hermès" kūriniais, o kainos – gana prieinamos. Gal tai ir traukia žmones", – juvelyrė vardija savo kūrinių, tarsi lanksčiosios lianos natūraliai, gražiai, įdomiai apvejančių ausis, kaklą, riešus, pirštus, populiarumo priežastis.

Mada ir juvelyrika

Ch. Chesnais pripažįsta, kad mada ją, kai pasuko į juvelyriką, domina kur kas mažiau. „Ji pasidarė per daug komercinė, – tvirtina prancūzė. – Garsios kompanijos pristato po 4 ar 5 naujas kolekcijas per metus. Kai toks tempas, apie kokybišką kūrybinį darbą ir pardavimo procesą neverta net kalbėti. Kiti dizaineriai irgi jaučiasi sėdintys toje pačioje karuselėje, jie irgi priversti dirbti nežmonišku ritmu. O klientams peršama mintis, kad daiktų būtina turėti begalę, tik juk tai – netiesa." Juvelyrė dabar renkasi patogią, jos asmenybę atitinkančią ilgai nenudėvimą aprangą.

Juvelyrika siejasi su mada, bet yra jos priešingybė. Papuošalai amžini. Gražus dirbinys gali būti perduodamas iš kartos į kartą.

Ch. Chesnais sako, kad tendencijomis ir greitąja mada (angl. k. fast fashion) nesidomi, bet tai nereiškia, kad ateityje nenorėtų sukurti drabužių kolekcijos. Tiesiog pasikeitė moters požiūris į madą. „Būdama 25-erių, taupydavau pinigus, kad galėčiau įsigyti prekių ženklo „Prada" batus, kainuojančius kaip visa mano mėnesinė alga. Dabar to nebedarau, – sako Charlotte. – Juvelyrika siejasi su mada, bet yra jos priešingybė. Papuošalai amžini. Gražus dirbinys gali būti perduodamas iš kartos į kartą. Juvelyrikos pasaulis magiškas, begalinis, – jei įbrendi į šią upę, išlipti iš jos neįmanoma. Sutinku daugybę įdomių žmonių, turinčių ilgo darbo patirtį, išmokstu ką nors nauja, tai jaudina mano vaizduotę, stumia toliau. Dar tiek daug norėčiau sužinoti ir padaryti šioje srityje.“

Neįtikėtina, kad audringame kūrybos, darbo, sėkmes sūkuryje besisukanti talentinga trisdešimtmetė sugebėjo pagimdyti sūnų (jam – vieni metai) ir dabar, kaip dauguma jaunų mamų, puikiai žongliruoja tarp motinystės ir darbo. Neabejoju, kad apie šviesiaplaukę prancūzaitę Charlotte Chesnais ir virš jos sklaidančią laimės paukštę išgirsime dar ne kartą.

Nuotraukos – iš asmeninio herojės archyvo