Maža Katharine labai mėgo šeštadienius, nes būtent šią dieną kiekvieną savaitę visa šeima eidavo į kiną. 12 m. ji pradėjo vaidinti mėgėjų vaidinimuose, o maždaug po aštuonerių metų pareiškė tėvams, kad nori būti aktore. Thomasas ir Katharine Martha Hepburnai, aktyvūs visuomenės veikėjai, nesitikėjo tokio įvykių posūkio, tačiau susitaikė su dukters sprendimu. Be to, kai tik Katharine susidūrė su materialiniais sunkumais ir jai prireikė pinigų susimokėti iškalbos mokytojui, tėvas iš karto atsiuntė reikiamą sumą, nuo kurios iš esmės ir prasidėjo jos kelias iš pradžių į teatro sceną, paskui – į kiną.
Permaininga sėkmė
Katharine karjera iš pradžių priminė amerikietiškus kalnelius. Vos ji gaudavo vaidmenį, pasikeisdavo prodiuserių planai, ir vaidmuo atitekdavo kitai. Taip nutiko su pirmu spektakliu, kuriame ji turėjo vaidinti – „Didysis ežeras“. Iš pradžių viskas klostėsi sėkmingai – merginai pasiūlė būti labiau patyrusios aktorės, pagrindinio vaidmens atlikėjos Lucile Nicolas dublere. Tačiau vienoje repeticijoje K. Hepburn padarė režisieriui tokį stiprų įspūdį, kad jas iš karto sukeitė. Katharine džiūgavo, bet spektaklis žlugo ir jau kitą dieną ji liko be darbo.
Po „Didžiojo ežero“ buvo pjesė „Šios dienos“. Deja, ją rodė labai trumpai. Toliau – „Šventė“, „Mirtis, einanti atostogų“ ir kiti bandymai pranešti pasauliui apie save. Kartais K. Hepburn kelis mėnesius ruošdavosi vaidmeniui, o paskui sužinodavo, kad yra atleidžiama. Ir vis tik aktorę galima vadinti laimės kūdikiu, nes ji niekada ilgai nebuvo be darbo. Vos užsidarius vienoms durims, atsiverdavo kitos.
Vienintelė santuoka
Per visą gyvenimą aktorė tik vieną kartą buvo ištekėjusi. Dar mokydamas Bryno Mawro koledže ji susipažino su Ludlow Ogdenu Smithu. Iš pradžių jie buvo draugai, paskui Ludlow įsimylėjo Katharine. Mergina už jo ištekėjo, bet ne iš didelės meilės, o veikiau iš pagarbos. Jis dievino ją, ji dievino save pačią ir svajojo tapti žvaigžde.
Neilgo santuokinio gyvenimo laikotarpiu vyras darė viską, kad žmona galėtų daryti karjerą – rėmė finansiškai, dėl jos perkėlė savo verslą į Niujorką, o kartą tapo donoru besilaukiančiai Katharine seseriai – ši būtų mirusi, jei ne L. O. Smitho kraujas. Tačiau niekas negalėjo išsaugoti santuokos, kurioje mylėjo tik vienas žmogus. 1932 m. liepos 4 d., kai aktorė išvyko užkariauti Holivudo, pasidarė aišku, kad išsiskyrimas ne už kalnų. Bet net ir po skyrybų ištikimasis L. O. Smithas ilgai padėjo buvusiai žmonai, juo labiau, kad ji neretai kreipdavosi į jį pagalbos. Bet kartą ji suprato, kad išnaudoja buvusį vyrą ir liovėsi tai daryti. Maždaug po pusmečio L. O. Smithas vėl vedė, jam gimė du vaikai.
Žvaigždė, vardu Katharine
Vykdama į filmo „Billas apie skyrybas“ aktorių atranka K. Hepburn buvo kupina ryžto. Į Kaliforniją ji išvyko kartu su drauge Laura Harding. Šios kelionės metu Katharine laukė nemaloni staigmena – merginos sugalvojo pažiūrėti į Mėnulį iš vagono platformos, ir vėjas įpūtė aktorei į akis tris mažas metalo daleles. Gydytojas jas išėmė, tačiau ant akies uždėjo tvarstį. Savaime suprantama, dalyvavimą atrankoje teko nukelti, bet Katharine vis tik gavo vaidmenį. Po penkių savaičių baigėsi filmavimas, kritikai ir žiūrovai labai palankiai įvertino filmą. Aktorės laukė naujas filmas, pelnęs jai pirmą „Oskarą“, turėjęs simbolinį pavadinimą „Ankstyva šlovė“. Jame turėjo vaidinti Connie Bennett, bet perskaičiusi scenarijų K. Hepburn suprato, kad vaidmuo tiesiog skirtas jai ir pasiekė savo.
Per pusantrų metų aktorė nusifilmavo penkiuose filmuose ir gavo „Oskarą“. Tai buvo stulbinama sėkmė. Ir šiaip aukšta Katharine savivertė šoktelėjo iki debesų, ji suprato, kad dabar ją turi vertinti ir Holivude, ir Brodvėjuje. Bet prodiuseris Jedas Harrisas neketino lankstytis prieš jauną žvaigždę.
Jie susipažino dar prieš K. Hepburn triumfą kine. Ir nors ketvirto dešimtmečio viduryje jo karjera buvo besibaigianti, o ji buvo geidžiama aktorė, J. Harriso tai netrikdė. Jis pasiūlė jai suvaidinti pjesėje „Ežeras“ už juokingą honorarą – 500 dolerių per savaitę. Ši suma buvo keturis kartus mažesnė už tai, ką ji gaudavo anksčiau. Bet Katharine norėjo padėti senam bičiuliui, todėl sutiko.
Per repeticijas Jedas taip stipriai spaudė merginą, kad dažnai repeticijos baigdavosi ašaromis ir isterija. J. Harrisui K. Hepburn nepatiko. Jo nuomone, ji ne taip kalbėjo, ne taip žiūrėjo, ne taip sėdėjo, ne taip vaikščiojo scenoje, netgi ne taip kvėpavo. Žodžiu, prodiuseris dėjo visas pastangas, kad įrodytų „Oskaro“ turėtojai, kad K. Hepburn – niekas. Ir jam beveik pavyko.
Vašingtone publika palankiai vertino aktorę, o Niujorke jos laukė nesėkmė. Laimė, į pagalbą atėjo dainininkė Susan Steel – po vienos repeticijos ji atėjo į persirengimo kambarį ir pasiūlė aktorei padirbėti su balsu. Tai nepakeitė situacijos kardinaliai, bet po kiek laiko K. Hepburn ėmė jaustis tvirčiau. Apie pergalę nebuvo nė kalbos, bet visiška gėda irgi neištiko. Aktorė pasiekė nedidelę pergalę prieš save ir savo baimes.
Galiausiai aktorė atsipirko nuo J. Harriso, ištuštinusi savo sąskaitą. Po daugelio metų K. Hepburn agentas sutiko J. Harrisą, o šis pasakė: „Žinote, norėjau sužlugdyti Katherine Hepburn. Agentas atsakė:a „ir pralaimėjote, tiesa?“
Howardas Hughesas
H. Hughesas buv iš tų vyrų, kurie svajojo susipažinti su K. Hepburn. Pirmą kartą jis bandė su ja suartėti kuriant filmą „Sylvia Scarlett“, kuriame ji vaidino su geru jo draugu Cary Grantu. Asmeninis Howardo lėktuvas ilgai suko ratus virš filmavimo aikštelės, o per pietų pertrauką nusileido netoli jos. Bet šis poelgis veikiau sutrikdė aktorę, nei sužavėjo. H. Hughesas nė nemanė keisti taktikos – kitą kartą lygiai taip atsidūrė golfo lauke, kuriame žaidė Katharine. Galiausiai ji suminkštėjo ir prasidėjo beveik trejus metus trukę santykiai.
Juos abu siejo vienas bruožas – abu svajojo išgarsėti ir abu to pasiekė. Tačiau jie susitiko kaip tik tuo metu, kai K. Hepburn buvo pasiekusi karjeros viršūnę. Kino teatrų savininkai visaip bandė atsikratyti trijų aktorių – Dietrich, Crowford ir Hepburn. Šiuo nelengvu laikotarpiu aktorė visgi sulaukė pasiūlymo iš kino studijos „Paramount“, tik jis buvo labai mažas – 10 000 dolerių, lyginant su anksčiau gautais 150 000 dolerių už vaidmenis. Aktorė pasiūlymo atsisakė. Howardas nepritarė jos sprendimui. Galiausiai ji nusprendė grįžti į Rytų pakrantę ir suvaidinti kokį nors vaidmenį, o jis jos nestabdė ir liko Vakaruose. Graži meilės istorija baigėsi labai staigiai.
Vėl kine
Grįžusi į Rytus, K. Hepburn gavio vaidmenį Philipo Bary pjesėje „Filadelfijos istorija“. Teisės į ekranizaciją įsigijo ne kas kitas, o H. Hughesas. Už vaidmenį šiame filme aktorė buvo nominuota „Oskarui“. Nuo tos akimirkos vėl prasidėjo jos karjeros pakilimas.
1942 m. atėjo laikas filmui „Metų moteris“. Šiam vaidmeniui į porą aktorė pareikalavo Spencerio Tracy‘o. Jis tapo ne tik puikiu partneriu filmavimo aikštelėje, su kuriuo vaidino dar devyniuose filmuose, bet ir didžiausia jos gyvenimo meile. Tiesa, iš pradžių romantika nekvepėjo. Kalbama, kad išgirdęs, su kuo teks vaidinti, aktorius pareiškė: „Kaip galiu filmuotis u moterimi, kuriai po kojomis purvas ir kuri nesuprasi, kokios lyties, visada vaikšto su kelnėmis?“
Po filmo „Metų moteris“ Spenceris ir Katharine nesiskyrė beveik 30 metų, iki pat aktoriaus mirties, nors oficialiai jis buvo vedęs. K. Hepburn užmerkė prieš šį faktą akis, ji tenorėjo, kad jo gyvenimas būtų komfortiškas ir laimingas. Regis, egoistiška Holivudo žvaigždė dingo praeityje, vietoje jos atsirado mylinti moteris.
Kai septintą dešimtmetį suprastėjo aktoriaus sveikata, aktorė nedvejodama metė savo reikalus. Po jo mirties ji paskambino teisėtai jo žmonai ir pasiūlė draugystę. Bet ši tik atsakė: „O aš maniau, kad visos kalbos apie jus – gandai.“ Katherine šie žodžiai įskaudino, bet Louise Tracy buvo teisi, ji – teisėta žmona, o aktorė tik meilužė. Šiaip ar taip laikas su aktoriumi buvo laimingiausias Katharine gyvenime, tik gaila, kad ji negalėjo kaip pridera palydėti jo į paskutinę kelionę.
Po Spencerio mirties aktorė grįžo prie vaidybos, gavo dar tris „Oskarus“, vieną – už filmą, kuriame dar spėjo suvaidinti Spenceris. Filme „Spėk, kas ateis vakarienės?“ jie vaidino vyrą ir žmoną. Aktorė po mylimojo mirties gyveno dar 36 metus, ji mirė būdamas 96 metų. 2003 m. liepos 1 d. buvo užgesintos Brodvėjaus šviesos, pagerbiant legendinę aktorę Katharine Hepburn.
