Užsibrėžę įgyvendinti svajonę tarsi lipame į kalną. Kokio kalno kuriame kilometre esate Jūs?
Man atrodo, kad gyvenimas iš esmės yra lipimas į kalną. Net ir įgyvendinus svajonę atsiras kita, kuri bus didesnė. Bet galbūt aš į tai žiūriu kaip į tam tikrus etapus. Nenoriu užsisėdėti vietoje, nes tai neleistų man tobulėti. Praėjusius kelerius metus šokau dideliais kąsniais savo svajonės link. Suprantu, jog dabar taip greitai rezultatų gali ir nematyti. Nežinau, kelintam kalno kilometre esu, tikrai ne pradžioje ir tikrai ne pabaigoje.
Visuomenės sveikatos bakalauras, vėliau – teisės, dabar – muzikos kūrybos studijos. Kas lėmė visus šiuos pasirinkimus?
Mėtymosi buvo mano gyvenime gal net ir pakankamai daug. Nežinau, galbūt mano zodiako ženklas tam turėjo šiek tiek įtakos. Sako, kad Dvyniams sunku baigti pradėtus darbus (juokiasi). Labiau viliuosi, kad studijas keičiau iš suvokimo, kad nesu savose rogėse. Kiti dažnai gali kartoti, kad tai – tau ar ne tau. Vis dėlto kai pats jautiesi gerai, kitų būgštavimai tavęs nebeliečia. Man labai patinka muzikos studijos, dažnai net nejaučiu to „kartaus mokslo“, nes mokytis itin įdomu. O tai, ką kasdien sužinau, galiu pritaikyti lipdama į sceną. Nėra nieko geriau.
Ar šis kelias – 100 proc. tikrai Jūsų ir kokie ateities planai?
Abejoti yra pakankamai žmogiška. Mano gera draugė sako, kad tik abejonė iš tikrųjų yra kažkas tikra. Tikriausiai didžiausias įrodymas, kad tai – mano kelias, yra žmonės, kurie manęs klauso ir ateina į koncertus. O jų tikrai yra. Balandžio mėnesį su savo labai mylima styginių kvinteto programa aplankysiu net 6 miestus: Panevėžį, Šiaulius, Alytų, Vilnių, Klaipėdą ir Palangą.
Kai likimas tiek kartų atsuko mane atgal į muziką, tikiu, kad tai mano kelias.
Priminkite, prašau, mūsų skaitytojams, kodėl Londonas, ir kokia Monika buvo iki jo, o kokia yra dabar?
Niekada apie tai nemąsčiau. Nelabai išskyriau šio išvažiavimo mokytis kaip superkeičiančio mano požiūrį ar mane pačią. Manau, kad tam tikri pokyčiai bus jaučiami tada, kai išleisiu savo antrąjį albumą – jį šiuo metu rengiame.
Ar jau įsigyvenote Londone? Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimo tempas, palyginti su Lietuva?
Taip, jau pradedu priprasti prie šiek tiek pakitusio tempo. Na, Londone, žinoma, aš turiu pakankamai anksti keltis, eiti į universitetą, ruoštis paskaitoms. Dar noriu užsiimti ir kūryba. Taip pat kasdien stengiuosi skirti laiko ir gerai knygai, ir meditacijai. Tai labai padeda palaikyti tonusą, neleisti būti blaškomai greito tempo.
Esate scenos žmogus. Tai lyg įpareigojimas visada atrodyti nepriekaištingai...
Manau, kad esi atsakingas, kai lipi į sceną. Labai svarbu, kad visi skirtingai suprantame sąvoką „nepriekaištinga išvaizda“. Man pirmiausia tai estetiškas vaizdas, tikrai neįsivaizduoju savęs su prisegtais nagais, plaukais, blakstienomis, tona dažų ir aukštakulniais, su kuriais sunku tiek žengti į priekį, tiek atgal. Manau, kad makiažas ir visi kiti grožio niuansai gražu tol, kol tai sunku pastebėti plika akimi. Aš pažįstu merginų, kurios, prieš išeidamos iš namų, prie veidrodžio praleidžia bent valandą, ir kaskart jas išvydusi nustembu, kad jos atrodo nepaprastai gerai, bet makiažas tarsi pasislėpęs po oda. Manau, kad tai ir yra tikrasis genialumas ir nepriekaištinga išvaizda.
Jūsų sceniniai įvaizdžių – begalė. Kuris Jums priimtiniausias? Kokią žinutę siekiate transliuoti nuo scenos?
Manau, kad man priimtiniausias toks įvaizdis, kai jaučiuosi esanti savimi. Plačiąja prasme, kaskart stovėdama scenoje, noriu, kad žmones pasiektų gera emocija ir gera energija.
Kokios asmenybės, knygos, filmai, muzika Jums yra įkvėpimo šaltiniai?
Praėjusią dieną važiuodama namo stebėjau mažą berniuką, kuris dar tik mokėsi vaikščioti. Tada pagalvojau, kad vaikai yra nenugalimi. Gimęs mažas žmogutis nemoka nei kalbėti, nei vaikščioti, nežino savo gabumų ir t. t. Bet vaikui neatsibosta mokytis vaikščioti ar kalbėti, nors jo liežuvis pinasi, kojos neklauso, jie krenta ir stojasi, kartais skaudžiai susižeidžia, bet po poros minučių jie vėl kimbasi ir stojasi. Niekas nėra baisu, nes visi žino, kad, ilgai ir sunkiai mokęsis, tas mažas žmogutis vaikščios ir bėgios. Ir tai yra taip nuostabu! Tuomet supratau, kad kartais mes tiesiog bijome įdėti pakankamai pastangų, kartais mus nužudo kitų netikėjimas tavimi ir nuolatinis galvos kvaršinimas, kad tau nepavyks… Vis dėlto galbūt tiesiog reikia beatodairiškai siekti savo tikslo, ir tai pavyks?
Nežinau, ar yra sąrašas žmonių, kurie mane įkvepia… Jų yra, tai mano aplinkos žmonės. Iš jų mokausi vidinės ramybės, stiprybės. Mėgstu analizuoti žmonės, todėl dažnai mane įkvepia viena ar kita žmogaus savybė.
Labiausiai vis dėlto mane įkvepia pasaulis. Jis niekada nesustoja, įžvelgiu ciklą. Ir toji amžinybė man yra nuostabi.
Kiek tenka matyti viešoje erdvėje, nuotraukose, turite puikų stiliaus pojūtį. Iš kur tai?
Man tai labai didelis komplimentas. Anksčiau prisibijodavau išlieti savo fantaziją drabužiais. Mano gera draugė Miglė yra puiki stilistė. Dažnai su ja pasikonsultuoju, vis dėlto jaučiu – kadangi jaučiuosi esanti vis laisvesnė, tai atspindi ir mano išorė. Matyt, vis mažiau bijau savęs.
Ar Jūsų sceninis įvaizdis labai nutolęs nuo kasdienio stiliaus?
Tikriausiai ne. Pastaruoju metu prieš lipdama į sceną stengiuosi rengtis taip, kaip man labai labai patinka ir ką mielai dėvėčiau eidama į kokį nors renginį. Labai norisi ieškoti savo savitumo ir to nepamesti.
Išvardykite svarbiausius savo sceninio ir kasdienio įvaizdžio akcentus.
Scenoje man labai svarbu pirmiausia patogi avalynė. Kitaip negaliu gerai ir laisvai jaustis. Geras makiažas – ne per daug ir ne per mažai. Kad neatrodyčiau neskoningai, bet ir ne ką tik iš lovos. Patogi ir pakankamai puošni apranga. Kad galėčiau judėti, bet neatrodyčiau, kaip iš Vienos pokylio.
Tikriausiai nurodyčiau labai panašius ir kasdienio stiliaus principus: pirmiausia renkuosi drabužius ir batus, su kuriais jaučiuosi patogiai. Pastaruoju metu į savo spintą vis dažniau įsileidžiu sijonų. Anksčiau su jais jausdavausi ne itin patogiai, bet atradau kelis modelius, kurie manęs nevaržo.
Kasdien dažniausiai dažau blakstienas ir antakius, šiek tiek naudoju pudros, kartais – lūpų dažus.
Ar stilistine prasme esate kada nors prašovusi pro šalį?
Pati neprisimenu, bet neabejoju, kad taip tikrai yra įvykę (šypsosi).
Kokių stiliaus ir grožio patarimų esate gavusi, kurie pravertė, kuriais vadovaujatės iki šiol ir kuriais pasidalytumėte su mūsų skaitytojais?
Tikriausiai nieko labai konkretaus patarti negalėčiau. Visada atrodysite puikiai, jei gerai jausitės. Taip pat labai svarbu drabužių proporcijos. Rūbas negali baigtis ties plačiausia jūsų kūno dalimi, atsakingai rinkitės ir batus – jie neturi „kapoti“ jūsų kojų.
Kitas labai svarbus aspektas – jūsų sveika oda ir tvarkingi gražūs antakiai. Pastarieji man yra viena svarbiausių veido detalių.
Kiek sceninį įvaizdį formavote ir formuojate pati?
Visada stengiuosi savo sceninį įvaizdį derinti su stilistais. Bent jau atsiklausti jų nuomonės. Svarbiausis – neleidžiu drabužiams dėvėti manęs, o dėviu juos pati.
Esate eksperimentavusi su plaukų spalva – tai dėl sceninio įvaizdžio ar tai asmeniniai eksperimentai? Kokio eksperimento nenorėtumėte pakartoti?
Plaukų spalvą keičiau, nes toks buvo sumanymas vieno žurnalo fotosesijai. Tai buvo nuplaunami dažai. Man iš tikrųjų labai patiko rausvi plaukų galiukai. Matau, kad labai daug merginų yra pamėgusios šią plaukų spalvą. Vis pagalvoju, kad galbūt reiktų nusidažyti po pirmo plovimo nenusiplaunamais dažais.
Ko neleistumėte sau net dėl stulbinamos karjeros galimybių?
Karjera man yra labai svarbi. Vis dėlto labiau vertinu einant šiuo keliu įgyjamas pamokas. Muzika man išgyventi ir labai džiuginančias, ir labai skaudinančias situacijas. Muzika man atvėrė pažintis su daug skirtingų žmonių, jie taip pat mane mokė įvairių gyvenimo tiesų.
Anksčiau apie tai nesusimąstydavau. Norėjau, matyt, tos pergalės statulėlės… O pamokų nemačiau. Džiaugiuosi, kad šiuo metu mano požiūris brandesnis.
Žinoma, aš noriu arenų, pilnų mane mylinčių gerbėjų, noriu, kad mano dainas dainuotų tūkstančiai, bet, jei viduje tuščia, – kokia to prasmė? Tai tik pamaitintų mano ego, pasijausčiau tokia didinga ir galinga, nors iš tikrųjų vis labiau savo sieloje verčiau didelę tamsią skylę.
Todėl, manyčiau, negalėčiau daryti to, kas man neleistų tobulėti kaip žmogui, kas prieštarautų mano įsitikinimams. Kol širdyje nebus ramybės, tol ja negalėsiu dalytis su žmonėmis.
Pati dalyvavote konkurse „Talentai“. „X faktorių“, „Talentus“ laimi labai jauni žmonės. Kokių patarimų duotumėte perspektyvioms, karjerą tik pradedančioms atlikėjoms?
Manau, kad galime patarti kiek norime, vis dėlto jie eina savo keliu, būtų neteisinga juos varžyti. Tik mūsų pačių klaidos dažniausiai mus ko nors išmoko. Kita vertus, tai labai individualu. Kol kas nemačiau nė vieno projekto dalyvio, kuriam labai reiktų mano patarimų. Jie pakankamai susidoroja su viskuo. Svarbiausia nepamesti savęs.
Kas jums padeda išlitki savimi?
Mane supantys žmonės.
Scena yra tarsi kovos laukas, čia verda daug povandeninių srovių. Kokios neigiamos konkurencinės patirties nenorėtumėte pakartoti?
Norėčiau pakartoti viską, nes tai mane augino ir mokė. Be šių patirčių šiandien aš nebūčiau aš. Todėl esu už viską visiems dėkinga. Ypač tiems, kurie dėl didelio savo ego, puikybės mane purtė. Visada yra lengviau nusivalyti purvą, kuriuo tave apmėtė, nei tame purvyne būti pačiam, juk tokiu atveju kyla viena didelė problema – gali netyčia ir supūti (šypsosi).
Ar laikotės tam tikrų mitybos įpročių. Galbūt sportuojate?
Ne. Deja, niekaip neprisiverčiu sportuoti. Keli dalykai, ką darau: nevalgau mėsos ir negeriu alkoholio. Rytais stengiuosi valgyti pusryčius, kad dieną būčiau energinga.
Ką rastume Jūsų rankinėje?
Visada rastumėte piniginę, lūpų balzamą ir knygą.
Dabar tenka ir nemažai keliauti. Kas Jūsų lagamine?
Treningai, kad laisvu laiku galėčiau jaustis patogiai. Kosmetinė, dažnai – mokomoji knyga, kad galėčiau ko nors pasimokyti skrisdama. Ausinės ir kompiuteris, nes skrisdama mėgstu žiūrėti filmus.
Ar Jums svarbu kvapai?
Pakankamai svarbu. Namie ypač mėgstu smilkyti smilkalus. Nemėgstu intesntyvaus jų kvapo, bet bent kelioms minutėms uždegu dažnai.
