Rugpjūtį knygynuose pasirodysiančią knygą „Sapniukas Liukas ir sidabrinis kabliukas“ jos autorė Viltė Sabalienė skiria savo vyrui Petrui ir jųdviejų būsimiems vaikams.
„Sprendimas rašyti knygą vaikams nebuvo valingas, racionalus ir argumentuotas, – sako ji. – Visiems, kurie mane pažįsta, o drauge ir man pačiai tai – didelė staigmena, nes vaikų neturiu ir meluočiau sakydama, kad juos labai myliu. Niekuomet nebuvau iš tų moterų, kurios svajoja apie šeimą. Aš norėjau dirbti, keliauti, pažinti save ir pasaulį: užlipti, perplaukti, nušokti, paragauti. Tik sutikusi savo vyrą, pajutau norą tapti mama. Panašu, kad prieš vaikelį į šį pasaulį paleisiu Sapniuką – baltą, pūkuotą ir labai drąsų“.
Tikra likimo dovana rašytoja vadina tai, kad iliustruoti knygą sutiko garsus menininkas, ne vieną tarptautinę parodą pastaruoju metu surengęs, Maskvoje ir Vilniuje gyvenantis tapytojas Vladas Mackevičius. Jis, beje, savo atžalų taip pat dar neturi. „Mes pažįstami jau ne vienus metus, bet nė nedrįsau svajoti apie bendradarbiavimą – jis juk pasaulyje garsus tapytojas... Įsikalbėjus apie kuriamą pasaką, Vladas pats pasiūlė išbandyti jėgas drauge“, – prisimena V. Sabalienė. Anot jos, darbas su V. Mackevičiumi paneigė susidarytus stereotipus. „Jei nuoširdžiai, aš bijau dirbti su menininkais – jie man atrodo kaip kosmonautai. Esu reikli, konkreti, man patinka griežti terminai ir aiškūs susitarimai. Vladas – tikra išimtis iš taisyklės, būdamas itin kūrybingas ir talentingas "kosmonautas”, jis kartu yra puikus, atsakingas ir patikimas kolega“.
Menininkas, kurio darbai saugomi dvylikoje Europos muziejų, išsidavė, kad kurti vaikams nebuvo tekę. „Siekiau persilaužti stilistiškai, daug ruošiausi skaitydamas ir tyrinėdamas knygas vaikams, bandydamas suprasti kitų iliustratorių spalvotyros bei kūrybinės mąstysenos būdą“, – prisimena tapytojas ir pripažįsta, kad kuriant net 38 iliustracijų seriją Sapniuko istorijai pavyko pamiršti daug kanonų ir pasiduoti intuicijai, padėjusiai pranokti realybę.
Trečias labai svarbus šios knygos komponentas – specialus „Kvapų namų“ sukurtas Sapniuko Liuko miego aliejus – jį bus galima rasti kiekvienoje knygoje. „Kvapą matau, kaip neatsiejamą ir apčiuopiamą šios istorijos dalį, – sako Viltė Sabalienė. – Kas kitados nebūtų apsidžiaugęs Pepės dryžuotomis kojinėmis arba daktaro Aiskaudos stetoskopu?“ Kvapas šios knygos herojams itin svarbus, nes padeda sapnams atrasti žmones – savo atspindžius Žemėje.
Jautrią, intriguojančią ir nebanalią istoriją apie tai, kaip Sapniukui Liukui sekėsi surasti savo kvapą ir jo šeimininką, su malonumu turėtų praryti ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, o gal net ir tie suaugusieji, kurie vaikų neturi. „Nenorėjau savo kūrinio skirti tam tikrai amžiaus grupei – pasaka skirta visiems – ir tiems, kurie ją skaitys patys, ir tiems, kuriems prireiks vyresnių skaitovų pagalbos“, – sako V.Sabalienė, ragindama visus iš naujo atrasti sapnų pasaulį ir nevertinti miego kaip prarasto laiko.
Daugiau apie šį kūrėjų duetą skaitykite žurnalo „Moteris“ liepos mėnesio numeryje.