Klinikos vadovę kalbiname apie nuotolinio darbo specifiką, gyvenimo ir darbo principus, taip pat savo įvaizdžio akcentus.
Daug laiko praleidžiate Ispanijoje, o Jūsų vadovaujama klinika funkcionuoja puikiai. Kaip sekasi dirbti nuotoliniu būdu?
Gyvendama Ispanijoje, kas rytą užmezgu su klinikos administracija ir gydytojais konferencinį ryšį. Aptariame planus, gydymo atvejus, planuojame dienotvarkę. Esu pasiekiama 24 valandas 7 dienas per savaitę. Apie kasdienį klinikos gyvenimą žinau viską. Dieną dar daug kartų skambinamės, tačiau personalas tvarkosi puikiai, klinikoje dirba puikūs žmonės. Mano pagalbininkė klinikoje šį kartą buvo ir vyresnėlė Austėja Elžbieta. Ja, kaip ir jos draugu Viliumi, labai džiaugiamės, didžiuojamės.
Kokia yra Jūsų įprasta dienotvarkė, koks režimas Ispanijoje ir Lietuvoje?
Labiausiai patinka vasaros dienų dienotvarkė Lietuvoje, nes tada dienos ilgos, galima su šviesa padaryti daug daugiau! Man labai patinka anksti keltis. Septintą ryto jau būnu ramiai išgėrusi mėgstamos „Earl Grey“ arbatos su pienu ir medumi, paruošusi šeimynai pusryčius, apsukusi dviračiu ratuką miškų takeliais ir suplanavusi dienos darbus. Tada nueinu ar nuvažiuoju į netoli namų esančią kliniką. Pietauti beveik visada stengiuosi namie, dažnai susirenkame visa šeima arba nubėgu į klinikos kieme esančius Tėvelių namus, nes Mama visada paruošia gardžius pietus. Grįžusi namo labai mėgstu dirbti lauko darbus, tada su mergaitėmis puoselėjame gėlynus, dažnai sulaukiame netikėtų svečių. Taip ir lekia mūsų dienos čia, miške.
Ar lengva dukrai vadovauti tėčio įkurtai klinikai? Atrodo, turi elgtis dvigubai atsakingiau, kad pateisintum savo didžiausio autoriteto lūkesčius. Kiek Jūs tariatės dėl strateginių sprendimų, kaip pavyksta suderinti nuomonių skirtumus?
Man didelė dovana kasdien matytis su Tėčiu, dirbti kartu. Buvau auginama griežtai, jis man yra didžiulis autoritetas, tad kartais, kai išsiskiria nuomonės, būna sunku. Į pagalbą kviečiuosi diplomatus: mamą arba savo vyrą. Abu su Tėčiu sunkiai nusileidžiame, o sprendimą vis tiek reikia priimti. Turiu tokį didelį minusą – kad ir ko imuosi, stengiuosi atlikti nepriekaištingai, nuoširdžiai ir su meile. Mergelės ženklo žmonėms būdingas pedantiškumas.
Grožio sritis joje dirbančius žmones įpareigoja ir atrodyti, ir elgtis nepriekaištingai. Iš šalies žiūrint atrodo, kad Jūs niekur neleidžiate sau atrodyti bet kaip ir kad tai nereikalauja jokių pastangų.
Man svarbiausia jaustis gerai! Visoms moterims tai sakau: „Nesvarbu, kaip atrodote, svarbu, kaip jaučiatės! Jei jausite harmoniją, ir akys žibės, moteris bus pati gražiausia ir žaviausia. Kiekviena moteris skirtingais gyvenimo etapais turi atrasti tai, kas pripildo jos laimės hormonų indą.
Esate viena elegantiškiausių, moteriškiausių, gražiausių Lietuvos moterų. Sakykite, kokias elegancijos, stiliaus pamokas Jums suteikė tėvai, iš ko sėmėtės įkvėpimo?
Labai Jums ačiū už tokį teiginį. Mane tai labai maloniai nustebino. Tiesiog gyvenu ir darau tai, kas man atrodo gera ir gražu. Nepaprastai vertinu šeimą. Dėl stiliaus – jau mano prosenelės buvo labai nuostabios, inteligentiškos, iš jų mūsų šeimos moterys paveldėjo daug tradicijų. Fantastiškoji močiutė medicinos profesorė Vitalija Vitkienė atvažiuodavo pas mus paviešėti savaitgaliui į Druskininkus pasiėmusi gal dešimt porų batelių, nepaprastai mėgo puoštis. Priminė Marilyn Monroe. O kai eidavo ligoninės koridoriais, sutikti kolegos jai bučiuodavo ranką! Mane supantys vyrai labai gerbia moteris. Mano mamytė taip pat labai mėgsta puoštis – turbūt ir todėl, kad pati yra rūbų modeliuotoja. Jeigu atvirai, aš nemėgstu pirkti drabužių, man tai – didžiausia kančia, tuščiai švaistomas laikas. Vilniuje yra viena parduotuvė, į kurią įbėgu porą kartų per metus ir ką nors nusiperku. Ir tai – jei priaugu ar numetu svorio! Man svarbu, kad mano nagai būtų nulakuoti ryškia spalva, plaukai sutvarkyti, o lūpos blizgėtų. Keista, bet geriausiai jaučiuosi mindama su dviratininkės apranga, tokia laisva, siela ir kūnu. O svarbiausia – šypsena ir laimingos akys! Man visų laikų grožio, moteriškumo ir elegancijos pavyzdys yra ponia Alma Adamkienė. Žaviuosi ja kiekvieną akimirką.
Galbūt bandėte tokių stilistinių eksperimentų, kurie buvo ne prie širdies išskirtine grožio pajauta apdovanotiems Jūsų tėvams?
O taip, savo laiku Tėtį priverčiau man į ausis net septynis auskarus įverti, nors jis siūlė geriau man į galvą kelis varžtelius įsukti. Paauglystėje ir plaukus raudonai buvau nusidažiusi, ir makiažo, eidama į mokyklą, nepagailėdavau. Iš visų mano eksperimentų draugai kažkodėl juokdavosi ir sakydavo: „Vita, kam jau kam, bet tau tai tikrai netinka!“ Mano tėtis nelabai kada pasako komplimentą, bet jei tik nago lakas atsilupa paravėjus gėlyną, tuoj sulauksi keisto jo žvilgsnio. O Gedutis džiaugiasi manimi kasdien. Gal tai ir skatina pasitempti?
Ar Jūsų dukroms stiliaus, elegancijos pojūtis įgimtas? Kokių patarimų ar pastabų jos sulaukia dėl savo apsirengimo, elgesio?
Mano Mamytė pykdavo, kad aš jos drabužius švilpdavau, o su vyresnėle Austėja Elžbieta mielai dalijamės puošniomis suknelėmis ar bateliais! O mažylė Saulė Marija tai stileiva kaip reikiant! Močiučių ir Gedučio išsiprašo suknelių, batelių, rankinių. Jai nepaprastai patinka puoštis, ir mes to neribojame: jei nori, gali visą dieną vaikščioti su princesės suknele! Man taip gražu! Čia jau mano Močiutės šimtaprocentiniai genai.
Kuo savęs neįsivaizduojate dėvinčios, mūvinčios, kaip atrodančios?
Susikuitusios. Stengiuosi būti pasitempusi. Reanimacijos sesutės pasakojo, kaip žavėjosi jų skyriuje gulėjusia mano močiute, – ši vis prašydavo lūpas padažyti, nes bet kada gali ateiti lankyti Dudukas. Kaip tokią negražiai atrodančią pamatys?! Močiutė ir senelis man – didžiausias pavyzdys, nes visada buvo pasitempę. Ir nugyveno net 65-erius metus laimingoje santuokoje.
Kokių prekių ženklų drabužius, aksesuarus mėgstate?
Brangiausi man yra Mamos sumodeliuoti drabužiai. O kiti prekių ženklai apskritai nėra svarbūs. Renkuosi patogius drabužius iš kokybiškų natūralių audinių – medvilnės, kašmyro, šilko. Tuos pačius drabužius nešioju daug metų. Jų daug ir neturiu. Eidama į darbą užsisegu Ingridos Sabonienės dovanotus perlus. Šiemet ir Gedutis man padovanojo labai gražų perlų kaklo vėrinį. Man patinka jaustis gerai ir nevarginti savęs įvairiais įmantriais drabužiais, papuošalais. Klinikoje beveik niekada nedėviu aukštakulnių, nes taip negalėčiau būti greita, paslaugi bendraudama su klinikos pacientais.
Ar Jums būna taip, kad atsidariusi spintą sakytumėte: „Neturiu kuo apsirengti.“ Jei taip, kaip išsprendžiate šią „problemą“?
Aišku kad taip! Mums visoms, manau, taip būna. Turiu kelias sukneles, su kuriomis labai gerai jaučiuosi visada, tad jas ir apsivelku tokiais atvejais.
Kokie Jūsų svarbiausi dalykinio, kasdienio ir vakarinio įvaizdžio akcentai?
Dieną – mano šypsena, parkeris ir perlai. Vakarui lieka šypsena!
Esate ir klinikos veidas. Ar pasąmoninis spaudimas atrodyti tobulai neskatina Jus pasinaudoti klinikos chirurgų paslaugomis?
Šito klausimo sulaukiu bene kasdien! Ir galiu atsakyti labai atvirai. Man labai svarbu žmogaus akys, jas pamatęs gali pamatyti labai daug. Ilgainiui beveik visiems užkrenta akių vokai, ir akys tampa liūdnos. Tai ir bus mano operacija. Jai aš jau nuteikinėju save ir klinikos personalą. O šiuo metu džiaugiuosi mūsų gydytojos dermatologės atliekamomis injekcijomis.
Ar daug dėmesio skiriate kasdienei odos priežiūrai? Kokias veido, kūno procedūras rekomenduotumėte?
Kasdienei veido priežiūrai, jeigu kalbame apie kremus, dėmesio beveik neskiriu. Niekada nepirkau brangių, naudoju drėkinamąjį „Nivea Soft“. O gilaus veido, kaklo, rankų, alkūnių drėkinimo procedūrą (biorevitalizacija) savo klinikoje atlieku reguliariai. Mano oda sausa, daug laiko praleidžiu gryname ore, tad be veiksmingų šiuolaikinių priemonių būtų sunku išsaugoti ją skaisčią. Svarbiausias su odos priežiūra susijęs mano patarimas moterims – būkite fiziškai aktyvios ir nerūkykite.
Ar, gyvendama pietuose, saugotės saulės, ar mėgstate įdegį?
Saulės vonių stengiuosi vengti ir džiaugiuosi, kad man ir nepatinka degintis saulėje. Yra net toks medicininis terminas „sun damaged skin“ (angl.; saulės pažeista oda). Būdama šiltuosiuose kraštuose veidą tepu apsauginiu kremu, kurio SPF yra didžiausias, priemonę perku Ispanijoje, vaistinėje. Jis tinka plaukiojant vandenyne banglente ar minant dviračiu kalnais. Mėgstu pašildyti tik pėdutes, būdama prie jūros slepiuosi po skrybėlaite ar skėčiu.
Kokia Jūsų atostogų „uniforma“?
Patogumas arba dviratininkės apranga.
Ko, Jūsų manymu, reikia, kad moteris atrodytų ir jaustųsi graži?
Kad jaustųsi gerai!!!
Daug keliaujate. Kas Jūsų lagamine?
Prieš daugelį metų žavioji Ingrida Sabonienė mane nustebino ir privertė suklusti pasakiusi, kad po pasaulį skraido tik su rankiniu bagažu. Ji pirmoji patarė pabandyti keliauti kitaip! Tada pamačiau, kad mano draugė Jurga Baltrukonytė savo daiktų poreikį taip pat sumažino iki minimumo. Rekordas buvo ši mūsų kelionė, kai keturiems mėnesiams gyventi į Fuerteventūros salą išskridome tik su rankiniais bagažais! Ir tai dar ne viskas. Pusę maniškio sudarė dviratininkės apranga, batai ir dviračio pedalai!
Ką rastume Jūsų rankinėje?
Darbinėje rankinėje turiu labai daug ko – pradedant krūva dokumentų, kompiuteriu, baigiant kvepalais! O rankinė būtinai turi būti didžiulė! Bet įdomiau papasakoti, kad ruošdamasi numinti šimtą kilometrų pasiimu tik tai, kas telpa galinių marškinėlių kišenėse: Švenčiausiosios Mergelės Marijos nuotraukytę, lūpų blizgį, šokoladą ir kelis bananus. Laisvu kūnu ir siela džiaugiuosi gamtos grožiu, kad ir kur minčiau!
Kas Jums yra kvapai? Kokiais kvepalais kvėpinatės pati?
Man kvapai turi ypatingą reikšmę. Mano artimieji juokiasi, kad galėčiau būti parfumerė! Įdomu tai, kad iki šiol neturiu mėgiamų kvepalų, nors esu labai konservatyvi. Kvapai man primena keliones, patirtas emocijas. Jei noriu mintimis pabūti Provanse, kvėpinuosi Prancūzijoje mano vyro Gedučio dovanotais kvepalais. Noriu grįžti į vaikystę – renkuosi tuos pačius, kuriuos dovanų gavau pirmuosius. Pavasario kvepalai man yra pakalnučių kvapo. Kita vertus, kvepinuosi labai mažai, nes man pačiai nepatinka sutikti labai prisikvėpinusį žmogų, nes jo kvepalai net gali erzinti ar sukelti galvos skausmą. O mėgstamiausi man yra gamtos kvapai: vėjo, laukų, jūros ir lietaus!
