Teatro, kino ir televizijos aktorės Gabijos Jaraminaitės talentu, ko gero, nedrįstų abejoti niekas. Daugiau nei dvidešimtmetį vaidinanti moteris buvo ne kartą įvertinta kino bendruomenės, o šiemet jubiliejinėje, 10-ųjų kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonijoje ji pretenduoja atsiimti apdovanojimą, kaip geriausia metų aktorė už pagrindinį vaidmenį filme „Amžinai kartu“. Birželio 13 d. vyksiančios iškilmingos statulėlių įteikimo ceremonijos metu paaiškės šių kino apdovanojimų laureatai.
Miela, nuoširdi ir atvira G. Jaraminaitė pripažįsta, jog, kad ir koks smagus bebūtų aktoriaus darbas – be didelių pastangų nieko nebūna. Titulo, jog per dešimtmetį ji yra daugiausiai kartų nominuota moteris gauti kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ statulėlę, Gabija nesureikšmina. Tačiau keturi kartai įrodo, kad aktorė savo darbą visuomet atlieką profesionaliai. Žinoma moteris tikina, kad visi sukurti vaidmenys – jos vaikai.
Gabija, šiemet kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ jau skaičiuoja 10-uosius metus. Jūs juose dalyvavote ne tik kaip nominantė, laimėtoja, bet kaip ir vedėja, ką Jums reiškia šie apdovanojimai?
Apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ man yra didelė kino šventė, asmeninė šventė. Gal dėl to, kad per pirmuosius apdovanojimus buvau nominuota už Gailės vaidmenį K. Buožytės filme „Kolekcionierė“, kuris laimėjo geriausio metų filmo apdovanojimą. Tai mums buvo didžiulė laimė, nes jis buvo sukurtas tik iš entuziazmo. Nuo tada apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ man yra ypatingi ir labai artimi.
2013 metais laimėjote gervės statulėlę už „Metų geriausios antraplanės aktorės vaidmenį“, kaip jautėtės po laimėjimo? Ar apdovanojimas „užaugina sparnus“? Galbūt skatina siekti daugiau?
Laimėjimas man užaugino sparnus tą vakarą, kai jį gavau, na gal dar kitą dieną, o paskui gyvenimas tęsiasi. Siekti daugiau ir mokytis noriu bei stengiuosi kasdien. Laimėjimas ar nominacija man tik patvirtina, kad ir kiti mane palaiko šiame kelyje.
O kur laikote savo „Sidabrinė gervė“ apdovanojimą?
Gervę laikau ant palangės svetainėje. Nuvalau dulkes ir leidžiu jai būti matomoje vietoje.
Gabija, per visą šių kino apdovanojimų istoriją Jūs esate daugiausiai kartų nominuota moteris aktorė. Net keturis kartus pretendavote į statulėlę, kaip manote, kiek svarbus yra įvertinimas ir „Sidabrinė gervė“ apdovanojimai Lietuvos aktoriams?
Pripažinimas apdovanojimuose yra svarbus. Tai yra palaikymas, paskata. Lyg ir kiti sakytų: „Šauniai varai, dirbk ir toliau, mums patinka“.
Esate dalyvavusi apdovanojimuose kaip svečias bei pati vedusi ceremoniją su režisieriumi ir aktoriumi Andriumi Žiurausku. Kuri rolė Jums arčiau prie širdies?
Kai praėjo jaudulys ir baimė vedant tokį didelį renginį ir dar transliuojamą tiesiogiai, dabar net atrodo, kad vesti „Sidabrines gerves“ yra smagiau negu sėdėti salėje.
Šių metų jubiliejiniai apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ bus be galo ypatingi. Ar laimėjimas taip pat būtų ypatingesnis nei prieš tai buvęs?
Laimėjimas visada yra šventė, nesvarbu, ar tai 8-osios, ar 10-osios, ar 30-osios „Sidabrinės gervės“.
Esate sukūrusi daug skirtingų ir įsimintinų vaidmenų teatre, kine ir televizijoje. Ar turite mėgstamiausią?
Visi tą sako ir aš pasikartosiu, nes tai yra tiesa: vaidmenys kaip tavo vaikai – nėra labiau ar mažiau mylimų, kiekvienas vaidmuo unikalus ir savotiškai brangus.
Kurie Lietuvos arba užsienio aktoriai Jus įkvėpė pradėti aktorystės karjerą? Ar yra toks, su kuriuo iš jų labiausiai norėtumėte prisėsti puodeliui arbatos ir padiskutuoti apie šiuolaikinį kiną?
Anksčiau mėgdavau diskutuoti apie kiną, dabar man patinka tik filmuotis, o ne apie jį kalbėti. Yra daug nuostabių aktorių ir visai negarsių, nežinomų, tad man visiškai nesvarbu, ar tas aktorius garsus, ar ne, bet tikrai žinau, kad norėčiau dirbti su mylinčiais savo darbą ir matančiais jame prasmę aktoriais.
Ko palinkėtumėte pradedantiesiems aktoriams?
Jauniems aktoriams palinkėčiau to, ko palinkėčiau sau jaunai – tikėti savimi, savo palankiu likimu, gilintis į save, į profesiją, suprasti jos prasmę, mylėti ir vertinti savo kolegas, partnerius scenoje ir ekrane, ir žinoti, kad be pastangų ir rimto, bet smagaus darbo nieko nebūna.