Kalbiname vienos skrydžių bendrovės vyriausiąją skrydžių palydovę Dovilę Petrušauskaitę, kuri ne tik atskleidžia stiuardų darbo subtilybes, bet ir pataria, kada geriausia pirkti lėktuvo bilietus, kaip greitai ir lengvai susikrauti lagaminą ir kaip ištverti varginančius skrydžius, kad šie neapkartintų atostogų.
Kaip tapai skrydžių palydove? Kuo tave patraukė šis darbas?
Tiesą pasakius, tapti skrydžių palydove niekada nesvajojau. Baigusi psichologijos studijas kurį laiką dirbau vienos didelės įmonės biure. Galiausiai sėdimas darbas pabodo ir savo noru jį mečiau. Metus laiko bandžiau atrasti savo pašaukimą, bet kad atsidursiu skrydžių palydovų gretose, nė negalėjau pagalvoti. Iš proto nei dėl aviacijos, nei dėl kelionių nėjau, be to, savęs šiame darbe negalėjau įsivaizduoti dar ir dėl to, kad visad maniau, jog skrydžių palydovai turi būti aukšti, o aš ūgiu nepasižymiu. Tačiau kai vieną dieną pamačiau skrydžių palydovų atrankos skelbimą, supratau, jog reikalavimai kur kas paprastesni, nei galvojau. Nuo tada pradėjau daug domėtis atrankomis ir pačiu darbu.
Eidamas į atranką turi žinoti, kaip elgtis, ką sakyti, o ko ne – jau turi būti skrydžių palydovas, o ne tik svajojantis juo tapti.
Šiais laikais skrydžių palydovais dirba tiek vyrai, tiek moterys. Mano nuomone, tai gera komandos formavimo strategija, nes mišrus kolektyvas dirba efektyviau.
Tikriausiai mane sužavėjo tai, jog šiame darbe yra aiškiai apibrėžtos taisyklės – lėktuve kiekvienas daiktas, palydovas ir keleivis turi savo vietą. Aš esu organizuota ir drausmę mėgstanti asmenybė, tad darbas, reikalaujantis laikytis disciplinos, – kaip tik man. Be to, mane visą laiką žavėjo uniforma – jau pirmąjį kartą ją apsivilkusi supratau, jog tai mano drabužis.
Tai vis dėlto kokiais gebėjimais ir savybėmis turi pasižymėti stiuardas?
Reikalavimus atitikti nesunku, bet praeiti visus atrankos etapus ir gauti šį darbą tikrai nėra lengva. Man pačiai tai pavyko padaryti tik iš antro karto, bet nieko nuostabaus, nes atrankos yra vykdomos pasauliniu mastu, todėl konkurencija yra milžiniška, pavyzdžiui, iš šimto kandidatų prisijungti prie lėktuvo įgulos gali būti pasiūlyta vos dviems ar trims.
Dažniausiai aviakompanijų nurodomi skrydžių palydovų atrankos kriterijai: vidurinis išsilavinimas, puikios anglų kalbos žinios, gebėjimas bendrauti, organizuotumas, atsakingumas ir savikontrolė. Žinoma, svarbus ir bendras įvaizdis, išvaizda. Kaip jau sakiau, ūgis nėra labai svarbus, tačiau skrydžio palydovas privalo ištiestomis rankomis siekti šiek tiek daugiau nei du metrus, kad galėtų be vargo pasiekti aukštai esančią lėktuvo įrangą ir keleivių bagažą.
Svarbu nepamiršti, jog darbo atranka – tai tik pirmasis žingsnis, antras, bet ne ką mažiau svarbus – mokymai. Jų metu stiuardai privalo įsisavinti begalę teorinės informacijos ir išmokti ją pritaikyti praktiškai. Įgytas žinias skrydžių palydovai privalo kasmet pakartoti.
Vyrai ar moterys yra paklausesni šioje srityje?
Manau, jog apskritai nėra išskirta nė viena lytis – šiais laikais skrydžių palydovais dirba tiek vyrai, tiek moterys. Mano nuomone, tai gera komandos formavimo strategija, nes mišrus kolektyvas dirba efektyviau. Taigi šiame darbe yra laukiami abiejų lyčių atstovai, tačiau skrydžių palydovo darbu dažniau susidomi moterys.
Ar pavyktų suskaičiuoti, kiek šalių esi aplankiusi?
Per trejus skrydžio palydovės darbo metus aplankiau apie dvidešimt šalių, tačiau, kiek kartų ir kokiuose jų miestuose lankiausi, suskaičiuoti negalėčiau.
Jūsų darbo grafikas labai įtemptas. Ar visada turite laiko pasigrožėti kraštu, kuriame lankotės?
Būna įvairiai. „Small PlanetAirlines“ aktyviai bendradarbiauja su kelionių organizatoriais, tad jeigu tai yra jų išpirktas reisas, nuskrendame į numatytą vietą ir iškart grįžtame atgal. Tarkime, nusileidžiame Antalijoje, išlydime vienus keleivius, išvalius ir patikrinus lėktuvą, pasitinkame kitus ir vakarienę jau valgome namuose. Tačiau aviakompanijos dažniausiai turi ne vieną bazę, tad mus gali išsiųsti į bet kurią bazę kelių dienų, savaičių ar mėnesių komandiruotei. Kartais esame siunčiami į laikinas bazes, pavyzdžiui, praėjusią žiemą šešis mėnesius vykdėme skrydžius iš Kambodžos. Asmeniškai aš ten praleidau du mėnesius, taigi laiko pasigrožėti nauju kraštu turėjau į valias.
Ar tiesa, kad šią profesiją pasirinkęs žmogus asmeninį gyvenimą gali pamiršti? Kalbu apie artimųjų gimtadienius, didžiąsias metų šventes ir t. t.?
Mes galime iš anksto rezervuoti laisvadienius. Tiesa, tai reikia padaryti maždaug prieš mėnesį. Jeigu žinau, jog kitą mėnesį yra mamos gimtadienis ar draugų vestuvės, tai galimybė sudalyvauti šventėje man greičiausiai bus suteikta. Tačiau, ar dirbsime per Kalėdas, Naujuosius metus ar Velykas, dažniausiai sprendžiame ne mes.
Taip pat skrydžių palydovai turi budėjimo dienas – kad ir kur bebūtumėme, kad ir ką bedarytumėme, turime būti pasiruošę per valandą pasiekti oro uostą. Ir kur skrisime, kartais sužinome likus tik valandai iki lėktuvo pakilimo. Tad atsakant į klausimą – kartais mūsų asmeninis gyvenimas išties nukenčia, bet juk su tuo taikstosi ne vien skrydžių palydovai, bet ir kitų profesijų atstovai.
Žinoma, po kelių skryžių per dieną yra jaučiamas nuovargis, bet parodykite man žmogų, kuris grįžęs po darbo namo nesijaučia pavargęs? Kiekvienas darbas vargina savaip. Tiesa, šiek tiek sunkiau yra išskridus dirbti į tolimą šalį – ten turime prisitaikyti prie naujos laiko juostos ar klimato zonos.
Dauguma žmonių per atostogas mėgsta keliauti, bet tau tai – darbo dalis. Kaip tu leidi atostogas?
Keliauti ir atostogauti yra du skirtingi dalykai. Darbo metu aš keliauju, bet ilsiuosi tik per atostogas. Net ir ilgai trunkančios darbo išvykos negali prilygti atostogoms su artimaisiais. Taigi kasmet mielai vykstu pailsėti į Egiptą ar Kanarų salas.
Ar yra tekę skrydžio metu susidurti su kokia nors nenumatyta situacija? Galbūt buvo kilęs realus pavojus?
Mūsų lėktuvai yra saugūs, atitinkantys visus techninius reikalavimus. Pilotai yra patyrę savo srities specialistai, tad per trejus mano darbo metus lėktuve nė karto nebuvo kilęs pavojus. Nenumatyta situacija galima būtų pavadinti retkarčiais pasireiškiančius keleivių sveikatos sutrikimus, tokius kaip alpimas ar panikos priepoliai, tačiau tai nėra susiję su aplinkinių saugumu.
Tačiau, jeigu pavojus vis dėlto kiltų, ar įgula privalo nedelsiant apie tai informuoti keleivius, ar norint išvengti panikos, tai būtų daroma tik tada, kai situacija taptų išties nevaldoma?
Nežinomybė gali sukelti kur kas didesnę paniką nei konkreti ir aiški informacija, todėl tikrai nesame linkę jos slėpti. Ypač jeigu tai yra susiję su keleivių saugumu. Pavyzdžiui, jeigu būtų planuojamas avarinis nusileidimas, žinoma, keleiviai būtų iš karto apie tai informuojami, nes šiai procedūrai reikalingas pasiruošimas, kuriame dalyvauja ir jie. Tačiau nevarginame keleivių dėl smulkmenų, kurios nėra tiesiogiai su jais susijusios.
Dažnas žmogus vos po kelias valandas trukusio skrydžio jaučiasi išsekęs. Ar dažnas skraidymas neatsiliepia skrydžių palydovų sveikatai?
Žinoma, po kelių skryžių per dieną yra jaučiamas nuovargis, bet parodykite man žmogų, kuris grįžęs po darbo namo nesijaučia pavargęs? Kiekvienas darbas vargina savaip. Tiesa, šiek tiek sunkiau yra išskridus dirbti į tolimą šalį – ten turime prisitaikyti prie naujos laiko juostos ar klimato zonos. Prie to priprasti ir stoti į normalų dienos režimą kartais prireikia kelių dienų.Tačiau net ir tai rimtų sveikatos sutrikimų nesukelia.
Kokių privalumų turi šis darbas?
Mūsų aviakompanijos skrydžių palydovams yra suteikiama nemažo dydžio nuolaida perkant lėktuvo bilietus dviems asmenims. Tiesa, norintieji pasinaudoti šia nuolaida kelionę privalo planuoti iš anksto, nes, kaip žinome, vietų skaičius lėktuve ribotas. Taip pat skrydžių palydovams yra suteikiamos nuolaidos įvairiose parduotuvėse, restoranuose, sporto klubuose. Mes taip pat galime pigiau naudotis drabužių valymo ir draudimo paslaugomis. Kiekviena aviakompanija savo darbuotojus lepina savaip.
Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, jog skara yra labai praktiškas daiktas – kelionės metu ja galima užsikloti, kelis kartus perlenkus naudoti kaip atramą galvai. Retas keleivis pagalvoja apie kojines – o jos taip pat gali prisidėti prie kelionės komforto.
Ar žinai kokių nors gudrybių, kada palankiausia pirkti lėktuvo bilietus?
Ne paslaptis, kad sutaupyti galima lėktuvo bilietus perkant iš anksto. Artėjant skrydžio dienai bilietų kainos dažniausiai sparčiai didėja. Tačiau siūlyčiau nepulti pirkti bilietų iš karto, vos tik išsirinkote šalį, kurią norėtumėte aplankyti. Geriausia būtų peržiūrėti skirtingų aviakompanijų pasiūlymus, keletą dienų stebėti bilietų kainas – taip išsirinksite jums tinkamiausią variantą. Daugumos keliautojų daroma klaida – oro linijų tinklalapių atakavimas. Laukdami kainų kritimo, žmonės ima keliasdešimt kartų per dieną tikrinti lėktuvo bilietų kainas internete. Esu tikra, jog didžiosios aviakompanijos fiksuoja didėjantį skrydžio populiarumą, todėl tokių jūsų veiksmų rezultatas gali būti priešingas nei tikitės – bilietų kainos gali akimirksniu išaugti. Šią politiką vykdo ne tik aviakompanijos, bet ir kitas paslaugas, pavyzdžiui, apgyvendinimą, siūlančios bendrovės.
Galbūt galėtum patarti skaitytojams, kaip pasiruošti ilgoms, varginančioms kelionėms, kad jos būtų kuo patogesnės ir malonesnės?
Kelionė visada praeina greičiau ir yra malonesnė, jei jos metu užsiimame mėgstama veikla. Lėktuve galima žiūrėti filmus, skaityti knygas, klausyti muzikos ar spręsti kryžiažodžius. Jeigu prieš skrydį esame gerai pailsėjęs ir sočiai pavalgęs, greičiausiai jį iškęsti bus dar lengviau. Mėgstantys patogumą naudoja pagalvėlę ar nedidelę antklodę. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, jog skara yra labai praktiškas daiktas – kelionės metu ja galima užsikloti, kelis kartus perlenkus naudoti kaip atramą galvai. Retas keleivis pagalvoja apie kojines – o jos taip pat gali prisidėti prie kelionės komforto. Jeigu yra šilta pėdoms, dažniausiai būna šilta ir visam kūnui, o tai padeda lengviau užmigti. Miegas – taip pat veiksminga priemonė kovoti su lėtai slenkančiu laiku.
Gyvenimas tarp žemės ir dangaus tikriausiai išmokė lagaminą susikrauti per keliolika minučių. Kaip tai padaryti ir nieko nepamiršti?
Kartais man būtų neprošal ką nors pamiršti (juokiasi). O jei rimtai, kraudamasi lagaminą visada stengiuosi susikurti išvykos vaizdinį. Bandau įsivaizduoti, ką darysiu nubudusi viešbučio kambaryje, kur eisiu ir kuo užsiimsiu vėliau – taip lengviau nuspręsti, kokių daiktų man gali prireikti. Žinoma, svarbiausia yra nepamiršti dokumentų ir piniginės – visa kita šiais laikais galima nusipirkti.
Kokios skrydžių palydovų karjeros galimybės? Kaip ilgai save įsivaizduoji šiame darbe?
Šiame darbe karjeros galimybės išties didžiulės. Naujas darbuotojas, neturintis tokio pobūdžio darbo patirties, savo karjerą pradeda nuo jaunesniojo skrydžių palydovo pareigų. Vėliau jis gali tapti palydovu, vyriausiuoju palydovu, skrydžių instruktoriumi, mokymų instruktoriumi, galiausiai – skrydžių palydovų ambasadoriumi ar užsienio bazės vadovu. Tikriausiai pats aukščiausias laiptelis – tai palydovų vadovo pareigos. Aš pradėjau dirbti kaip jaunesnioji skrydžių palydovė, šiandien esu vyriausioji. Taip pat esu skrydžių ir mokymų instruktorė. Jaučiu, kad esu ten, kur ir turėčiau būti, todėl, manau, jog skrydžių palydove dirbsiu tol, kol būsiu reikalinga, kol leis sveikata ir galimybės.
Straipsnį parengė Dovilė Girdvainytė
