Gegužės 12 d. Vilniuje, „Siemens Arenoje“ vyks motyvacinis forumas jaunimui „Tavo ateities vizija“. Jame žinomi visuomenės veikėjai dalinsis savo unikalia asmenine patirtimi. Tarp jų bus ir profesionalus lektorius, interneto chuliganas, viską, kas įprasta, paprasta ir pažįstama, paverčiantis inovatyviu patyriminiu žaidimu, „Success Republic“, „Whatansu“, „Masters of Calm“ bendrakūrėjas Mindaugas Vidugiris, kurį daugelis tikriausiai žino, kaip vyruką, dėvintį skirtingų spalvų kojines.
Jei kas negirdėjo šios istorijos, tai viskas prasidėjo nuo vienos Airijoje vykusios paskaitos, kurioje dalyviai turėjo pasidalinti didžiausiais savo troškimais. Tą kartą Mindaugas pareiškė 2025-ųjų liepą povandeniniu laivu trauksiantis į Antarktidą, o kad šio plano nepamirštų, iki šiol mūvi tik skirtingas kojines. Ir ne šiaip skirtingų raštų ar atspalvių, o skirtingų spalvų ir ryškias, kad būtų aiškiai matyti. Įdomiausia, kad jis jau turi sekėjų – atsirado žmonių, perėmusių jo įprotį, o socialiniame tinkle Facebook net susibūrė gerbėjų grupelė „Trip by to Antarctica submarine‟. Kūrybiškumo ir išradingumo siekiant įgyvendinti savo svajones šiam žmogui tikrai netrūksta, todėl apie kūrybiškumą Mindaugo būtų galima ilgai klausyti.
Mindaugai, kas Jums yra kūryba?
Pagal šios dienos nuotaiką, kūryba man – galimybė paimti į rankas įsivaizduojamą varlę ir išgąsdini būrį žmonių (juokiasi).
O kas Jus dažniausiai įkvepia kurti?
Noras padaryti pasaulį gražesne vieta gyventi mano šeimai, noras, kad mano vaikai taptų geresni už mane. Žinoma, įkvepia Dievas, žmona, oras. Patikėkite, kūrybiškumą gali pažadinti patys pastoviausi dalykai.
Kas Jums jaunystėje darė didžiausią įtaką, motyvavo ir gal net paskatino ar patarė siekti savo tikslų ir svajonių?
Vaikystėje didžiausią įtaką man darė tėvai. Užaugęs norėjau būti kranistu kaip tėtis ir toks išmintingas kaip mama. Ankstyvajame jaunystės periode, kai man buvo 23-25 metai, motyvacijos sėmiausi iš politikų, žmonių, su kuriais teko kartu dirbti. Politikas Gintaras Steponavičius parodė, kad galima kalnus nuversti, jei tik turi norą ir suvokimą, ką nori pasiekti. Kai dirbau LR ambasadoje Airijoje, ambasadorė Izolda Bričkovskienė padėjo man susiformuoti kaip asmenybei, nes dirbdamas šalia tokių stiprių ir kūrybingų žmonių pats tampi į juos panašus.
Kokia buvo netikėčiausia situacija jūsų gyvenime, kai teko pasikliauti kūrybiškumu?
Tai vyksta nuolat. Aš turiu keturis vaikus. Jeigu kuris ožiuojasi, verkia, bando ką nors sulaužyti ar nenori elgtis taip, kaip reikia, man lieka dvi išeitys: arba pakelti balsą (o tai beveik niekada nepadeda), arba rasti kūrybišką sprendimą. Jei dabar iškiltų sudėtinga situacija, aš savo vaikui sušukčiau: „Pasakyk, kodėl šuo sukandžiojo šiuos mano batus?!“ arba „Klausyk, kur mes užkasėm atsuktuvą?“ Taip savo mažą žmogelį išmuščiau iš vėžių. Nukreipčiau jo mintis į naują, netikėtą situaciją ir jam neliktų laiko pykčiams, nes energija būtų sukncentruota į galimai sudraskyto bato ar lobiu tapusio įrankio paiešką.
Arba dar viena ekstra situacija: šalia mano biuro automobilių aikštelėje beveik niekada nebūna laisvos vietos, todėl dažniausiai tenka užstatyti kitas mašinas, tačiau aš visada palieku telefono numerį, kad nekiltų jokių problemų. Taigi, statau aš automobilį, tik staiga kažkas atplėšia dureles ir pradeda ant manęs šaukti. O aš ramiai jo klausiu: „o kuo tu užsiimi gyvenime?“ Žmogui šis mano klausimas buvo toks netikėtas, kad visiškai jį išmušė iš vėžių. Susigėdęs tik pasakė, kad greitai norės išvažiuoti, paprašė neužsatyti jo mašinos ir mes draugiškai išsiskirstėme. Taigi, kūrybiškos, netikėtos reakcijos man kasdien padeda ištempti žmones iš agresyvumo ir pykčio lauko, nemalonią situaciją paversi nuotaikinga ir linksma.
Kaip manote, kas dažniausiai riboja žmonių kūrybiškumą?
Niekas kitas žmogaus taip neriboja, kaip jis pats. O sužinoti, riboji save ar ne, yra labai paprasta: tereikia surašyti ant popieriaus lapo bent šešis savo geriausius draugus, žmones su kurias daugiausiai bendrauji, išvardinti jų gerąsias savybes, ir objektyviai įvertinti kokie jie - riboti ar ne. Taip pat įvardinti, kokie yra žmonės, į kuriuos norėtum būti panašus ir pagalvoti, ar esi tinkamoje aplinkoje. Aplinka gali padėti augti ir tobulėti, tačiau lygiai taip pat aplinka gali stabdyti tavo augimą ir kūrybiškumą, slopinti tavo svajones, o su jomis ir tavo galimybes tas svajones įgyvendinti. Ne veltui sakoma: pasakyk kas tavo draugai, pasakysiu kas tu.
Daugeliui siekti savo svajonių, arba užsiimti kūryba pritrūksta drąsos. Kaip nuraminti su savo vidinį kritiką?
Jeigu žmogus neabejoja ir savęs nekritikuoja, jis nesupranta ką daro. Turėti vidinį kritiką yra gerai, nes tik jis padeda atsakyti į klausimą: „ar tikrai nori daryti tai, ką ruošiesi daryti?“. Svarbu, kad jis tebūtų patariamasis balsas, o ne gyvenimo svajonėmis mintantis slibinas. Man įveikti visas vidines abejones padeda metodas, kurį atlieku jau šešerius metus. Kiekvieną rytą atsikėlęs nusiprausiu po šaltu dušu, o jei aplinkui yra vandens telkinys, išsimaudau šaltame vandenyje. Tai ritualas, kuris padeda man susidoroti su vidiniu kritiku, kiekvieną rytą besišaipančio iš mano siekio būti sveiku ir vyrišku, iš tolo mojuojančio komforto korta. Jei sunkiai įveiki savąjį kritiką, kaip atsilaikysi prieš „visažinę“ kritikuojančią aplinką? Juk artimiausių žmonių spaudimas gyventi „kaip visi“ neretai būna pats didžiausias.
